Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kurtiesiems trūksta gestų kalbos vertėjų 

2019 vasario 19 d. 07:40
Šiuo metu vienas gestų kalbos vertėjas teikia paslaugas vidutiniškai 35 asmenims, turintiems klausos negalią.
Šiuo metu vienas gestų kalbos vertėjas teikia paslaugas vidutiniškai 35 asmenims, turintiems klausos negalią.
BNS nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsimojo centralizuoti gestų kalbos vertėjų teikiamas paslaugas kurtiesiems. Esą taip bus sumažintas administracinis aparatas ir atsiras finansinių galimybių įsteigti daugiau šių darbuotojų etatų.

Tiek jau dirbantys gestų vertėjai, tiek kurčiųjų organizacijų atstovai abejoja, ar pertvarka turės kokios nors realios naudos, nes tokių paslaugų paklausa labai didelė, o keli papildomi etatai problemos neišspręs.

Gerintų paslaugų prieinamumą

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys penki gestų kalbos vertėjų centrai – SADM pavaldžios biudžetinės įstaigos. Jų paskirtis: teikti gestų kalbos vertimo paslaugas apskrityse ir gerinti informacijos prieinamumą kurtiesiems.

Praėjusiais metais šiuose centruose buvo patvirtinti 103 gestų kalbos vertėjų etatai. Specialistai teikia paslaugas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Kiekvienas tų centrų apima po dvi apskričių teritorijas. Padalinius turi Vilniaus (Alytuje) ir Kauno (Marijampolėje) centrai.

Šiuo metu vienas gestų kalbos vertėjas teikia paslaugas vidutiniškai 35 asmenims, turintiems klausos negalią. 2017 metais 103 gestų kalbos vertėjai suteikė 55 441 vertimo paslaugą. Jas gavo 3641 asmuo.

„Planuojama penkis centrus sujungti į vieną įstaigą. Sumažinus administravimo ir pagalbines funkcijas vykdančių darbuotojų etatų skaičių, bendra struktūra ir administravimo sistema leis padidinti viešąsias paslaugas tiesiogiai teikiančių gestų kalbos vertėjų skaičių preliminariai aštuoniais etatais. Taip bus pagerintas vertimo paslaugų prieinamumas“, – argumentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pasak jo, įvykdžius pertvarką atsirastų galimybė nuotolines vertimo paslaugas teikti centralizuotai – neįgalieji, siekdami gauti jas visoje Lietuvoje, galėtų naudotis viena interneto svetaine. Tai leistų skirti budintį vertėją ir ilginti paslaugas, pradėti jas teikti savaitgaliais, plėsti jų gavėjų būrį regionuose. Atsiradus daugiau vertėjų esą padidės televizijos programų prieinamumas gyventojams, turintiems klausos negalią.

Siekiama, kad vienas vertėjas aptarnautų vidutiniškai 32 asmenis.

Sunkiai įmanoma misija

Klausos negalią turinčių žmonių bendruomenės Lietuvoje tampa vis aktyvesnės ir nori dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Todėl, anot L. Kukuraičio, vertėjų paslaugų poreikis šiuo metu didelis. Jų reikia po darbo valandų ir savaitgaliais, kai vyksta įvairūs renginiai, šventės, taip pat studijuojantiesiems aukštosiose mokyklose. Tokių paslaugų trūksta ir televizijose.

Gestų kalbos vertėjų nėra net Bendrajame pagalbos centre (BPC). „Kurtieji į mus gali kreiptis tik SMS. Šiuo metu kuriama mobilioji programa, leidžianti bendrauti su skambinančiuoju pasitelkus vaizdo skambutį. Tačiau ją numatoma baigti tik vasarą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino BPC Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Juozevičiūtė.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora pripažino, kad klausos negalią turintiems asmenims skubiai išsikviesti pagalbą telefonu 112, net ir siunčiant SMS, itin sudėtinga. Todėl daug vilčių dedama ne tik į mobiliąją programą, bet ir į gestų kalbos vertėjų įstaigų centralizavimą. „Gal tuomet atsirastų galimybė vertėjui dirbti nuotoliniu būdu. Kurtieji galėtų kreiptis į jį 24 valandas per parą, nes tikimybė, kad bus sudarytos sąlygos tiesiogiai bendrauti su BPC darbuotojais, yra nedidelė. Centrui reikėtų rasti ir įdarbinti 15 gestų kalbos vertėjų, o tai sunkiai įsivaizduojama, nes tokių specialistų Lietuvoje ir taip stokojama. Ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuose gyvena dauguma kurčiųjų“, – kalbėjo K. Vaišnora.

Vertėjų nepakanka

Kad šalyje trūksta gestų kalbos vertėjų, o jau dirbantys vos spėja suktis, nes yra labai apkrauti darbu, sutiko ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė. Pasak jos, gestų kalbos vertėjus rengia Vilniaus kolegija, tačiau specialistų nėra tiek daug, kad patenkintų visų poreikius. Be to, mažai gestų kalbos vertėjų dirba pagal įgytą specialybę.

„Paslaugų poreikis šiandien toks, kad neišgalime jo patenkinti. Laukiančiųjų šių paslaugų tik gausėja. Vertėjų beveik nedaugėja, mat šis darbas reikalauja ne tik psichologinio pasirengimo, bet ir labai plataus akiračio“, – pabrėžė R. Leonavičienė.

Gestų kalbos vertėjas privalo turėti įvairių sričių žinių, nes vieną kartą jam teks versti teisinę kalbą, kitą – medicinos terminus poliklinikoje ar ligoninėje, dar kitą – vertėjauti mokymo įstaigoje. Todėl, anot R. Leonavičienės, sulaukti tokios paslaugos bet kada kurtieji negali – Lietuvoje vienam vertėjui tenka daugiau kaip 50 klausos negalią turinčių asmenų. Be to, dar tenka teikti paslaugas neprigirdintiesiems. Iš viso Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. kurčiųjų ir maždaug 40 tūkst. neprigirdinčiųjų.

„Reikėtų stengtis, kad kuo daugiau informacijos klausos negalią turintiems žmonėms būtų prieinama gestų kalba. Tuomet vertėjų poreikis būtų mažesnis. Jau turėtų būti įprasti vaizdai, kai per svarbiausius renginius šalia kalbančių valstybės vadovų stovi gestų kalbos vertėjas“, – sakė Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė.

Nemato būtinybės

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos narė Raminta Popovienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog nebe pirmą kartą bandoma centralizuoti gestų kalbos vertėjų centrus. Panašių planų būta dirbant ir ankstesnės kadencijos Seimui. „Šis klausimas keliamas kiekvieną kadenciją, bet man taip ir neaišku kodėl. Gestų kalbos vertėjų centrų Lietuvoje ir taip nėra daug. Centralizavus jų valdymą vargu ar būtų pasiektas koks nors didesnis ekonominis efektas, nes tose įstaigose didelės administracijos nėra“, – svarstė parlamentarė.

Jos manymu, reikėtų ne imtis kokių nors administracinių sprendimų, o didinti informacijos prieinamumą kurtiesiems, dažniau subtitruoti televizijos laidas, versti jas į gestų kalbą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika