Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuvių piniginės kenčia nuo „besikandžiojančių“ kainų 

2018 gruodžio 19 d. 09:30
Prekybininkai tikina, kad maisto prekių kainos mūsų šalyje sparčiai neauga.
Prekybininkai tikina, kad maisto prekių kainos mūsų šalyje sparčiai neauga.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tyrimas apie maisto produktų kainas Europos Sąjungos (ES) valstybėse parodė, jog už tam tikras prekes mokame gerokai brangiau nei kiti europiečiai, nors vakarietiškomis algomis pasigirti toli gražu negalime. Prekybininkams kartojant, kad kainas lemia objektyvios priežastys, politikai skirtingai regi problemos sprendimo galimybes.

Maisto prekių kainų ES šalyse palyginimas atliktas Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu. Tyrimo metu buvo lyginamos 40 skirtingų produktų kainos dvylikos Bendrijos valstybių internetinėse parduotuvėse. Jis atskleidė tai, ką ne vienas Lietuvos gyventojas mato apsilankęs užsienio šalių prekybos centruose – kai kurios maisto prekės svetur atsieina pigiau, kartais – net gerokai. Šią vasarą buvo atliktas panašus tyrimas, kurio metu aiškintasi drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų skirtumai Lietuvoje ir dalyje ES valstybių. Tuomet patvirtinta, kad vidutinis drabužių ir avalynės kainų lygmuo mūsų šalyje viršija Bendrijos vidurkį.

Ne iš piršto laužtas susirūpinimas

Kaip skelbia Teisingumo ministerija, dabar atliktas tyrimas rodo, kad maisto produktų kainos mūsų šalyje sparčiai vejasi ES vidurkį. Nė už vieną žinomo gamintojo maisto prekę Lietuvos gyventojai nemoka mažiausios kainos. Kai kuriais atvejais net lenkiame ES šalyse parduodamo to produkto vidutinę kainą. Tiesa, nė už vieną prekę, kurių kainos buvo lygintos, nemokame ir brangiausiai.

Maisto produktų kainos mūsų šalyje sparčiai vejasi Europos Sąjungos vidurkį.

Pavyzdžiui, tyrimo metu lygintos juodosios arbatos „Lipton Yellow Label Tea“ pakuotė Lietuvoje yra ketvirta pagal brangumą 12 valstybių ir kainuoja 1,57 euro (Vokietijoje – 2,24 euro, Prancūzijoje – 1,12 euro, Lenkijoje – 1,28 euro). Populiaraus 600 gramų šokolado ir riešutų kremo „Nutella“ pakuotė mūsų šalyje yra trečia pagal brangumą ir kainuoja 4,99 euro (brangiau moka tik Slovakijos ir Latvijos gyventojai, o Vokietijoje ši prekė kainuoja 3,03 euro, Belgijoje – 3,32 euro).

Už vieną litrą pieno, kaip rodo atlikta analizė, Lietuvos gyventojai moka beveik mažiausią kainą – 0,95 euro (pigiau moka tik lenkai ir estai, o Belgijoje šis produktas kainuoja 1,15 euro).

„Matome, kad žmonių kalbos apie aukštas maisto kainas nėra iš piršto laužtos. Vienas svarbiausių Vyriausybės uždavinių yra didinti prekybininkų konkurenciją ir apsaugoti gyventojų perkamąją galią, kad kiekvienam asmeniui Lietuvoje pagrindiniai maisto produktai būtų parduodami už prieinamą kainą, o netaptų prabangos dalyku. Mums svarbu, kad Lietuvos vartotojams maisto prekės būtų prieinamos kaip ir kitų ES valstybių vartotojams,“ – tyrimo rezultatus komentavo teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. Visas tyrimas dėl maisto produktų kainų bus pristatytas ketvirtadienį.

Ne brangiausia šalis

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas plačiau pakomentuoti tyrimą apie maisto prekių kainų skirtumus žadėjo, kai jis bus pristatytas.

„Tikiu, kad jeigu tyrime informacija pateikta objektyviai, nėra kaip nors nefalsifikuota, ji turėtų parodyti, jog Lietuva tikrai nėra brangiausių šalių sąraše. Priešingai, turime vieną pigiausių prekių krepšelių. Taip pat tikiuosi, kad ten bus nurodyti ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumai, įvertintas jų lygis, nes Lietuva – viena nedaugelio ES šalių, netaikančių lengvatinio PVM tarifo maisto produktams. Įdomu pasižiūrėti, kaip kainų lygis atrodytų panaikinus PVM skirtumus tarp šalių. Esu įsitikinęs, kad tuo atveju prekės Lietuvoje dar labiau atpigtų“, – teigė jis.

Su sparčiu maisto prekių kainų augimu kovoti užsimojusi Vyriausybė yra numačiusi nemažai priemonių, esą turinčių pristabdyti produktų brangimą: pradedant maisto kuponais, vadinamaisiais vaučeriais, baigiant biurokratinės naštos smulkiesiems verslininkams mažinimu. Tačiau L. Vilimas aiškino, kad maisto prekių kainos mūsų šalyje sparčiai neauga. Jis akcentavo, kad jų lygis nėra pasiekęs ES vidurkio.

„Čia reikia kalbėti ne apie kainų lygį. Daryti jam įtaką verslo ar valstybės lygmeniu, kai esame atviros rinkos dalis, yra sudėtinga, kartais net neįmanoma, ir tai net ne nuo mūsų priklauso. Tai, ką valstybė tikrai gali daryti, – didinti žmonių pajamas. Didėjant joms maisto ar bet kokių kitų kainų „jautrumas“ tampa vis mažesnis“, – pabrėžė prekybininkų atstovas.

Vis dėlto L. Vilimo vertinimu, dalis Vyriausybės paskelbtų priemonių, pavyzdžiui, konkurencijos priežiūros institucijų stiprinimas ir jų galių išplėtimas, administracinės naštos mažinimas smulkiam ir vidutiniam verslui, yra sveikintinos bei ilgainiui gali prisidėti prie didesnės konkurencijos, o tai atitinkamai galėtų turėti įtakos kainų lygiui. Taip pat, jo nuomone, pasiteisintų ir PVM lengvata maisto produktams. Esą palyginti su kitomis šalimis, matyti, kad pagal maisto prekių kainas Lietuva yra brangesnė tik dėl taikomo didesnio PVM.

„Lietuvoje – sąlyginai mažoje rinkoje – be galo intensyvi konkurencija, nes veikia penki didieji prekybos tinklai, daug mažų prekybininkų. Vykstanti konkurencija yra efektyvi ir intensyvi. Tokioje aplinkoje verslas, turėdamas galimybę kainas mažinti ne iš savęs, o iš šalutinių veiksnių, kaip PVM, tai padarytų. Jeigu padarytų bent vienas ar keli žaidėjai, įvyktų grandininė reakcija ir visi, norėdami konkuruoti kainomis bei neprarasti pirkėjų, turėtų atitinkamai reaguoti ir mažinti tą dalį. Esu 100 procentų įsitikinęs, kad dėl PVM sumažėjimo prekės atpigtų. Tačiau reikia suprasti, kad PVM sumažinimas „neužfiksuoja“ visam laikui prekių kainų lygio. Kainas veikia ne tik mokestis, bet ir įvairūs globalūs reiškiniai: derlius, sezoniškumas, stichinės nelaimės, iššūkiai, galų gale – besikeičianti administracinė, biurokratinė našta. Tai irgi atsispindi sąnaudose, kurios vėliau gali lemti galutinę prekių kainą“, – kalbėjo L. Vilimas.

Valstybėje kažkas ne taip

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė sakė, kad visi matome maisto prekių kainas šalyje ir užsienyje bei stebimės, kodėl situacija yra tokia, kokia yra. „Paaiškinimą sunku rasti. Akivaizdu, jog kažkas mūsų valstybėje yra ne taip. Nenorėčiau konkrečiai įžvelgti, kad kažkas piktybiškai tuo naudojasi. Tačiau kelčiau atsakomybės už nesąžiningą prekybą, kainų dydį klausimą. Palyginimo metodika įrodo, kad sąžiningumo, atsakingumo trūksta. Tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek mūsų Seimo frakcijos pozicija yra aiškintis kainų skirtumus. Susitikimuose su gyventojais net nėra ką pasakyti. Žmonės – mobilūs, važinėja po pasaulį ir mato skirtumus“, – aiškino ji.

Rima Baškienė: "Tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek mūsų Seimo frakcijos pozicija yra aiškintis kainų skirtumus." Alinos Ožič nuotrauka
Rima Baškienė: "Tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek mūsų Seimo frakcijos pozicija yra aiškintis kainų skirtumus." Alinos Ožič nuotrauka

Anot R. Baškienės, nors valdžios sprendimais didinamos gyventojų pajamos, sulaukiama atsako – maisto prekių kainų didėjimo, „ryjančio“ pensijų, atlyginimų ar kitus padidėjimus. Ji vylėsi, kad aktyvus Vyriausybės ir valdančiųjų veikimas bandant pažaboti spartų kainų augimą duos rezultatų. „Veiksmas šioje plotmėje gal bent kiek pristabdys, padarys situaciją švelnesnę, nes nėra ką pasakyti žmonėms. Nors, kaip puikiai žinote, Seimas negali tiesiogiai reguliuoti kainų. Galime tik kalbėtis, tai darė ir premjeras, pakviesdamas didžiųjų prekybos įmonių vadovus ir klausdamas, kodėl tokios kainos. Šis tyrimas dar kartą akivaizdžiai parodo, kad reikia įvairiausiais būdais ieškoti sprendimų“, – pažymėjo parlamentarė.

Chaotiškas Vyriausybės rinkinys

Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma teigė, kad būta ne vieno tyrimo, atskleidusio, kad dalies maisto produktų kainos mūsų šalyje didesnės nei svetur. Be to, atsiranda ir pavienių entuziastų, užsienio parduotuvėse fotografuojančių taip pat ir Lietuvoje parduodamų prekių kainas.

„Nesusipažinus su šiuo tyrimu man būtų sudėtinga komentuoti, ar jis atskleidė kokių nors naujų problemų, ar iš esmės padėtis yra tokia, kokia buvo ne vienus metus. Tie tyrimai kartais gali būti šiek tiek pritempti prie Vyriausybės paskelbtos kovos su kainomis viešųjų ryšių akcijos. Norėtųsi žinoti, kiek čia yra objektyvaus ir nuoširdaus požiūrio į problemą ir kiek pabandyta susikurti tam tikrą priemonę Vyriausybės veiksmams pateisinti“, – kalbėjo jis.

Jurgis Razma: "Vyriausybei linkėčiau tiksliau išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai mūsų kainų dedamųjų skirtumai, palyginti su kitomis šalimis." Alinos Ožič nuotrauka
Jurgis Razma: "Vyriausybei linkėčiau tiksliau išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai mūsų kainų dedamųjų skirtumai, palyginti su kitomis šalimis." Alinos Ožič nuotrauka

J. Razma sakė pritariantis ekspertų vertinimams, kad tarp Vyriausybės pasiūlymų, kaip mažinti maisto prekių kainų augimą, yra gerų, teisingų idėjų. Jis itin išskyrė tas, kurios galėtų prisidėti prie konkurencijos didinimo.

„Tačiau visas tas rinkinys yra gana chaotiškas. Viena vertus, yra kviečiami nauji prekybos tinklai, kad jie čia investuotų. Kita vertus, čia pat mojuojama įvairiomis papildomomis privalomomis nedarbo dienomis didiesiems prekybos centrams, siūlomos priemonės, kurios turėtų pritraukti pirkėjus iš didžiųjų prekybos centrų į mažesnes parduotuves. Visuma tikrai nepasižymi nuoseklumu. Vadinamieji vaučeriai, turbūt pačiai Vyriausybei supratus jų problematiškumą, palikti nedidelei daliai gyventojų – tiems, kurie turi ikimokyklinio amžiaus vaikus. Manau, dėl jų įvedimo bus daugiau socialinių priekaištų nei naudos, nes kitos socialiai remtinų žmonių kategorijos, be abejo, kels klausimą, kodėl jie negauna kupone užfiksuotos prekių pirkimo nuolaidos. Nežinau, kiek šeimos su mažais vaikais susigundys tuo naudotis, nes finansinės apimtys ten nėra tokios didelės. Jeigu mažose parduotuvėse kainos bus aukštesnės, kažin ar jos pakeis pirkėjų nusiteikimą. Tokia intervencija į rinką, manau, yra grįžimas atgal. Vyriausybei linkėčiau tiksliau išsiaiškinti, kur yra pagrindiniai mūsų kainų dedamųjų skirtumai, palyginti su šalimis, kuriose gebama panašias prekes pirkėjams tiekti mažesnėmis kainomis ir geranoriškai aiškintis su rinkos dalyviais, pakviečiant juos didesniam socialiniam solidarumui. Kai tai vyksta tokio karo būdu, kažin ar tai duos gerą rezultatą vartotojams“, – abejojo Seimo narys.

Nors ne viena valdžia demonstravo susirūpinimą didėjančiomis kainomis, niekam nepavyko pasiekti rezultatų. J. Razma pažymėjo, kad valdžia turi svertų kovoti tik su tomis kainomis, kurios priklauso nuo jos sprendimų. Pavyzdžiui, dujų, centralizuoto šildymo. „Didieji prekybos tinklai yra dominuojantys rinkoje. Žinoma, konkurencijos galimybių plėtimas ir priežiūros stiprinimas galėtų būti šiek tiek veiksmingas. Tačiau iki šiol buvo efektyvūs tik tie veiksmai, kurie yra susiję su specifinėmis sritimis“, – pakartojo jis.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"