Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Labiausiai baiminamasi socialinių grėsmių 

2016 birželio 28 d. 14:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Visuomenė socialinių grėsmių baiminasi labiau, nei karinių, pastarąsias labiau linkusi akcentuoti Lietuvos žiniasklaida, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovų atliktas tyrimas.

Vertindami žiniasklaidoje dažniausiai minimas grėsmes, tyrėjai išskyrė septynias. Tarp jų dominuoja karinės grėsmės: Rusijos karinės invazijos į Lietuvą grėsmė, suintensyvėję kariniai konfliktai pasaulyje, tarptautinis terorizmas mūsų regione, mažėjantis nacionalinis saugumas. Taip pat išskirtos NATO subyrėjimo, galimo branduolinių ginklų panaudojimo, Rusijos grėsmė kitiems regionams grėsmės.

Tuo metu visuomenės apklausa parodė, kad gyventojai didžiausiomis grėsmėmis laiko senėjančią visuomenę, suintensyvėjusią emigraciją, alkoholizmą ir narkomaniją, mažėjantį gimstamumą.

Formuluodami klausimus, tyrėjai respondentų klausė, kokia yra tikimybė, kad šios grėsmės Lietuvoje pasireikš per artimiausius dešimt metų.

„Lietuvos visuomenė labiausiai sunerimus dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, o karinės grėsmės tiek tikėtinumo, tiek ir poveikio masto prasme yra vertinamos santūriau, – pristatydamas tyrimą antradienį sakė vienas KTU mokslininkų komandos narių Ainius Lašas. – Matome, kad tiek Rusijos invazija, tiek branduolinis karas, tiek NATO subyrėjimas, tiek terorizmas – visa tai yra skalės apačioje.“

Anot tyrimo, visuomenė beveik nesibaimina ir dėl galimo krikščioniškų vertybių sunykimo, Islamo religijos ir kultūros įtakos, branduolinio karo – šias galimas grėsmes visuomenė priskiria prie mažiausios rizikos grupės.

Lietuvių tautybės respondentai negatyviau vertino sovietinį periodą, o tai, anot A.Lašo, „padidina jų suvokimą apie terorizmo ir apie kitas grėsmes“. Ypač tai ryšku vertinant karinės Rusijos invazijos į Lietuvą grėsmės tikimybę.

Pasak mokslininkų, vertinant grėsmes įtakos turi ir žmonių pajamos bei išsilavinimas, amžius. Pavyzdžiui, vyresni žmonės nurodė labiau juntantys psichologinį nerimą ir socialinį neužtikrintumą, o tai paaštrina visų karinų grėsmių, taip pat ir terorizmo vertinimą.

„Kuo turtingesni žmonės, tuo jie mažiau įžvelgia grėsmių ir tai galioja visoms karinėms grėsmėms. O aukštasis išsilavinimas taip pat prisideda prie didesnių pajamų“, – rezultatus apžvelgė A.Lašas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tyrėjai aiškinosi ir Rusijos televizijos įtaką lietuvių tautybės asmenims. Anot mokslininkų, Rusijos televizijos kanalus žiūrintieji skeptiškiau vertino NATO, taip pat įžvelgė mažesnes karines grėsmes iš Rusijos. Tuo metu apklaustieji, turintys aukštąjį išsilavinimą, NATO vertino palankiau.

„Poveikio skirtumas yra penki kartai. Tiesiog jei žmogus žiūri rusišką televiziją, jo grėsmės suvokimas, kad Rusija gali įsiveržti į Lietuvą, sumažėja gerokai. Skaičius yra sąlyginis (...). Jei, pavyzdžiui, rusai ir lenkai tos invazijos tikimybę vertina vidutiniškai 4 balais, tai lietuviai – 4,5 balo. Jei tai lietuvis, žiurintis rusiškus kanalus, tai 4,1 balo“, – sakė kitas komandos narys Vaidas Morkevičius.

Anot A.Lašo, nors Rusijos televizijos kanalų žiūrėjimas ir mažesnis Rusijos karinės invazijos grėsmės suvokimas susiję, nenustatyta, kuris faktorius yra priežastis, kuris – pasekmė.

„Nežinome, kur yra priežastinis ryšys, bet galime kelti hipotezę, kad šie faktoriai susiję, vienas kitą sustiprina“, – kalbėjo A.Lašas.

Pasak tyrimo, valstybės vykdoma „atminties politika“ suteikia tam tikrus svertus formuoti visuomenės grėsmių sampratas. A.Lašo teigimu, tyrimas parodė, kad kaime gyvenantys žmonės jautriau vertina Rusijos invazijos į Lietuvą tikėtinumą, nei miestiečiai.

Aukštasis išsilavinimas, anot jo, taip pat leidžia piliečiams „visapusiškiau įvertinti grėsmių dinamikas“ ir atspindėti niuansus, „kada iš tiesų reikia bijoti, o kada skeptiškiau vertinti tuos dalykus“.

Visuomenės apklausą vykdė bendrovė „Vilmorus“, kovo pradžioje apklaususi 1018 žmonių 50-yje Lietuvos teritorinių taškų. Apie penktadalis respondentų buvo iš kaimo.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"