Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuvių budelis – socialinėje reklamoje Rusijoje 

2018 spalio 17 d. 11:55
"Besmertny barak" "Facebook" paskyros nuotrauka

Rusijos Vladimiro miesto autobusų stotelėse pasirodė plakatai, pagerbiantys „čekistus“. Viename jų – Jakovas Jedunovas. Šis NKVD budelis pokario metais pasižymėjo organizuodamas trėmimus iš Lietuvos.

Ar tokie reiškiniai gali stebinti, LŽ klausė „Laisvosios Rusijos forumo“ nuolatinės tarybos nario, politinio pabėgėlio Daniilo Konstantinovo.

Nenustebčiau, jei po kurio laiko Rusijoje ims statyti paminklus NKVD užnugario būriams arba Lavrentijui Berijai. Kodėl gi ne?

„Nieko nuostabaus. Rusijoje didvyriais vis dažniau tampa budeliai, o jų aukas stengiasi pamiršti. Valdžioje yra tų pačių „čekistų“ pasekėjai ir palikuonys (kartais – tiesiogine to žodžio prasme), kurie žinoma perša šaliai savą didvyrių – budelių panteoną. Nenustebčiau, jei po kurio laiko Rusijoje ims statyti paminklus NKVD užnugario būriams arba Lavrentijui Berijai. Kodėl gi ne?“, – sakė LŽ pašnekovas.

LŽ kalbintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas istorikas Rytas Narvydas taip pat teigė, kad dabartinėje Rusijoje tokie dalykai neturėtų stebinti, nors, regis, šalyje yra žmonių, gebančių atskirti pelus nuo grūdų: „Šiemet komunistinio režimo aukoms atidengiama paminklinė siena Komunarnoje – kur ilsisi ir ne mažiau kaip 10 LT pareigūnų – generolas Skučas ir kiti. Maskvoje veikia įspūdingas GULAGo muziejus, kurį kiekvienam verta aplankyti.“

Tačiau, Ryto Narvydo teigimu, tokia socialinė reklama nestebina: „Ir štai – Rusijos protu nesuprasi... NKVD-istų garbinimas? Džiugina suvokimas, kad anaiptol ne visi rusai tam pritaria.“

Faktai

LŽ paprašius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistas Rytas Narvydas pateikė šią faktinę medžiagą:

1948–05 SSRS valstybės saugumo ministro I-asis pavaduotojas gen. ltn. S. Ogolcov, SSRS MGB 2-osios vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojas gen. ltn. J. Jedunov ir SSRS MVD konvojinės kariuomenės viršininkas gen. ltn. V. Bočkov 1949–03 SSRS MGB 2-osios vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojas gen. ltn. J. Jedunov ir SSRS MVD vyriausiosios pataisos darbų lagerių ir kolonijų, darbo gyvenviečių ir kalinimo vietų valdybos 2-osios valdybos viršininkas gen. mjr. Ivan Matevosov. 1951–09 – 10 SSRS MGB 2-osios vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotojas gen. ltn. J. Jedunov Lietuvos gyventojų trėmimai 1940 – 1941,1944 – 1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1995 1948 m. vasario mėn. 21 d. SSRS Ministrų Taryba (toliau – SSSR MT) nutarė priimti LSSR Ministrų Tarybos (toliau – LSSR MT) ir Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro Komiteto (toliau – LKP(b) CK) siūlymą ištremti 12000 šeimų, kurių nariai buvo Lietuvos partizanai, jų rėmėjai, politiniai kaliniai, taip pat „buožių“ šeimas. Trėmimą numatyta įvykdyti 1948 m. gegužės mėnesį (Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1944–1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. Sud.: E.Grunskis, V.Kašauskienė, H.Šadžius. Vilnius, 1995, p. 305–308; minėtas dokumentas saugomas Rusijos federacijos prezidento archyve, SSRS MT 1948 m. nutarimų byla. Dok. Nr. 15);

1948 m. gegužės mėn. 18 d. LSSR MT ir LKP(b) CK bendru nutarimu nurodyta ištremti iš Lietuvos veikiančių, nuteistų ar nukautų partizanų šeimas ir remiančias partizanus „buožių“ šeimas, o jų turtą konfiskuoti. Vietiniams valdžios organams padėti, LSSR MT ir LKP(b) CK patvirtino įgaliotinius kiekvienai apskričiai (įgaliotinių sąrašą pridedame). LKP(b) aps. k-tai ir aps. vykd. k-tai įpareigoti tvarkyti konfiskuoto turto apskaitą ir realizaciją. Apskričių vykd. komitetai įgalioti mobilizuoti visą apskrityje esantį transportą, o LSSR MGB ir LSSR MVD užtikrinti konfiskuoto turto apsaugą. Kiekvienam tremtinio ūkiui aprašyti buvo sudaryta komisija iš valsčiaus vykdomojo komiteto įgaliotinio, apylinkės tarybos atstovo ir vargingųjų valstiečių atstovo. Miestuose šią komisiją sudarė miesto ir rajono vykdomųjų komitetų, namų valdybos atstovai (LYA, f. 1771, ap. 190, b. 6, l. 36–38, 53; žr. priedą).

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

1948 m. gegužės mėn. 22–23 d. vykusios operacijos „Vesna“ metu, buvo ištremta 11345 šeimos, iš viso 39766 žmonės (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 61, l. 230 a. p.; žr. priedą). 1949 m. vasario mėn. 7 d. prasidėjo pasiruošimas naujam stambiam Lietuvos gyventojų trėmimui. MGB apskričių skyriams padėti pasiruošti trėmimo operacijai buvo paskirti SSSR MGB įgaliotiniai kiekvienai apskričiai (įgaliotinių sąrašą pridedame). Numatyta ištremti 8500 šeimų, t.y. 30600 žmonių. LSSR Ministrų taryba patvirtino apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkų pasirašytus „buožių“ šeimų sąrašus. Parengti ir patvirtinti kiekvienos apskrities trėmimo operacijos planai. Sukurtos 2835 operatyvinės grupės, vadovaujamos operatyvinių darbuotojų. Grupes sudarė: operatyvinis darbuotojas, du kareiviai, du liaudies gynėjai ir trys partiniai-tarybiniai aktyvistai. Kiekviena operatyvinė grupė vidutiniškai turėjo iškelti po tris šeimas (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 10–19; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 5 d. LKP(b) sekretoriaus Sniečkaus ir LSSR MGB ministro Gorlinskio bendru potvarkiu Nr. 115 LKP(b) aps. komitetų sekretoriams nurodyta susisiekti su MGB aps. skyrių viršininkais ir įsijungti į trėmimų operacijas; tremtinių pervežimui, mobilizuoti visą transportą, kurį perduoti MGB žinion; išskirti ir instruktuoti partinį-tarybinį aktyvą po tris žmones kiekvienam ūkiui (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 4; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 10 d. SSSR MGB įgaliotinio Jedunovo ir LSSR MGB ministro Gorlinskio bendru potvarkiu Nr. 157 LSSR MGB aps. sk. viršininkams ir SSSR MGB įgaliotiniams apskrityse nurodyta parengti trėmimo operacijos planą bei pateikta instrukcija kaip jį parengti (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 6; žr. priedą).

Rengiantis „buožių“ šeimų trėmimui, 1949 m. kovo mėn. 11 d. LKP(b) sekretoriaus Trofimovo ir LSSR MGB ministro Gorlinskio bendru potvarkiu Nr. 162, apskričių vykd. komitetų pirmininkams ir LKP(b) komitetų sekretoriams nurodyta pateikti apskrities „buožių“ ūkių sąrašą. Sąrašai turėjo būti sudaromi 3 egzemplioriais ir suderinti su LKP(b) aps. k-to sekretoriumi. Juos pasirašyti ir tvirtinti antspaudu turėjo apskričių vykd. komitetų pirmininkai. Pasirašyti sąrašai turėjo būti pristatomi į LSSR MGB bei patvirtinti LSSR Ministrų Taryboje (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 8, 11; žr. priedą).

Buvo sudaromi pagrindinis ir rezervinis tremiamųjų sąrašai. Į pagrindinį sąrašą įtraukti valstiečių ūkiai, mokėję „buožinių“ ūkių mokesčius. Jei tokių ūkių trūktų iki numatyto ištremti skaičiaus, sąrašą numatyta papildyti MGB apskričių skyrių naujai išaiškintais ūkiais. Į rezervinį sąrašą patekdavo visi kiti „buožiniai“ ūkiai. 1949 m. kovo mėn. 12 d. LKP(b) CK sekretoriaus Trofimovo potvarkiu Nr. 204 LKP(b) aps. komitetų sekretoriams nurodyta į tremiamųjų sąrašus įtraukti „buožių“ šeimas, kurių ūkiai buvo sumažinti iki 5 ha (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 9; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 22 d. LSSR MT priėmė nutarimą Nr. 17-ss dėl tremiamų „buožių“ ir partizanų šeimų ūkių turto priėmimo ir realizacijos tvarkos. Atsakingais už minėtos tvarkos įgyvendinimą paskirti apskričių, valsčių ir miestų vykdomųjų komitetų bei LKP(b) komitetų atstovai. Kiekvienam tremtinio ūkiui aprašyti turėjo būti sudaryta komisija iš valsčiaus vykdomojo komiteto įgaliotinio, apylinkės tarybos ir kolūkiečių ar vargingųjų valstiečių atstovo. Apskričių vykdomieji komitetai įpareigoti mobilizuoti visas įmanomas transporto priemones. Vietiniams valdžios organams padėti, LSSR MT ir LKP(b) CK patvirtino įgaliotinius kiekvienai apskričiai. Sąrašą pridedame (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 2, 4, 18; žr. priedą).

Iki trėmimo pradžios apie šį nutarimą turėjo žinoti tik LKP(b) apskričių ir miestų komitetų 1-ieji ir 2-ieji sekretoriai, apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkai, MGB apskričių ir miestų skyrių viršininkai (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 5; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 23 d. SSSR MGB ministro pavaduotojo Selivanovo, LSSR MGB ministro Gorlinskio ir SSSR MGB įgaliotinio Jedunovo bendru potvarkiu Nr. 245 nurodyta „Priboj“ operaciją pradėti 1949 m. kovo mėn. 25 d. 6 val. ryte (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 27; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 23 d. LSSR MGB ministro Gorlinskio potvarkiu Nr. 246 LSSR MGB aps. sk. viršininkams ir MGB Kauno valdybos viršininkui nurodyta atleistus nuo tremiamų šeimų konvojavimo liaudies gynėjus pasiųsti saugoti valsčių centrų ir partinio-tarybinio aktyvo, vykdančio konfiskuoto turto surašymą (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 34; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 25 d. LKP(b) CK sekretoriaus Sniečkaus potvarkiu Nr. 285 LKP(b) CK įgaliotiniams, LKP(b) miestų, apskričių komitetų sekretoriams bei LSSR MGB miestų, apskričių viršininkams nurodyta nuo trėmimo operacijos pasislėpusių žmonių ūkius panaudoti operatyviniais tikslais minėtų asmenų sulaikymui, po ko minėtus ūkius aprašyti ir jiems pritaikyti 1949 m. kovo mėn. 22 d. LSSR MT ir LKP(b) CK nutarimo Nr. 17-ss galiojimą (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 38; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 28 d. SSSR MGB įgaliotinio Jedunovo ir LSSR MGB ministro Gorlinskio bendru potvarkiu Nr. 324 LSSR MGB apskričių, miestų sk. viršininkams ir SSSR MGB įgaliotiniams nurodyta „Priboj“ operaciją pabaigti 1949 m. kovo mėn. 28 d. 18 val.; suimtas šeimas „įsodinti“ į ešelonus; MGB kariuomenę palikti bei panaudoti kovoje prieš partizanus, partinio-tarybinio aktyvo ir konfiskuoto turto apsaugai (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 39; žr. priedą).

1949 m. kovo mėn. 25–28 d. „Priboj“ operacijos metu ištremta 8765 šeimų, iš viso 28981 žmogus (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 162, l. 67; žr. priedą).

1951 m. rugsėjo mėn. 5 d. SSSR MT nutarė ištremti iš Lietuvos 4000 „buožių“ su šeimomis pagal LSSR MT patvirtintus sąrašus (Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1941, 1944–1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. Sud.: E.Grunskis, V.Kašauskienė, H.Šadžius. Vilnius, 1995, p. 571–573; minėtas dokumentas saugomas Rusijos federacijos prezidento archyve, SSRS MT 1951 m. nutarimų byla. Dok. Nr. 9). Operacija vyko dviem etapais. 1951 m. rugsėjo mėn. 20–21 d. įvykdytas pirmasis trėmimo operacijos etapas, kurios metu ištremtos 822 šeimos, t.y. 3072 žmonės (LYA, f. V-141, ap. 2, b. 139, l. 46; žr. priedą).

1951 m. rugsėjo mėn. 28 d. LSSR LKP(b) CK nutarė ištremti iš Lietuvos iki 4000 „buožių“ šeimų; įpareigojo LSSR MGB vykdyti trėmimą pagal LSSR MT patvirtintus „buožių“ šeimų sąrašus; patvirtino LSSR MT nutarimo projektą „Dėl buožių ir jų šeimų tremties iš Lietuvos“ (LYA, f. 1771, ap. 190, b. 8, l. 139; žr. priedą).

1951 m. rugsėjo mėn. 29 d. LSSR MT nutarė vykdyti Lietuvos „buožių“ šeimų trėmimą (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 328, l. 250; žr. priedą). Minėtieji nutarimai reglamentavo antrąjį operacijos etapą, kurio metu iš Lietuvos ištremta 4129 šeimos, t.y. 16109 žmonės (LYA, f. V-141, ap. 2, b. 139, l. 46; žr. priedą).

1952 m. rugsėjo mėn. 26 d. LSSR MT nutarimu Nr. 886-ss patvirtino 1951 m. rugsėjo-lapkričio mėn. ištremtų Klaipėdos ir Šiaulių sr. „buožių“ šeimų sąrašus ir pritaikė šioms šeimoms 1951 m. rugsėjo mėn. 29 d. LSSR MT nutarimo Nr. 865-ss galiojimą (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 330, l. 148; žr. priedą). 1952 m. spalio mėn. 31 d. LSSR MT nutarimu Nr. 963-ss patvirtino 1951 m. rugsėjo-lapkričio mėn. ištremtų Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos sr. „buožių“ šeimų sąrašus ir pritaikė šioms šeimoms 1951 m. rugsėjo mėn. 29 d. LSSR MT nutarimo Nr. 865-ss galiojimą (LYA, f. V-135, ap. 7, b. 330, l. 158; žr. priedą).

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"