Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Laivyba Nemunu: norų daug, o galimybių... 

2018 gruodžio 14 d. 09:00
Dzūkijos savivaldybių vadovai susitarė bendrai siekti, kad laivyba šiltuoju metų laiku Nemuno aukštupyje atsigautų.
Dzūkijos savivaldybių vadovai susitarė bendrai siekti, kad laivyba šiltuoju metų laiku Nemuno aukštupyje atsigautų.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Prie Nemuno esančių savivaldybių ir Vidaus vandens kelių direkcijos vadovai pasirašė ketinimų protokolą dėl laivybos Nemuno aukštupyje plėtros. Tam reikalingų lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Vidaus vandens kelių direkcija apsiėmė rūpintis Nemuno aukštupio farvaterio (laivakelio) parengimu ir pritaikymu laivybai, o savivaldybės – tuo, kas yra ant upės kranto. Tačiau turizmo organizatoriai abejoja, ar ir šį kartą vėjais nebus paleisti pinigai pritaikant Nemuną laivybai, kaip prieš dešimtmetį atsitiko įrengiant prieplaukas, nes kol kas norinčiųjų keliauti Nemuno aukštupiu nedaug.

Vilčių daug

Ketinimų protokolą dėl laivybos Nemuno aukštupyje plėtros sutiko pasirašyti Alytaus miesto ir rajono merai, taip pat jų kolegos iš Kaišiadorių, Lazdijų, Prienų, Kauno rajonų. Protokolą taip pat žada pasirašyti Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir Varėnos rajono mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius. Jie negalėjo atvykti į Alytų. Galimybės prisidėti prie dokumento neatmetė ir Kauno miestas. Iš viso ketina dalyvauti 11 institucijų.

Susitarimu savivaldybės įsipareigojo skatinti infrastruktūros, skirtos pramoginės keleivinės, esant galimybei – krovininės, laivybos plėtrai, sukūrimą. Jos pagal savo kompetenciją rūpinsis šios infrastruktūros palaikymu „nuo kranto“ ir sausumoje, taip pat prieigomis sausumoje ir vandenyje (akvatorijomis). Be kita ko, savivaldybės sieks vandens transporto maršrutų Nemuno aukštupyje populiarinimo.

Pasirašydamas ketinimų protokolą Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pažymėjo, kad apie laivybą Nemuno aukštupyje jau anksčiau ne kartą diskutuota, svarstyti įvairūs variantai. „Pritariu, kad tai yra pažangu, įdomu, ir neabejoju, kad galime tai padaryti. Tačiau kyla vienas klausimas – kaip bus su upės vagos priežiūra, kas prisiims šią nemažą naštą“, – kalbėjo jis.

Pirmas žingsnis

Rūpintis Nemuno aukštupio vandens kelio, jo bendro turistinio pažintinio maršruto parengimu ir populiarinimu bei bendradarbiavimo su Baltarusijos ir Lenkijos pasienio regionais iniciatyvomis sutiko Nemuno euroregiono Marijampolės biuras.

Jo direktorius Gintaras Skamaročius tikino, jog ketinimų protokolo pasirašymas – pirmas žingsnis, kurį žengus galima sudaryti detalią Nemuno laivybos plėtros programą ir numatyti ruožus, kurie turėtų būti plėtojami pirmiausia. Taip pat atsivers daugiau galimybių ir bus drąsiau kviesti privačius subjektus investuoti į vandens kelio tolesnę plėtrą.

G. Skamaročiaus teigimu, ketinimų protokole dėl laivybos Nemuno aukštupyje plėtros nenumatyta lėšų ir nėra grafikų. Tai tik susitarimas bendradarbiauti, o laivybos Nemuno aukštupyje programą dešimties metų laikotarpiui planuojama parengti ateityje.

Algirdas Grubliauskas: „Pritariu, kad tai yra pažangu, įdomu, ir neabejoju, kad galime tai padaryti."/Romo Jurgaičio nuotrauka
Algirdas Grubliauskas: „Pritariu, kad tai yra pažangu, įdomu, ir neabejoju, kad galime tai padaryti."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Pinigai – iš ES kišenės

Pagal pasirašytą ketinimų protokolą Vidaus vandens kelių direkcija sutiko rūpintis Nemuno aukštupio farvaterio parengimu ir pritaikymu laivybai bei jo priežiūra, pagal galimybes planuoti ir vykdyti laivakelio įrengimą kuo arčiau prieplaukų ir kitų savivaldybėms svarbių infrastruktūros objektų.

Anot direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, ES šiuo metu daug dėmesio skiria vidaus laivybai, ir pagrindinė to priežastis yra ekologijos skatinimas. Todėl, jo nuomone, ES, net žinodama, kad investicijos negreitai atsiperka, yra pasirengusi investuoti į laivybos sritį.

„Palaikysime bet kokią iniciatyvą ir stengsimės gauti finansavimą vandens kelio priežiūrai, nes ketinimų protokolas parodo, kad žmonėms tai yra reikalinga“, – tikino V. Vinokurovas. Jis pabrėžė, jog pajudėjus laivybai Nemunu iki Baltarusijos atsivers vandens vartai į Europą – bus galimybė ne tik plaukti iki Baltarusijos, bet ir Augustavo kanalu iki Lenkijos, o iš ten – keliauti kur nors toliau. Ir Nemuną aukštupyje laivybai panaudoti bent jau tiek, kiek šiuo metu jis yra panaudojamas žemupyje.

Vidaus vandens kelių direkcijos specialistų skaičiavimais, tam, kad Nemunu galėtų plaukti turistiniai laivai, upės vagą nuo Kauno iki Druskininkų reikia pagilinti bent 75 centimetrais. Šio ruožo ilgis siekia 157 kilometrus, todėl vagai gilinti reikėtų 1,7–1,8 mln. eurų. Be to, vagos priežiūrai antraisiais metais reikėtų dar iki 1 mln. eurų. Vėliau lėšų poreikis mažėtų, nes būtų sutvarkomas upės dugnas taip, kad jame nesikauptų sąnašos. Lėšų reikia ir reikalingai infrastruktūrai sukurti – laivams įsigyti, prieplaukoms ar mažiems laivų uostams įrengti.

Kelia abejonių

Tai jau nebe pirmas bandymas Nemuną paversti vandens turizmo meka, tikintis, jog upė taps turistų traukos centru. Prieš dešimtmetį prie Nemuno nuo Druskininkų iki Rusnės už ES bei valstybės biudžeto pinigus – daugiau kaip 3 mln. eurų – buvo pastatytos ir įrengtos 26 stacionarios bei mobilios prieplaukos. Jos perduotos panemunės savivaldybėms. Tačiau šiandien gal tik pusė jų yra naudojamos, kitos paliktos merdėti arba jų iš viso nelikę.

G. Skamaročius pripažino, kad statant tas prieplaukas buvo padaryta klaidų. Viena jų ta, kad prieš gamtos valią kai kurios prieplaukos, tarp jų – ir esanti Alytuje, buvo statomos atsižvelgiant ne į vagos gylį, o ten, kur tai daryti buvo patogiausia.

Gintaras Skamaročius: "Tai tik susitarimas bendradarbiauti, o laivybos programą planuojama parengti ateityje."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Gintaras Skamaročius: "Tai tik susitarimas bendradarbiauti, o laivybos programą planuojama parengti ateityje."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ar panašiai nenutiks ir su Nemuno vagos parengimu laivybai? Kol kas šis klausimas – daugiau retorinis. Mat dabartine galimybe nedideliais laiveliais keliauti Nemunu iš Baltarusijos į Lietuvą dar nedaug kas susižavi, nors tai buvo galima daryti jau trečią vasarą. Nuo praėjusių metų vasaros tokioms kelionėms net nereikia Baltarusijos vizų.

Šiemet keliones nedideliais laiveliais iš Lenkijos į Lietuvą per Baltarusiją, plaukiant Augustavo kanalu bei Nemunu, bandė organizuoti Marijampolėje įsikūrusi kelionių agentūra „Jotva“. Tačiau nė vienas plaukimas neįvyko.

Pasak „Jotvos“ vadovo Algimanto Vasiliausko, norinčiųjų plaukti neatsirado, o jei jų ir buvo, tai jie ketinimų atsisakė, nes kelionė pasirodė gana nepigi – laivelius, atplaukus iki Druskininkų, į Augustavą tektų gabenti sausumos keliu. Be to, vandens maršruto patrauklumą mažina ir tai, kad plaukiantiems žmonėms reikia ne vieną kartą kirsti valstybių sienas.

A.Vasiliauskas tikino, jog tokį vandens kelionės maršrutą galėtų rinktis nebent pavieniai keliautojai – vandens kelionių entuziastai.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"