Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky: „Gėda, kad mes visą laiką turime laukti amerikonų, vokiečių ar dar kažkieno paspartinimo“ 

2018 rugsėjo 18 d. 19:48
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky / 
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky / 
Viktorijos Naumčik (LŽ) nuotrauka

Dar 2018 m. liepos 27 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė parengė raštą, kuriame prašė išspręsti Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo lentos pašalinimo klausimą, šis prašymas buvo viešai išplatintas šiandien, kuomet LŽB ruošėsi Šiaulių geto kalinių vardų skaitymui prie Noreikos paminklinės lentos (Lietuvos mokslų akademijos Vrubleskių bibliotekos sienos).

LŽB šiemet švenčia su Sąjūdžiu sutampančias bendruomenės atkūrimo 30-ąsias metines, mini Vilniaus geto sunaikinimo 75 metų sukaktį, todėl bendruomenę itin glumina visuomenėje vis dar kylančios diskusijos dėl Jono Noreikos atminimo įamžinimo.

„Mums prieinami dokumentai įrodė, kad Jonas Noreika ženkliai ir tiesiogiai prisidėjo prie Holokausto vykdytos politikos Lietuvoje“, – sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, prieš pradėdama skaityti šiandien dieną išplatintą dokumentą:

1941 metais, rugpjūčio 22 pasirodė J. Noreikos pasirašytas raštas „Visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams“. Jis skelbė, kad Šiaulių apygardos komisaras įsakė žydus, pusiau žydus iškelti iš valsčių bei miestelių ir apgyvendinti juos viename rajone – gete. Buvo nurodyta, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo rugpjūčio 25 iki 29 turi būti perkelti į Žagarės miestą. <…> Palikto žydų turto sąrašai turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui. Apie įsakymo vykdymą valsčių viršaičiai ir burmistrai turėjo informuoti viršininką iki rugpjūčio 29. (LCVA, f R-1099, ap.1, b1,l 156).“ „J. Noreika tvarkė ir su žydu turtu susijusius reikalus. 1941 m. rugsėjo 10 pasirodė jo raštas „Nurodymai likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamąjį turtą“, kuris buvo skirtas viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams. Nurodymai skelbė, kad viena dalis turto (labai geri baldai, medžiagų ritiniai, nevartoti baltiniai) turi būti saugoma iki atskiro parėdymo“. Dalį turto buvo numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms, kitoms įstaigoms. Buvo numatyta, kad dalį turto reikia išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš varžytinių. Žemės ūkio gyvas ir negyvas inventorius turėjo būti išnuomotas laikiniems nuomininkams. Pinigai, gauti už parduotą turtą, turėjo būti pristatyti į apskrities valdybos kasą. (LCVA, f. R– 1099, ap. 1, b. 1, I 239). Žagarės miesto burmistras 1941 m. gruodžio 3 d. informavo Šiaulių apskrities viršininką, kaip buvo tvarkomi reikalai, susiję su vietos žydų turtu (LCVA, f. R – 1099, ap. 1, b. 136 – 137)“. Įvertinus turimą informaciją, darytinos išvados dėl Jono Noreikos kolaboravimo su nacių valdžia bei prisidėjimo prie Lietuvos žydų persekiojimų, todėl šis asmuo vienareikšmiškai negali būti pristatomas kaip Lietuvai nusipelnęs asmuo.“

Tuo tarpu Lietuvos valdžia sprendimo priimti negali arba tiesiog nežino, koks jis turėtų būti ir kaip reaguoti į mestus kaltinimus. Istorikai tvirtina viską ištyrę: „J. Noreika – Generolas Vėtra žydų nežudęs, bet su naciais kolaboravęs.“ Seimo Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasirodžiusias publikacijas pavadino mėgėjiškomis, kadangi jis pasikliauna Lietuvos istorikais.

Nepaisant LŽB įrodymų ir istorinių faktų, nerimsta kalbos, jog tokio pobūdžio informaciją inicijuoja piktavališkos išorės jėgos, padedančios Maskavai vykdyti gerai sustyguotą kampaniją, kurios tikslas – lietuvius pavaizduoti kaip fašistus.

Užsienio spauda taip pat atkreipė dėmesį į mestus kaltinimus Lietuvos didvyriui, o JAV dienraštis „The New York Times“ J. Noreikos atminimo įamžinimo klausimą pavadino testu visai Lietuvai: „ J. Noreika – nacių kolaborantas ar nacionalinis didvyris?“ Tačiau dienraščio korespondentas Maskvoje Andrew Higginsas rašo, kad pastaruoju metu kaltinti Rusiją vykdant propagandą tapo kur kas sunkiau dėl paties J. Noreikos anūkės Silvijos Foti, šių metų liepą paviešinusios šokiruojančią žinią „Salon“ leidinyje, kur ji teigia, kad senelis buvo brutalus antisemitas ir nacių kolaborantas. Toks anūkės pasisakymas sukėlė ne tik daug nuostabos, bet ir nepasitenkinimo. „Visi čia esame girdėję, ką karo metais darė J. Noreika. Akivaizdu, kad jo pasirinktas kelias buvo klaidingas. Tačiau jo anūkei derėjo patylėti. Kiekvienoje šeimoje yra bjaurių dalykų, tačiau apie juos nutylima. Verčiau apie tai nekalbėti,“ – sakė Jolanta Tamošiūnienė, Šukionių Jono Noreikos pagrindinės mokyklos mokytoja ir bibliotekininkė, kurią matyt labiau sukrėtė ne pats S. Foti atradimas, o tai, kad patriotais save laikančių emigrantų šeimos narė šį atradimą paskelbė viešai.

Tuo tarpu Faina Kukliansky savo kalboje J. Noreikos anūkės žodžius, virtusius nacionaline gėda, cituoja, kaip dar vieną įrodymą: „Kiek vėliau pasirodė Noreikos anūkės straipsnis, kur ji sako, kad senelis buvo nacių kolaborantas. Vertiname Lietuvos Valstybingumo šimtmetį švenčiančią visuomenę, kaip pakankamai brandžią ir gebančią priimti istorinius faktus, o valstybę, pajėgią prisiimti atsakomybę už viešai rodoma nepagarbą istoriniam teisingumui. Taigi, mes prašėme, kad šitas ženklas, garsinantis Joną Noreiką būtų nuimtas, tačiau niekas nereaguoja.“

„Šiandieną mes skaitysime Šiaulių geto kalinių, tų žmonių, kurių izoliavimo klausimais pasirūpino Noreika, pavardes. Aš leisiu sau pradėti skaityti ne nuo raidės A, o nuo raidės T, todėl kad Tolkusaitė Klara – mano mama, kuria taip pat pasirūpino ir izoliavo kartu su jos dviem seserim, tėvu, tėvo broliu, pusbroliais ir tėvo žmona. Mano senelė išsiėmė visus auksinius dantis iš burnos tam, kad mama liktų gyva per vaikų akciją, kuomet jos pusbroliai ir kiti vaikai buvo nužudyti. Taip pat norėčiau pasakyti ir apie mūsų turtą, kuriuo pasirūpino tie, kurie turėjo pasirūpinti, tai yra: vienintelį mechanizuotą malūną, gyvenamąjį namą, žemę, žvakides, kuriomis buvo naudojamasi šeštadieniais. Aš jums parodysiu kas liko – viena nuotrauka. Absoliučiai nieko neliko: nei gyvenimo, nei pinigų, nei ateities, kurios nusipelnė normalus žmogus. Šiaulių geto istoriją jūs žinote, žmonės buvo sušaudyti, patalpinti, izoliuoti koncentracijos stovyklose, nepaliestų liko vienetai,“ – šiandien sakė bendruomenės pirmininkė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasiteiravus LŽB pirmininkės, kaip į tokį prašymą reaguoja valdžia, Faina Kukliansky atsakė, kad niekaip. „Aš gavau laiškelį nuo Vilniaus miesto mero, kuriame jis labai apgailestauja, sako suprantantis mane ir mano skausmą, bet tai nėra mano asmeninis skausmas. Kiekvienas išlikęs žydas turi savo skausmą. Ta užuojauta labai graži, jeigu ji yra nuoširdi. Neabejoju, kad mero užuojauta yra nuoširdi, bet paminėjimo ženklas kaip kabėjo, taip ir kabo,“ – savo nusivylimo neslėpė F. Kukliansky.

Taip pat F. Kukliansky sakė, kad nėra numatyta jokių veiksmų, nors pirmiausia, ką žydų bendruomenė galėtų padaryti, tai kreiptis į administracinį teismą, nes, pasak pašnekovės, paminklinė lentelė buvo neteisėtai pakabinta, bet ir tai nėra svarbiausia: „Juk ne lentelėje esmė. Esmė – žmonių požiūryje, vertybėse ir valstybėje. Apskritai, šitokia iniciatyva turėjo išeiti ne iš mūsų bendruomenės, tie faktai buvo žinomi, mes patys nesėdėjome archyvuose ir specialiai nieko neieškojome. Tai yra oficiali genocido rezistencijos centro pažyma, ji turi būti viešinama, žmonės turi apie tai žinoti. Žmonės neturėtų norėti gyventi tokiame mieste, kuriame yra garbinami naciai. Visą tai kas vyksta yra susiję su nepagarba ir išžudyta žydų bendruomene, tai yra ne mūsų problema, mūsų jau nebėra, tai yra problema tos valstybės, kuri ruošiasi augti, klestėti ir turėti jaunimą. Mes bendraujame su kitomis žydų bendruomenėmis, visi reaguoja vienodai, visi smerkia. Tačiau tai yra Lietuvos vidaus reikalas ir Lietuva pati turi išspręsti savo problemas, o ne kažkokios tarptautinės organizacijos. Apskritai yra gėda, kad mes visą laiką turime laukti amerikonų, vokiečių ar dar kažkieno tai paspartinimo. Mes turime savo išrinktą seimą, turime savo vyriausybę, turime žmones atsakingus už daugelį dalykų, jie turi tai daryti, o jei juos reikia raginti, tai gal nereikia jų rinkti?“ – sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, viena iš šiandien vykusio Šiaulių geto kalinių vardų skaitymo iniciatorių.

Lietuvos žydų bendruomenė ir toliau prašo, kad iki rugsėjo 23 d. būtų nukabinta Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo lenta, miesto valdžia galutinio sprendimo dar nepriėmė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"