Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuvos užsienio politika – Rusijos svajonė? 

2018 lapkričio 28 d. 06:00
Linas Linkevičius./
Linas Linkevičius./
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusija siekia, kad Lietuva pasaulyje būtų matoma kaip valstybė, kuri simboliką ir savo baimes vertina labiau nei racionalius santykius. 

Žvelgiant iš Rusijos perspektyvos, tokią Lietuvą lengva vaizduoti kaip nuolatinę kliūtį sėkmingiems Rytų ir Vakarų santykiams Europoje. Todėl, pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar prieš porą metų išdėstė, kad Lietuva – pati rusofobiškiausia Baltijos regiono valstybė. Esą Rusija tikėjosi, kad įstoję į NATO mes „nusiraminsime“, bet ne – nenusiraminome.

Taigi Rusijai reikia, jog Lietuvos užsienio politika būtų taip persmelkta simbolikos, kad ją įtikinamai galėtum vadinti rusofobiška. Būtent tokią politiką Lietuva ir vykdo – su didžiausiu entuziazmu.

Visų pirma, Lietuvoje iš principo dominuoja simbolistinis požiūris į užsienio politiką. Mes – ne tik politikai ar diplomatai, bet ir dauguma piliečių – manome, kad nuo Lietuvos veiksmų Europoje ir pasaulyje niekas nepriklauso. Labai tiksliai šį požiūrį atskleidė Vytautas Ališauskas. Jis savo feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį į kovingą Lietuvos žmonių pareiškimą Rusijai užpuolus Ukrainos karo laivus. V. Ališauskas nurodė, kad žmonės inertiškai kartoja temą „Vakarai nieko nedaro“, visai nesusimąstydami, jog jie patys ir yra tie Vakarai. „Būtų įdomu sužinoti, ką reikėtų daryti? Ar tie rašantieji pritartų, kad kažkokiu (neįmanomu, žinoma) būdu NATO ar ES – taigi ir mes patys, ne tik vokiečiai ir prancūzai – pradėtų karą su Rusija?“ – pakomentavo V. Ališauskas.

Tai ir yra simbolistinis požiūris: manome, kad mūsų žodžiai nieko nereiškia, todėl ir atsakyti už juos nereikės. Taip įprantame užsienio politiką vertinti kaip politinį pramogų parką, kuriame galima saugiai taškytis rizikingais pareiškimais.

Ši keista visuomenės nuotaika sukelia ir konkrečias politines pasekmes. Lietuvos partijos nevertina užsienio politikos kaip reikšmingos srities. Būtent todėl (neabejoju, dar puikiai prisimenate) Ramūnas Karbauskis Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijas iškilmingai „dovanojo“ Daliai Grybauskaitei. Partijos žino: užsienio politiką geriausia priskirti tam, kurį jie nori paversti simboliniu veikėju. Kokiam nors maloniam ir komunikabiliam arba ambicingam, bet negudriam žmogui – kaip sovietiniais laikais.

Nei visuomenėje, nei partijose, nei žiniasklaidoje mes neišreiškiame kokių nors rimtesnių nuostatų Europos Sąjungai svarbiais klausimais.

Kitas svarbus simbolistinio požiūrio į užsienio politiką aspektas yra tas, kad Lietuvos kariuomenė poveikio prasme taip pat suvokiama kaip simbolinė. Net ir nežinant suomių maršalo Carlo Gustafo Mannerheimo maksimos, ją galima intuityviai nujausti: stipri kariuomenė – sėkmingos užsienio politikos pamatas.

Mums (ir vėl – visų pirma, patiems piliečiams) klaidingai atrodo, kad neturime nei kariuomenės, nei užsienio politikos. Todėl kariuomenė ir nenaudojama kaip veiksmingas užsienio politikos instrumentas. Geriausias pavyzdys – Lietuvos elgesys, kai Prancūziją puolė ISIS teroristai. Kai Paryžių krėtė žiaurūs išpuoliai, mūsų valstybė ne tik aktyviai nepasiūlė savo pajėgų, bet ir įsivėlė į gėdingą biurokratinį vilkinimą, kai anksčiau mums labai daug padėję prancūzai paprašė konkrečios pagalbos.

Juk aktyvi reakcija į mums iš pažiūros mažiau svarbias sąjungininkų problemas yra efektyviausia politika NATO viduje. Tik taip galima užsitikrinti, kad sąjungininkų reakcija į mūsų problemas irgi bus adekvati bei neformalistinė. O antiteroristinėse operacijose Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti. Bet nebesiūlo. Taigi C. G. Mannerheimo mintį galima perfrazuoti lietuviškai: jei kariuomenė suvokiama kaip simbolinė, ir užsienio politika bus simbolinė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tačiau pavojingiausia simbolistinio užsienio politikos suvokimo pasekmė yra Lietuvos atsisakymas aktyviai gyventi Europoje. ES mums iš tikrųjų yra niekas. Nei visuomenėje, nei partijose, nei žiniasklaidoje mes neišreiškiame kokių nors rimtesnių nuostatų ES svarbiais klausimais. Diskusijos šiomis temomis arba vyksta paribiuose, dalyvaujant būreliui entuziastų, arba yra visiškai formalios.

Praėjusį ketvirtadienį Seime vyko diskusija apie ES ateitį. Ar ką nors apie tai girdėjote? Tikriausiai negirdėjote, nes tai nebuvo įdomu. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gana nuobodžiai „atsiskaitė“, paskaitydamas pranešimą apie Lietuvos požiūrį į ES. Paskui pranešimus skaitė dar keli kalbėtojai. Visiems buvo aišku, kad diskusija vyksta tik dėl to, kad pati Europos Komisija visose valstybėse narėse siekia inicijuoti pokalbius šiuo klausimu. Įvyko – varnelė kažkur buvo pažymėta, o Lietuva liko toliau gyventi savo gyvenimo.

Žodžiu, ES ateitis nėra Lietuvos ateitis. Bent mums – Lietuvos politinei bendruomenei – neatrodo, kad ateitis yra bendra. Jei atrodytų, apie tą ateitį kalbėtume nuolat. Kalbėtume bent tiek, kiek kalbame apie mokytojų atlyginimus. Kalbėtume tiek, kiek apie ES ateitį kalba vokiečiai ar olandai.

Pasakykite, kad Lietuva nėra rusofobiška valstybė pačia blogiausia prasme. Pasakykite, kad Lietuva neapsiriboja skambiais pareiškimais ir pasmerkimais. Pasakykite, kad Lietuva vykdo aktyvią ir veiksmingą užsienio politiką, kad siekia nuo Rusijos nepriklausomos Europos. Aš negaliu viso to pasakyti. Todėl man išskirtinai nemalonu prisiminti S. Lavrovo pareiškimus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"