Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuvių kalbos komisija atsisakė Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo 

2019 vasario 1 d. 10:31
Audrys Antanaitis.
Audrys Antanaitis.
BNS nuotrauka

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį panaikino nutarimą, žinotą kaip Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Šiuo sprendimu VLKK atsisakė instrumento, du dešimtmečius leidusio bausti už pagrindinių kalbos normų nesilaikymą.

Po daugiau nei keturis mėnesius trukusių svarstymų, ketvirtadienį už siūlymą panaikinti 68-ąjį VLKK nutarimą balsavo 13 komisijos narių, trys buvo prieš, vienas susilaikė, BNS patvirtino VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.

Daugiau nei du dešimtmečius galiojęs sąrašas buvo įrankis Valstybinei kalbos inspekcijai taikyti finansines nuobaudas už kalbos normų nesilaikymą, tačiau realybėje baudos praktiškai neskiriamos ir buvo keičiamos įspėjimais.

A. Antanaitis patikino, kad nepaisant sprendimo, kalbos taisyklingumo reikalavimai lieka.

„Pats sąrašas lieka kaip aprobuotas dokumentas – manau, laikinai, nes jis pasenęs. Bet jis nebeturės nutarimo, t. y. teisinės galios. Bet jei kas nors norės pažiūrėti, kokios klaidos yra, dokumentą ras. Už jas nebūtų baudžiama“, – teigė A. Antanaitis.

Projekto iniciatorė, komisijos narė Lina Murinienė teigė, kad šiuo sprendimu kalbos priežiūros politika „žengia didelį žingsnį konsultacijų, patarimų link“.

„Klaidos, kurios buvo įtrauktos į nutarimą, – jos nevirto taisyklėmis, kad galima dabar sakyti „ko pasekoje“ ar „kas liečia“. Klaidos liko, bet požiūris į kalbos vartoseną keičiasi iš esmės. Nes bausti už tokias klaidas, ypač už sakytinę kalbą, yra nebe šių dienų požiūris“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja.

VLKK atstovai pabrėžia, kad kai kurie kiti nutarimai, apibrėžiantys kalbos taisykles, lieka, tačiau vartosena, anot A. Antanaičio, bus paremta „taisyklėmis, o ne klaidomis“.

„Kalbos inspekcija skirti baudas galės už kalbos nevartojimą – jei nebus lietuvių kalbos, kur ji privalo būti. Taip pat lieka kai kurie kiti nutarimai dėl vietovardžių. Taip kad tos baudos bus, bet ne už kalbos klaidas“, – paaiškino jis.

Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas buvo patvirtintas 1997 metais.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika