Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuviai – nepakančiausi žydams Rytų Europoje? 

2018 balandžio 3 d. 09:59
Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugiausiai diskusijų dėl antisemitizmo Europoje šiuo metu kelia naujasis Lenkijos Istorinės atminties įstatymas. Tačiau „Pew Research Center“ tyrimas rodo, kad nepalankiausiai į žydus tarp rytų europiečių žvelgia lietuviai.

Anot tyrimo, žydų savo valstybės piliečiais nenorėtų matyti 18 procentų lenkų ir net 23 procentai lietuvių. Blogesnis rodiklis tik Armėnijoje – 32 procentai. Gana nemažai apklaustų lenkų taip pat teigė, kad nenorėtų žydo kaimyno.

Ar toks požiūris iš tiesų juntamas mūsų šalyje, LŽ klausė Lietuvoje gyvenančių žydų:

Simonas Gurevičius (Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas): Lietuvoje požiūris į bendrapiliečius žydus, kartu ir į žydų istoriją keičiasi, tai galiu teigti nedvejodamas. Kinta ne tik požiūris, bet ir supratimas apie žydų kultūrą, padidėjo susidomėjimas judaizmu, žydų šeimos tradicijomis. Pastebime tai, nes esame kviečiami vesti paskaitas ir temose atsispindi susidomėjimas tuo, kokie esame, kokios mūsų vertybės, kaip mes ugdome savo vaikus.

Internetinėje erdvėje vis mažiau antisemitinių, pasibaisėtinų, tautinę neapykantą kurstančių komentarų ir už tai turime būti dėkingi teisėsaugos institucijoms. Būti antisemitu atvirai nėra priimtina, neretai tai siejama su išsilavinimo stoka, amžiumi, galbūt neigiama asmenine patirtimi ar istorija, dėl stereotipinių nuostatų. Tačiau vis dar gyvas buitinis antisemitizmas, bet jis vis rečiau atvirai pasireiškia.

Tai, kad žmonės su savo nuostatomis gyvena, bet nepažeidžia kitų žmonių teisių yra didelis pasiekimas, nors, aišku, ne galutinis tikslas. Tikėtina, kad pažinus savo bendrapilietį, jo kaimynystė tikrai negąsdintų, atvirkščiai, greičiau džiugintų. Pažinti kitą kultūrą, priimti savo bendrapiliečius padeda švietimas ir šeima.

Džiugina vis gausesnis Lietuvos žydų literatūros kūrinių įtraukimas į mokyklinę programą. Pavyzdžiui, per Moše Kulbako kūrinius vaikai sužino žydų tautos ryšį su Vilniumi, jų meilę šiam miestui bei žemei, kurioje gyvename jau beveik 700 metų. Džiugina gerėjantis Holokausto švietimas.

Aš paminėjau šeimą, nes būtent šeimose formuojamos mūsų vertybės ir požiūriai. Svarbu perduoti vaikams tai, kas geriausia. Jau retai sutinkame vaikų, kurie žinotų kadaise vyravusias antisemitines skaičiuotes ar mitus. Pačiai žydų bendruomenei ne mažiau svarbu prisidėti prie geresnio mūsų tautų istorijos ir kultūros pažinimo, o tuo pačiu ir tautų suartėjimo. Pvz., Vilniaus žydų bendruomenė planuoja eitynes bei šventę Vilniaus mieste su miestiečiais kartu švenčiant mums brangių šalių: Lietuvos ir Izraelio 100 bei 70 metų valstybingumo sukaktuves. Tikiu jaunąja karta bei tuo, kad būtent mes visi kartu, galime sugriauti neigiamus, tik pyktį skleidžiančius stereotipus, suvokti skaudžias mūsų tautų patirtis ir drąsiai kurti ateitį ant bendros istorijos pamatų.

Vitalijus Karakorskis (televizijos laidos „Menora“ autorius): Nesu linkęs pasitikėti tokiomis apklausomis. Jos man primena seną anekdotą: „Žydo klausia: ką jūs galvojate apie žydų tautą? Šis atsako: tai – Dievo išrinktoji tauta, davusi pasauliui daugybę iškilių asmenybių. O ką jūs galvojate apie savo kaimyną Abraomą? Abraomas – melagis ir niekšas kokių reta! Lietuvio klausia: ką galvojate apie kaimyną Abraomą? O, jis – puikus žmogus ir kaimynas! O ką manote apie žydų tautą? Baisūs žmonės! Jie pasaulį nori užvaldyti!“.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Man įdomu, ar apklausos organizatoriai klausė bent vieno žmogaus, kurio kaimynas žydas, ar teiravosi tik tų, kurie nei vieno žydo nepažįsta. Beje, toje pačioje apklausoje neigiamai apie žydus pasisakė tik 5 procentai apklaustų ukrainiečių. Štai šiuo skaičiumi tikiu – žydai ir ukrainiečiai kartu kovoja prieš Rusiją. Nestebina ir tai, kad Armėnijoje fiksuotas didžiausias neigiamų atsiliepimų skaičius. O štai Lietuvos rezultatu abejoju.

Manau, kad taip pasisako žmonės, kurie gal ir gyvenime nei vieno žydo nėra sutikę. Nesu nieko panašaus girdėjęs nei iš vieno pažįstamo lietuvio. Beje, kiek sutikau Lietuvoje žmonių, kada nors apsilankiusių Izraelyje – iš jų taip pat girdėjau tik teigiamus atsiliepimus.

pewresearch.org iliustracija
pewresearch.org iliustracija

Danielius Lupshitzas (vilnietis, Izraelio pilietis): Vienas dalykas, kaip apie žydus atsiliepia žmonės Vilniuje arba Kaune, o kitas – kaip likusioje Lietuvoje, kuri šiuo požiūriu yra lyg pelkė. Nesakau, kad ten blogi žmonės gyvena, jie tiesiog nežino, ką kalba. Jiems žydai blogi, o nei vieno žydo jie gyvenime nematė. Iš kur pamatys – visus išžudė. Nežinau, kodėl jie neigiamai atsiliepia apie žydus. Gal todėl, kad neretas dar vis gyvena žydų statytuose namuose ir bijo, kad žydai sugrįš ir pareikalaus juos grąžinti?

Tai – baimė, užkoduota genetiniame lygmenyje, bet kylanti iš nežinojimo. O kaip sakė Platonas, nežinojimas arba tiksliau žinojimo atsisakymas yra viso blogio šaltinis. Kai kovo 11 nuėjau į eitynes „Lietuva – lietuviams“, man už nugaros žygiuojantieji šūkavo „Judenrat!“ („žydų taryba“). Įsivaizduojate? Turbūt norėjo rėkti „Juden raus!“ („žydai lauk“), bet gavosi „Judenrat!“. Intelektualai!

Lietuvoje darome cirką, kalbėdami apie Holokaustą ir nepasakydami nieko apie šimtmečiais čia gyvenusius ir Lietuvą kūrusius, už ją kovojusius, o po to išprievartautus, išžudytus, sudegintus piliečius. Švietimo ir mokslo ministerija nei vieno sakinio neišleido apie iškilius, visame pasaulyje garsius Lietuvos žydus, kurių yra daugybė.

Kai sakau lietuviams apie tai, kad Lietuvos žydus žudė ir degino, man dažnai atsako: o mus lietuvius į Sibirą trėmė. Mano šeimą irgi į Sibirą trėmė. Nesimatuokim kančiomis.

Turiu pasakyti ir tai, kad „tango šokamas dviese“. Mano tautiečių bendruomenė taip pat kalta dėl to, kad lietuviai nieko nežino apie savo bendrapiliečių istoriją ir kultūrą. Yra veikėjų, kurie staiga „prisimena“, kad yra žydai, bet jų žydiškumas pasireiškia tik tuo, kad fondų pinigus „drožia“.

Jasonas Glatzeris (vilnietis, JAV pilietis): Esu žydas pagal kilmę, bet nesu religingas. Bet kuriuo atveju, keista, kad kas nors gali apie mane spręsti, remiantis bet kuriuo iš šių dviejų kriterijų. Aplinkiniai dažniausiai mane identifikuoja ne kaip žydą, o tiesiog kaip baltaodį amerikietį ir jokios neapykantos nejaučiu iš 99 procentų sutinkamų žmonių.

Kodėl tyrimas atskleidžia tokius skaičius įvairiose šalyse? Nežinau, gal apklausose žmonės iš tiesų atskleidžia savo slaptas baimes? Norėčiau manyti, kad bent jau Vilniuje žmonės daugiau ar mažiau priima kitus.

Esu matęs visokių dalykų, tačiau gyvenime man turbūt sekėsi nesusidurti su šiais „dideliais skaičiais“ tiesiogiai. Nebent žmonės yra bailūs ir žinodami, kad esu žydas, nedrįsta nieko blogo man pasakyti tiesiai į akis. Spėju, kad nereligingiems musulmonams dar blogiau.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"