Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuva „įstrigo“: žadėtas proveržis taip ir neatėjo 

Mūsų šalies rezultatai, pateikti šiame tyrime, kelia nerimą kovotojams su korupcija.
Mūsų šalies rezultatai, pateikti šiame tyrime, kelia nerimą kovotojams su korupcija.
„Transparency International“ iliustracija

Lietuvai sunkiai sekasi kontroliuoti korupciją. Ne viena valdžia kovą su šia problema įvardijo kaip vieną savo veiklos prioritetų ir žadėjo proveržį, tačiau jau ketvirtus metus šioje srityje stagnuojama ir padėtis į gera nesikeičia.

Naujausiame tarpautinės organizacijos „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso tyrime mūsų šaliai skirti 59 balai iš 100 galimų (0 reiškia absoliučiai korumpuotą, o 100 – labai skaidrią valstybę) ir 38 vieta 180 šalių sąraše. Europos Sąjungoje Lietuva pagal tai yra vidutiniokė – užima 18 vietą iš 28 Bendrijos valstybių.

Mūsų šalies rezultatai, pateikti šiame tyrime, kelia nerimą kovotojams su korupcija. Jie pažymi, kad padėtis į gera nesikeičia jau ketvirtus metus iš eilės. Ir pernai, ir užpernai, ir 2015 metais Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai buvo skirti 59 balai. Tuo metu mūsų kaimyninės šalys, tarkime, Estija, Latvija, Lenkija, šiame indekse atrodo vis geriau.

Dabartinė Vyriausybė yra užsibrėžusi pasiekti, kad 2020 metais Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas bus 70 balų. Optimistiškai apie tai kalbama ir Nacionalinėje kovos su korupcija programoje, kurioje numatyta, jog kitąmet mūsų šalies minėto indekso balas būtų ne mažesnis nei 65.

Atėjo pokyčių metas

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo teigimu, tai, kad ketverius metus Lietuvos antikorupcinis vertinimas nesikeičia, suteikia gerą progą pamąstyti, kas šioje srityje darome gerai, o kas – blogai. „Aišku, kad turime stiprią Specialiųjų tyrimų tarnybą, daug dėmesio skiriame baudžiamajam persekiojimui, nemažai kalbame apie korupcijos suvaldymą. Tačiau atėjo laikas susimąstyti, ar mūsų viešojo sektoriaus institucijos daro viską, ką turėtų, kad savo valdose tinkamai tvarkytųsi su korupciniais iššūkiais. Visiškai aišku, kad atėjo laikas revizuoti mūsų korupcijos prevencijos sistemą, padaryti taip, kad kiekviena institucija turėtų aiškiai sudėliotus, įgyvendintinus ir pamatuojamus tikslus. Labai norėčiau, kad stambiausios perkančiosios organizacijos – sveikatos apsaugos įstaigos, Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų tik vieną arba du antikorupcinius tikslus, galėtų aiškiai pasakyti, kokių rezultatų siekia ir kada juos ketina pasiekti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė S. Muravjovas. Jei to nebus, neišvengiamai ir vėl girdėsime tik vadinamąjį baltąjį triukšmą – kalbas apie skaidrumo naudą, tačiau konkrečių rezultatų nebus.

Korupcijos suvokimo indekso tyrime mūsų šaliai skirti 59 balai iš 100 galimų./ "Tnsparency International“ iliustracija
Korupcijos suvokimo indekso tyrime mūsų šaliai skirti 59 balai iš 100 galimų./ "Tnsparency International“ iliustracija

Pasak S. Muravjovo, antikorupcijos tyrimas aiškiai parodo, ką apie mūsų pastangas bei konkrečius veiksmus šioje srityje mano pasaulinė ekspertų ir verslininkų bendruomenė. Jis duoda ženklą potencialiems investuotojams, verslui, kokiomis sąlygomis, pagal kokias taisykles galima veikti Lietuvoje, ar reikia tikėtis kokių nors staigmenų. „Tai labai svarbi žinutė. Tokia nedidelė šalis kaip Lietuva negali sau leisti dviprasmybių. Turime užtikrinti, kad verslai, kurie svarsto galimybę ateiti pas mus, galės veikti pagal tas pačias taisykles kaip ir Danijoje, Švedijoje ar Vokietijoje“, – pabrėžė ekspertas.

Vyriausybės programoje numatyta, kad 2020 metais Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas bus 70 balų. Pasiekti šią ribą per metus – nerealu. „Nenorėčiau spėlioti, kada tai bus įmanoma. Pavyzdžiui, Estija per pastaruosius septynerius metus savo rezultatą pagerino 9 balais. Vadinasi, pažanga įmanoma. Tik svarbu suprasti, kokių resursų ir veiksmų reikia tikslui pasiekti. Kitaip viskas gali virsti tuščiais pažadais ir nepamatuotais lūkesčiais“, – mano S. Muravjovas.

Neatgrasančios bausmės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad su kolegomis komitete korupciją vertina per grėsmių nacionaliniam saugumui prizmę. Pasak jo, korupcija yra viena didžiausių grėsmių valstybei ir visuomenei, nes ardo iš vidaus. Tarkime, korupcinėse schemose dalyvaujantis verslas per pažeidžiamus politikus, valstybės tarnautojus gali veikti politinius procesus ir sprendimų priėmimą. „Seimo NSGK parlamentinis tyrimas atskleidė, kad teisinė ir politinė aplinka buvo tokia, jog interesų grupėms buvo patogu, paranku kurti tokias įtakos schemas, kur galėtų daryti įtaką ne vienai ar dviems institucijoms, ne atskiriems viešiesiems pirkimams, bet, pavyzdžiui, 10 iš 14 ministerijų, penkioms įstaigoms“, – aiškino parlamentaras.

V. Bakas įsitikinęs, kad į kovą su korupcija aktyviau turi įsitraukti ne tik Vyriausybė, bet ir Generalinė prokuratūra bei teismų sistema. Jis priminė, kad Lietuvą vertinę Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai kaip vieną pagrindinių priekaištų nurodė nebaudžiamumą už korupcines veikas. „Per daugybę metų nerasime nė vieno teismo nuosprendžio, kur už korupcines veikas asmuo būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir ji būtų vykdoma. Nėra tokio nuosprendžio. Kitaip tariant, už gerokai smulkesnius nusikaltimus, tarkime, vagystę, sukčiavimą, jeigu tai vyksta verslo santykiuose ar visuomenėje, galima sulaukti didesnės bausmės. Kai vagiama iš valstybės, tai lyg ir nėra tokia sunki veika, kad reikėtų skirti bausmes. Prisiminkite „auksinių šaukštų“ skandalą. Turėjome labai garsų procesą, jis sukėlė didžiulę krizę, nepasitikėjimą, padarė didelę žalą krašto apsaugos sistemai, politikai. Pasekmės jaučiamos iki šiol, visuomenė vis dar prisimena ir jautriai reaguoja į tuos laikus. Tačiau žmogus, kuris apgavo valstybę, atsipirko, berods, 7 tūkst. eurų bauda. Tai visiškai neatgraso nuo tokių veikų, rizikos požiūriu patogu jas daryti, nes jos pelningos, ypač – kai nesulaukiama bausmės“, – pažymėjo Seimo NSGK vadovas.

V. Bakas domėjosi, kaip valstybei sekasi atgauti korupcinių veikų metu padarytą žalą. Iš prokurorų jis sužinojo, kad 2018 metais nebuvo nė vieno išplėstinio turto konfiskavimo atvejo. Tokia situacija parlamentarui atrodo niūriai. Tačiau jis žadėjo, kad padėtis turėtų keistis į gera. Anot jo, Vyriausybė parengė Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektą, kuris esą taps veiksminga priemone kovoje su korupcija ir neteisėtu praturtėjimui. Tiesa, kai kurie teisininkai negailėjo jam kritikos. Pirminį dokumento variantą peržiūrėjęs buvęs laikinasis generalinis prokuroras Darius Raulušaitis teigė, kad neįmanoma suprasti kai kurių siūlomų naujo reguliavimo sprendimų logikos. Taip pat V. Bakas ketina Seimui teikti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, numatančias, kad už nusikaltimus, susijusius su sukčiavimu, nuteisti asmenys arba tie, kurie dalyvauja korupcinėse schemose, tam tikrą laiką negalėtų gauti valstybės užsakymų ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Geriausia prevencija – viešumas

Seimo Antikorupcijos komisijos narės konservatorės Agnės Bilotaitės požiūriu, pagrindinė priežastis, lemianti, kad mūsų šalyje nėra didesnių pokyčių antikorupcijos srityje, yra politinės valios trūkumas. „Kad Lietuva taptų skaidresnė šalis, reikalingi tiek nacionalinio, tiek savivaldos lygmens sprendimai“, – sakė parlamentarė. Pasak jos, labiausiai korupcijos kamuojamos sritys – sveikatos apsauga, viešieji pirkimai – išlieka tos pačios, ten susikaupusios problemos sprendžiamos vangiai. „Žinoma, yra ir gerų dalykų. Kad ir po dešimties diskusijų metų priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas. Tačiau sisteminio požiūrio trūksta. Daug kalbama apie skaidrumą, tačiau konkrečių priemonių, kaip jį pasiekti, trūksta“, – mano A. Bilotaitė. Jos akimis, pirmiausia valdžia turėtų pradėti nuo savęs, būti atviresnė – atverti įvairius duomenis, skelbti posėdžių dokumentus, įrašus, transliacijas. „Pati geriausia prevencija – viešumas. Manau, žmonės tokias pastangas įvertintų. Kol kas pokyčių šioje srityje nematyti“, – pripažino Seimo narė.

Pasak politikės, korupcijos suvokimo indekso tyrimas labai svarbus rodiklis ne tik užsienio investuotojams, bet ir mums patiems, nes suteikia palyginimo galimybę. „Sudėtinga pasakyti, kada mes galėsime pavyti geriausiai antikorupcine prasme vertinamą Daniją. Sovietmetis padarė didelę žalą mūsų mentalitetui. Kol pilietiškas požiūris, reagavimas į blogį netaps norma, vargu ar sulauksime didesnių pokyčių“, – sakė A. Bilotaitė.

Korupcijos suvokimo indeksas

„Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksas yra vienas žinomiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 100 – labai skaidrią valstybę. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Nustatant Lietuvos 2018 metų Korupcijos suvokimo indeksą remtasi devyniais šaltiniais: Bertelsmann Foundation Transformation Index; Bertelsmann Foundation Sustainable Governance Indicators; IMD World Competitiveness Yearbook; Political Risk Services International Country Risk Guide (ICRG); World Economic Forum Executive Opinion Survey (EOS); Economist Intelligence Unit. Country Risk Ratings; Global Insight Country Risk Ratings; Freedom House Nations in Transit, Varieties of Democracy Project.

Šaltinis: „Transparency International“ Lietuvos skyrius

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika