Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Lietuva bus paaukota Marijos širdžiai 

2018 vasario 7 d. 09:55
Kęstutis Kėvalas: "Lietuva tradiciškai žinoma kaip Marijos mylėtojų kraštas, tad ir kreipimasis yra gestas prašant, kad Dangus užtartų mūsų laisvės projektą.“ /
Kęstutis Kėvalas: "Lietuva tradiciškai žinoma kaip Marijos mylėtojų kraštas, tad ir kreipimasis yra gestas prašant, kad Dangus užtartų mūsų laisvės projektą.“ /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, šį sekmadienį Lietuva bus iškilmingai paskirta Dievo Motinos Marijos globai. Malda Švenčiausiajai Mergelei bus patikėti mūsų šalies vaikai, jaunimas, šeimos, dirbantys, kenčiantys žmonės, ligoniai, seneliai ir visa šių dienų Lietuva.

Iškilmingas Mišias, kurių metu Lietuva bus paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, širdžiai, mūsų šalies vyskupai aukos vasario 11-osios vidurdienį Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje. Šiai progai Trakai pasirinkti neatsitiktinai. Trakų bazilikoje gerbiamas garsus Dievo Motinos Marijos paveikslas, kuris prieš 300 metų buvo vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis ir yra žinomas kaip Lietuvos Globėjos atvaizdas.

Kęstutis Kėvalas: „Lietuva tradiciškai žinoma kaip Marijos mylėtojų kraštas, tad ir kreipimasis yra gestas prašant, kad Dangus užtartų mūsų laisvės projektą.“

Išreikšime pasitikėjimą

Globos ir užtarimo prašymo veiksmas Katalikų bažnyčioje yra vadinamas Paaukojimo aktu. Lietuvos paaukojimo Lietuvos globėjai Marijai aktą skaitys ne tik vyskupai ir tikintieji Trakuose, bet visi tą dieną Lietuvos bažnyčiose susirinksiantys katalikai. Į maldą jungsis ir lietuvių bendruomenės visame pasaulyje. Iškilmingas Mišias iš Trakų bazilikos 12 val. tiesiogiai transliuos LRT Kultūros kanalas ir Marijos radijas.

Pasak Lietuvos vyskupų, Lietuvos paaukojimas Švč. Mergelei Marijai yra tikėjimo veiksmas, kuriuo išreiškiame pasitikėjimą Dievo Motina, atnaujiname tikėjimą ja, puoselėtą mūsų tėvų ir protėvių, kurių dėka Lietuva tapo žinoma kaip Marijos žemė. Artėjant Vasario 16-ajai jos globai patikime valstybės dabartį ir ateitį, su dėkingumu atmindami visus, kurių dėka ją turime.

Prašoma Dangaus užtarimo

Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo teigimu, valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus – ypatingas metas. Laikotarpis nuo 1918 metų buvo kupinas išbandymų, mūsų tauta žino, kokia trapi yra laisvės dovana. Šie metai paaukoti Lietuvą Nekaltajai Marijos širdžiai pasirinkti siekiant priminti, jog Dievas yra laisvės žmogui davėjas ir turime juo remtis, jeigu norime, kad kraštas išsilaikytų solidarus. „Šie metai yra Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai, todėl sugalvojome, kad ši pasiaukojimo Mergelei Marijai malda galėtų būti labai gražus akcentas. Tai įprasta praktika Bažnyčioje, praktikuojama ypatingomis progomis, sakant, kad ypač atsiduodame Mergelės Marijos globai ir užtarimui. Lietuva tradiciškai žinoma kaip Marijos mylėtojų kraštas, čia tradiciškai meldžiamasi rožinį, įprasta lankyti Šiluvą, kitas Marijos šventoves, tad ir kreipimasis yra gestas prašant, kad Dangus užtartų mūsų laisvės projektą“, – aiškino vyskupas.

Lietuvoje susiformavusį stiprų Mergelės Marijos kultą, pasak K. Kėvalo, pirmiausia reikėtų sieti su apsireiškimu Šiluvoje, Trakų Dievo Motinos tradicija, siekiančia Vytauto Didžiojo laikus. „Gerbti Dievo Motinos paveikslus yra besitęsianti tradicija. Pasirodymas Šiluvoje, manau, itin sustiprino mūsų krašto mariologinį indentitetą, nes esame apdovanoti šiuo Bažnyčios pripažintu apsireiškimu. Atlaidų tradicija, keturių Dievo Motinos šventovių paveikslų karūnavimas yra mūsų krašto žymė“, – pabrėžė jis.

„Visų lietuvių motina“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuva yra viena iš kelių Švenčiausiajai Mergelei Marijai paskirtų šalių. Be mūsų, Marijos šalimis dar yra vadinama Lenkija, Filipinai, kai kurios valstybės Pietų Amerikoje, Afrikoje.

Pamaldumas Marijai Lietuvoje gyvas nuo seno. Kasmet tūkstančiai žmonių vyksta į atlaidus Šiluvoje, Aušros Vartuose, Trakuose, Žemaičių Kalvarijoje, Krekenavoje ir Pivašiūnuose, kur yra garsūs Marijos paveikslai. Sovietmečiu pamaldumas Marijai palaikė Lietuvos žmonių viltį vieną dieną sulaukti Tėvynės laisvės ir teisingumo. Marijos globos prašydavo sovietiniuose lageriuose kalintys politiniai kaliniai ir tremtiniai. Viena iš praėjusiais metais palaimintuoju paskelbto vyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijų – rožinis iš duonos trupinių, kuriuo jis kasdien meldėsi kalėdamas lageryje.

Trakų bazilikos altorius, kuriame – Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslas.
Trakų bazilikos altorius, kuriame – Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos paveikslas.

Pamaldumu Marijai Lietuva garsėja ir pasaulyje. Prieš dvidešimt penkerius metus lankydamasis Lietuvoje popiežius Jonas Paulius II pavadino Mariją „visų lietuvių Motina“ ir „šios Tavęs besišaukiančios ir Tave mylinčios Tautos Žvaigžde“.

Marijos šalimi vadinamoje Lietuvoje dažniausi yra būtent Kristaus motinos apsireiškimai. Bažnyčia oficialiai yra pripažinusi tik Dievo Motinos apsireiškimą Šiluvoje (Raseinių r.). Tai – vienas pirmųjų Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimų Europoje.

Šiluvoje Dievo Motina apsireiškė 1608 metais gyvulius ganantiems vaikams. Seniausioje rašytinėje Šiluvos istorijoje, kurią apie 1651-uosius parengė kanauninkas Mikalojus Sviekauskas, pasakojama, kad piemenukai išvydo verkiančią merginą su kūdikiu ant rankų. Vienas jų nubėgo pakviesti Šiluvos kalvinų katecheto. Šis atėjęs su bakalauru vardu Saliamonas išvydo tokį pat vaizdą. Paklausus, kodėl mergina verkia, ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Po šių žodžių ji išnyko. Katechetas su bakalauru paniekino tą regėjimą, laikydami jį piktosios dvasios padaru. Tačiau piemenėlių pasakojimas pradėjo sklisti po apylinkes. Vienas senolis priminė kaimynams, kad vietoje, kur apsireiškė Mergelė Marija, seniau stovėjo katalikų bažnyčia. Ji buvo sugriauta.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"