Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuva žada nustatyti britams palankesnes gyvenimo šalyje sąlygas, nei kitiems trečiųjų šalių piliečiams. 

2019 kovo 3 d. 09:37
Unsplash.com 

Ruošiantis galimam kietajam Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES), Lietuva žada nustatyti britams palankesnes gyvenimo šalyje sąlygas, nei kitiems trečiųjų šalių piliečiams.

Tai numatyta įvairių ministerijų pateiktuose teisės aktų projektuose. Vyriausybė juos turėtų svarstyti kitą savaitę.

„Šiais projektais siekiama, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES be susitarimo sukeltų kuo mažiau neigiamų pasekmių Lietuvos piliečiams bei verslo subjektams, Lietuvoje gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams ir veiklą vykdantiems Jungtinės Karalystės verslo subjektams“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Palankios sąlygos migracijai

Vidaus reikalų ministerija siūlo britams sukurti atskirą pagrindą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės piliečiams būtų išduodamas iki trejų metų galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie įdarbinami pagal darbo sutartį, atvyksta užsiimti verslu arba kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą.

Trečiųjų šalių piliečiams leidimų suteikimo sąlygos nėra tokios palankios, pavyzdžiui, leidimai jiems nėra išduodami tokiam ilgam laikui, jie negali apsigyventi Lietuvoje tik dėl to, jog užsiima individualia veikla.

Leidimus britams gyventi Lietuvoje verslo pagrindu siūloma išduoti, jeigu jie būtų Lietuvoje veiklą vykdančios bendrovės dalyviai ar vadovai, o jų atvykimo tikslas būtų darbas šioje įmonėje.

Kitų šalių piliečiams norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje verslo pagrindu taikomi reikalavimai dėl įmonės veiklos trukmės, kapitalo dydžio, investuotų lėšų bei įdarbintų žmonių.

Britanijos piliečiams taip pat siūloma teisė paprasčiau naudotis socialinės apsaugos sistema – gauti išmokas, pašalpas, naudotis integracijos programomis.

Be to, britams Lietuvoje būtų įskaičiuojamas Jungtinėje Karalystėje įgytas pensijos stažas, jeigu jis buvo įgytas iki „Brexit'o“.

Jungtinės Karalystės piliečiams palankios nuostatos galiotų neribotai. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantiems britams būtų nustatytas pereinamasis devynių mėnesių laikotarpis gauti naujus dokumentus.

Taip pat siūloma Migracijos departamentui neimti rinkliavos iš britų už prašymų išduoti leidimus nagrinėjimą ir leidimų įforminimą. Tai valstybei papildomai kainuotų apie 100 tūkst. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai gyvena apie 400 Jungtinės Karalystės piliečių.

Žada daugiau lengvatų

Be to, iki „Brexito“ į Lietuvą komandiruotiems britams nereikėtų mokėti socialinio draudimo įmokų.

„Pavyzdžiui, jei kovo 20-ąją Jungtinės Karalystės pilietis į Lietuvą išsiunčiamas komandiruotei, jis maksimaliai penkerius metus galės nemokėti socialinio draudimo įmokų“, – BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas.

Lietuva turėtų užtikrinti vienodas sąlygas Jungtinės Karalystės ir ES šalių piliečiams dėl valstybės finansuojamų studijų, studijų kainos kompensavimo bei paramos skyrimo studentams. Tai numatantį projektą registravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Taip pat pasiūlyta, kad iki „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo bei nedarbo socialinio draudimo stažą žmonės jį išsaugotų pagal ES tvarką.

Lietuva taip pat žada automatiškai pripažinti iki „Brexit'o“ Jungtinės Karalystės mokymo įstaigose įgytas ES mastu reglamentuojamas profesines kvalifikacijas, tokias kaip gydytojų, vaistininkų, odontologų ar architektų.

Po „Brexito“ šie diplomai Lietuvoje būtų pripažinti ne automatiškai, o pagal trečiųjų šalių piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles.

Vis dėlto tai neturėtų kelti problemų Jungtinės Karalystės universitetus ar kitokias mokyklas pabaigsiantiems žmonėms, sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

„Abejonių dėl studijuojančių Jungtinėje Karalystėje profesinių kvalifikacijų nepripažinimo valstybėse narėse neturėtų būti“, – tvirtino ministras.

Visi Vyriausybės pateikti įstatymų projektai turėtų būti svarstomi Seimo pavasario sesijos pradžioje.

Britanijos parlamentui nepatvirtinant „Brexit'o“ sutarties ir išaugus nerimui, kad pastraukimas gali įvykti be susitarimo, politikai sutarė teisės aktus priimti skubos tvarka iki kovo 29 dienos numatyto Jungtinės Karalystės pasitraukimo.

Vis dėlto pastarosiomis dienomis nerimas dėl kietojo Britanijos pasitraukimo scenarijaus sumažėjo, Londonui ir Briuseliui prakalbus apie galimybę atidėti „Brexit'o“ terminą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika