Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuviai – seni ekonominiai bėgliai, kurie nemėgsta pabėgėlių? 

2018 vasario 23 d. 18:36
pixabay.com nuotrauka

„Kodėl lietuviai yra nepakantūs pabėgėliams, nors jų Lietuvoje beveik nėra? Taip pasireiškia žmonių bukumas, nes bukumo mūsuose tikrai daug, bet ar tik tai“?, – diskusijoje „Pabėgėlių temos ir migracijos krizės atspindžiai literatūroje, fotografijoje, teatre“ Vilniaus knygų mugėje klausė režisierius Oskaras Koršunovas. 

Diskusijos dalyviai kalbėjo apie tai, kaip ir kodėl mene, fotografijoje, istorijoje yra vaizduojami pabėgėliai ar daug apie juos žinome, kodėl jų nemėgstame.

Mus priimdavo, kai mes bėgome, bet nebuvo daug atvejų, kad mes priimtume pabėgėlius

Pasak režisieriaus O. Koršunovo, gilintis į pabėgėlių likimus ir statyti spektaklį „Eglė žalčių karalienė“, kuriame nagrinėjama pabėgėlių tema pasitelkiant lietuvių liaudies pasaką, paskatino patirtis Graikijoje ir Norvegijoje.

Domėtis pabėgėliais jį privertė susidūrimas su pabėgėlių krize akis į akį Atėnų centre, kuomet statydamas spektaklį jis kasdien vienoje iš miesto aikščių sutikdavo būrius pabėgėlių, buvo pats pabėgėlių krizės įkarštis.

„Mačiau kaip graikai reaguoja į pabėgėlius, juos valgydina, globoja. Aš stebėjau graikų reakcijas, vėliau panašias reakcijas į pabėgėlius mačiau ir Osle, kur stačiau spektaklį Holokausto tema. Būtent tuo metu pasaulį apskriejo liūdna nuotrauka, kurioje matosi mažas nuskendęs berniukas. Norvegijoje visi buvo sukrėsti. Būtent tada aš atsidariau vieno lietuviško portalo komentarų skiltį, perskaičiau komentarus“, – pasakojo režisierius. Anot jo, beveik visi komentarai buvo žiaurūs, neempatiški, pikti. Norėdamas suprasti jų atsiradimo priežastis jis ėmė domėtis, rinkti komentarus, bandyti suvokti, kodėl Graikijoje, kur labai daug pabėgėlių, žmonės į juos reaguoja geriau nei Lietuvoje, kur pabėgėlių beveik nėra.

„Kur slypi pykčio priežastys? Skaitydamas komentarus radau vieną, kuris paminėjo žalčius. Pradėjau galvoti apie pasaką, ėmiau nagrinėtis, supratau, kad jau pasakoje užkoduota atėjūnų, ypač iš jūros, baimė“, – kalbėjo O. Koršunovas.

Jis sakė supratęs, kad lietuviai visada jautė svetimo baimę, nuo svetimųjų slėpėsi miškuose. Mūsuose taip pat daug vidinių nuoskaudų, paslėptų dalykų, kurie, matyt, skatina neapykantą kitiems ir kitokiems, bet vien tuo negalima paaiškinti didžiulės lietuvių nemeilės pabėgėliams.

„Žmonės turėtų prisiminti Antrąjį pasaulinį karą, karo pabėgėlius, migraciją, kuri dabar itin didelė. Taigi, iš kur tokia neapykanta? Pradėjau gilintis į pasaką, ėmiau ieškoti priežasčių“, – kalbėjo režisierius.

Istorikas Tomas Balkelis sakė, kad mes išties nežinome savo emigracijos istorijos, todėl neigiamai reaguojame ir į kitus migruojančius, nuo karo bėgančius žmones. „Mes orientuojamės į tai, kas vyksta mūsų teritorijoje, bet nesigiliname į procesus, kurie čia vyksta, istoriją. Tarkime, nuo 1938 iki 1945 metų mes praradome apie milijoną gyventojų, niekas nesidomėjo kur dingsta žmonės, kas nutiko su jų tapatybėmis. Mus priimdavo, kai mes bėgome, bet nebuvo daug atvejų, kad mes priimtume pabėgėlius“, – kalbėjo istorikas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anot jo, verta prisiminti 1939 metus, kai Lietuva atgavo Vilnių, o į Vilniaus kraštą plūstelėjo pabėgėliai iš okupuotos Lenkijos. Tokių žmonių buvo bent 30 tūkst., visos tarptautinės organizacijos sakė, kad mes privalome juos priimti, bet mes nežinojome, kaip juos priimti. Dar skausmingesni momentas, anot istoriko, buvo tuomet, kai visus lenkus, į Vilniaus kraštą atsikėlusius po 1920 metų, Lietuvos valdžia apskelbė pabėgėliais, tai reiškia, kad iš jų atėmė visas piliečiams priklausančias teises. Taigi, pasak istoriko, turėtume suvokti, kad kitokių žmonių priėmimo istorija mums yra skausminga.

Fotografas, fotokorespondentas Artūras Morozovas prisipažino, kad pabėgėlių krizės fiksavimas sukelia daug emocijų. Pabėgėlių krizė – aruodai ne tik žiniasklaidos atstovams, bet ir mokslininkams, menininkams ar poetams. Tokių žmonių jis sutiko Graikijai priklausančioje Lesbo saloje, kai 2015 metais fiksavo aštriausius pabėgėlių krizės momentus.

„Emocijų skalė buvo didžiulė, nuo neapykantos iki baimės ir atjautos. Patirtis, kai išskaidai visą masę iki vieno žmogaus ir jo likimo – neįkainojama. Kiekvienos bėgančios šeimos istorija yra verta knygos ar spektaklio“, – sakė fotografas. Jis pripažino neseniai bendravęs ir su senosios kartos lietuvių pabėgėliais, kurie į JAV bėgo karo ir pokario metu, jie vis dar labai aiškiai prisimena kur ir kaip bėgo, su kokia nežinia susidūrė.

Pasak Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovės Lietuvoje Renatos Kuleš, tokios situacijos, kokia dabar yra pasaulyje, dar niekada nebuvo.

Diskusija Knygų mugėje/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Diskusija Knygų mugėje/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Pasaulis nėra taiki vieta, yra daug konfliktų, vieni vyksta ilgai, kiti atsinaujina, žmonės bėga iš vienų vietų į kitas. Šiuo metu labai sudėtinga situacija yra Sirijoje, Pietų Sudane. Tarkime tai, kas vyksta Sirijoje jau dabar vadinama pragaru žemėje. Per 7 metus, kai vyksta karas Sirijoje, bent 5 mln. žmonių tapo pabėgėliais. Nežiūrint to, atsiranda balsų sakančių, kad tai – ekonominiai migrantai“, – sakė UNHCR atstovė. Tiesa, ji nesutiko su mintimi, kad visi lietuviai yra atšiaurūs pabėgėlių atžvilgiu, anot jos, jų patirtis rodo, kad yra ir geranoriškai nusiteikusių, pabėgėlių likimu susirūpinusių tautiečių. Su tuo nesutiko režisierius O. Koršunovas, tikindamas, kad lietuviai atšiaurūs ir net su pabėgėliais, kurie atsiduria mūsų šalyje elgiasi blogai.

„Lietuva provincialėja ir gyvena uždarą gyvenimą, mažai kalbama apie pasaulį, mes gyvename globaliame pasaulyje, bet mažai apie jį kalbame“ , – sakė režisierius, paaiškindamas, kad mes turime suprasti, jog esame priklausomi nuo to, kas vyksta pasaulyje.

Pabėgėlių krizės fiksavimas sukelia daug emocijų. Pabėgėlių krizė – aruodai ne tik žiniasklaidos atstovams, bet ir mokslininkams, menininkams ar poetams.

Jis įsitikinęs, kad Vakarų visuomenės į pabėgėlius žiūri kitaip, nes ilgą laiką gyveno kartu su atvykėliais. Jie kitaip suvokia žmogų, pilietybę, istoriją. Pabėgėlis jiems pirmiausia yra žmogus, net Vokietijoje, kur yra ir nepatenkintų žmonių valdžios politika pabėgėlių atžvilgiu, vyksta visai kito lygio diskusija, ji nėra primityvi, kokios galima tikėtis mūsų šalyje.

Pratęsdamas Vokietijos temą, istorikas T. Balkelis paaiškino, kad vokiečiai po Antrojo pasaulinio karo priėmė apie 2 milijonus pabėgėlių, daugelis jų buvo tremtiniai iš Rytprūsių arba kitų buvusių rytinių Vokietijos teritorijų.

„Kas penktas vokietis buvo pabėgėlis, todėl jie turi užuojautos, nes prisimena, kokios buvo gyvenimo sąlygos, kaip buvo subombarduoti miestai, o mūsų visuomenė nesidomi naująja istorija, skiriame dėmesio LDK laikams, bet netiriame migracijos istorijos“, – apgailestavo istorikas.

Jis pripažino, kad vyksta ir ekonominė migracija ir tame nėra nieko keisto ar blogo, nes ir patys lietuviai – seni ekonominiai migrantai. Dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje iš Lietuvos ir aplinkinių teritorijų dėl ekonominių priežasčių išvyko apie 650 tūkst. žmonių, o tai – panašaus dydžio migracija (skaičiuojant gyventojus) , kuri vyksta dabar.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"