Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuvos ekspertai tvirtina, kad Astravo AE nesaugi 

2018 sausio 16 d. 08:35
AFP/Scanpix nuotrauka

Netoli sienos su Lietuva statoma Astravo atominė elektrinė (AE) neatitinka šiuolaikinių saugos standartų, teigia Baltarusijos parengtą streso testų ataskaitą peržiūrėjusi ir savo pastabas tarptautinei grupei pateikusi Lietuvos institucijų darbo grupė.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad Lietuva suformulavo daugiau kaip 100 pastabų ir klausimų dėl Astravo AE atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui. Svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas, tad jis ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išlieka kol kas neatsakyti, teigiama pranešime.

„Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios“, – pranešime spaudai sako darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Darbo grupė teigia pasigedusi pagrindimo dėl Astravo AE atsparumo sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui, taip pat sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumo užtikrinimo.

Be to, Lietuvai kelia abejonių jėgainės projekto atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė, nes ji remiasi 1997 metų tyrimais.

„Kelia abejonių ataskaitoje pateikti projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo įvertinimai. Iš pateiktos informacijos neaišku, ar analizuojant buvo taikytas tikimybinis saugos vertinimas, rekomenduojamas TATENA saugos standartuose. Be to, skirtinguose Baltarusijos pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose, pateikiamos skirtingos projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo galingumo vertės. Taip pat ataskaitoje tik svarstoma galimybė stiprinti Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumą ekstremaliam žemės drebėjimui“, – rašoma VATESI pranešime spaudai.

Teigiama, kad Astravo AE streso testai nevertino šalia jėgainės esančių miškų galimų gaisrų bei kitų pavojų padarinių, taip pat nevertinas galimas potvynis dėl žemės drebėjimo, kuris gali įvykti sugriuvus trims Neries upės dirbtiniams vandens tvenkiniams. Darbo grupė taip pat pasigedo pasirinktų vertinti ekstremalių reiškinių ir įvykių pagrindimo.

Lietuvos institucijų suformuluotos pastabos ir klausimai iki sausio 25 dienos bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.

Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitos peržiūroje Lietuvoje dalyvauja VATESI, Lietuvos energetikos institutas, bendrovė „VAE SPB“, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija bei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Astravo AE streso testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“. Lietuvos Vyriausybės atstovai yra sakę, kad testai neatsako į visus klausimus, ir reikalauja, kad testai būtų atlikti pagal ES metodologiją.

Jėgainė statoma netoli sienos su Lietuva, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva ketina blokuoti jėgainėje pagamintos elektros energijos importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"