Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Linas Slušnys: „Sprendžiame patys arba nuspręs už mus“ 

2018 rugsėjo 14 d. 11:13
Linas Slušnys./ Algirdo Kubaičio nuotrauka
Linas Slušnys./ Algirdo Kubaičio nuotrauka

Pastaruoju metu plačiai nuskambėjusios diskusijos dėl Lukiškių aikštės projekto, susitikimai bei interaktyvios protesto akcijos dėl Vilniaus Reformatų parko pertvarkymo rodo, kad visuomenė vis aktyviau reiškia savo nuomonę, nori pasisakyti ir būti išgirsta.

Psichiatro Lino Slušnio teigimu, galimybių pareikšti savo nuomonę, dalyvauti viešose diskusijose ar įvairių projektų aptarimuose dabar yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau savo socialumą kol kas pervertiname.

Poreikis aktyviai dalyvauti dažnai atsiranda tada, kai jau yra parengtas projektas ar konkretus siūlymas, o norinčių įsitraukti į procesą nuo pat pradžių yra labai nedaug.

Dvi pagrindinės priežastys

L. Slušnio nuomone, egzistuoja paradoksas: poreikis aktyviai dalyvauti dažnai atsiranda tada, kai jau yra parengtas projektas ar konkretus siūlymas, o norinčių įsitraukti į procesą nuo pat pradžių yra labai nedaug, rašoma pranešime spaudai. Tai rodo, kad pasitarimų bei interesų derinimo etapą ne tik viešųjų reikalų atveju, bet ir savo asmeniniame ar profesiniame gyvenime esame linkę nuvertinti ar net laikyti laiko švaistymu.

„Pirmoji priežastis, mano galva, pasiklydimas informacijos sraute ir negebėjimas atsirinkti prioritetų, suprasti, kur iš tiesų privalau dalyvauti pats, o ne vien mano rinkti ar į institucijas paskirti atstovai. Gyvename tokiu laiku, kai informacijos daugybė, o dalį funkcijų ir sprendimų esame tiesiog delegavę kitiems – politikams, pareigūnams, įvairioms tarnyboms. Ir kai jos kviečia tartis, diskutuoti, ieškoti bendro sprendimo, kai kam kyla klausimas – kodėl turėčiau. Tačiau jei taip pagalvojate, turite susitaikyti su mintimi, kad beveik nėra galimybių, jog kažkas išpildys jūsų neišsakytus lūkesčius. Tai galioja visada, taip pat ir kalbant apie asmeninius santykius“, – aiškina psichiatras.

Pasak jo, nenoras tartis, įsiklausyti ir ieškoti bendrų sprendimų susijęs su suvokimu, kad tai kainuos laiko ir pastangų.

„Apklausos rodo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos projektų viešuosiuose aptarimuose norėtų dalyvauti 55 proc. šalies gyventojų, tačiau realiai dalyvauja vos 10 proc. Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad vien norėti dalyvauti nepakanka – realus dalyvavimas reiškia, kad tam teks skirti laiko, gilintis į klausimą, gal net vieną kitą raštą parašyti. Bet tai normalu, kitaip nebūna ne tik demokratinėse šalyse, bet ir šeimose, darbovietėse. Arba sprendžiame patys, arba kažkas nusprendžia už mus“, – įsitikinęs L. Slušnys.

Lietuviai – mažiausiai socialūs Baltijos šalyse

Nenoras įsitraukti į procesą, bet aktyvi kritika rezultato atžvilgiu, pasak L. Slušnio, yra pats nekonstruktyviausias elgesys, nes tai tik išventiliuoja emocijas, tačiau realios vertės neturi. Taip pat, anot psichiatro, remiantis išoriniais vertinimų duomenimis, lietuviai pervertina savo socialumą. Didžiosios Britanijos instituto „Legatum Institute“ ilgalaikiais stebėjimais, socialumo lygis Lietuvoje ne tik kelia nerimą, bet yra mažiausias Baltijos šalyse.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Naujausiais 2017 metų duomenimis, instituto matuojamo socialinio kapitalo sub-indekso reikšmė Lietuvoje nedžiugina. Pagal šią indekso dalį, nusakančią asmeninių santykių stiprumą, visuomeninius santykius ir visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime, esame 135 vietoje tarp 149 pasaulio šalių. Palyginimui Latvija yra 105-a, o paprastai šalčiausia ir atšiauriausia tarp Baltijos valstybių laikoma Estija – aukščiausiai, net 60-a. Tai rodo, kad turime stengtis išmokti būti aktyvūs ir įsitraukti į mūsų gyvenimą galinčius paveikti procesus, nes pasyvumas gali sukelti neigiamų ilgalaikių pasekmių“, – sako L. Slušnys.

Pagal šią indekso dalį, nusakančią asmeninių santykių stiprumą, visuomeninius santykius ir visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime, esame 135 vietoje tarp 149 pasaulio šalių.

Pasak jo, kad ir kaip žiūrėtume, Lietuvos vertinimuose tokios sritys kaip asmeninė laisvė, sveikata, švietimas, saugumas, verslo aplinka neatrodo taip prastai, kaip socialinis kapitalas.

„Aktyvus dalyvavimas diskutuojant apie būsimus pokyčius, bendruomenei ar šaliai didina pasitikėjimą, bendruomeniškumo jausmą, nuolat jausti „pulsą“ ir tokiu būdu apsaugo nuo netikėtumų, kurie ne visuomet džiugina“, – sako specialistas.

Anot jo, būtina išmokti du dalykus: žinoti, kad pokalbis, diskusija ir sprendimo paieška yra toks pat vertingas etapas, kaip ir pats rezultatas. Ir gebėti atsirinkti tuos klausimus, kuriais nuomonę pareikšti iš tiesų svarbu ir būtina, nuo tų klausimų, kuriuos spręsti patikime kitiems.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"