Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kultūrai – dar vienas valdžios niuksas 

2018 spalio 16 d. 07:50
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dabartinė valdžia kultūrą yra įvardijusi kaip prioritetą. Tačiau gražūs valdančiųjų žodžiai prasilenkia su veiksmais – projektuojant kitų metų valstybės biudžetą, kultūros įstaigoms nurodyta susimažinti apetitą ir pasiveržti diržus. Regis, nebus rasta ir pakankamai pinigų žadėtam kultūrininkų algų kėlimui.

Apverktina vadinama kai kurių kultūros įstaigų finansinė padėtis kitais metais gali dar labiau pasunkėti. Daliai jų, pavyzdžiui, Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Nacionaliniam dramos teatrui, Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, Vyriausiojo archyvaro tarnybai ir kitoms, nurodyta 15 proc. susimažinti kitų metų išlaidas, nors kai kurie teatrai ir koncertų salės bus rekonstruojami.

Kultūros darbuotojai skundžiasi, kad pro valdančiųjų politikų abejingumo sieną neprasimuša ir prašymai kitais metais numatyti daugiau lėšų kultūrininkų algoms didinti.

Dėl visų mūsų ateities

Buvęs kultūros ministras, Seimo narys Arūnas Gelūnas pasidalijo iš šaltinių gautu finansų ministro Viliaus Šapokos raštu, kuriame Kultūros ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų kitiems metams prašomą finansavimą nurodoma sumažinti beveik 6 mln. eurų. „Į pastatus, prekes ir paslaugas, sutikime, esame investavę nemažai. Nebegalime sau to leisti. Ateinantys metai – reformų įgyvendinimo metai. Kodėl? Tam, kad didėtų gyventojų skaičius ir šalis augtų tvariai. Visi turime prie to prisidėti, visi esame to dalis. Kviečiu į ministrų pasitarimo, vykusio spalio 1 dieną, sprendimą – sumažinti suplanuotas 2019 metams lėšas prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti – pasižiūrėti atsakingai ir geranoriškai. Ne dėl trumpalaikių tikslų ar rinkimų. Dėl mūsų visų ateities“, – teigiama V. Šapokos rašte.

A. Gelūnas prisiminė, kad neseniai per Seime vykusią Vyriausybės valandą uždavė klausimą ministrui dėl kultūros srities finansavimo mažinimo 15 procentų. Tačiau tąsyk V. Šapoka teigė, kad tokie svarstymai tėra gandai, nes biudžeto projektas neapsvarstytas.

Finansų ministerija patvirtino, kad laiškas tikras, bet neva yra ištrauktas iš konteksto. „Finansų ministras atkreipė kai kurių ministerijų dėmesį, kad peržiūrėtų savo pateiktus pageidavimus pastatams, prekėms ir paslaugoms įsigyti ir laikytųsi sutartų strateginių tikslų. Tai įprasta derybų dėl biudžeto proceso dalis. Kol kas 2019 metų biudžeto projektas yra rengiamas ir artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei. Todėl šiuo metu tebevyksta diskusijos ir svarstymai – galutinio sprendimo dėl konkrečių sumų nėra“, – aiškino Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Malevskienė.

Ieško atpirkimo ožių

A. Gelūnui nesuprantamas valdančiųjų ir Vyriausybės požiūris į kultūrą. Jis prisiminė, kad planuojant 2011 metų valstybės biudžetą buvo kiek apkarpytas finansavimas remontams, valstybės investicijų programai, o tos lėšos buvo nukreiptos programoms, kurios tiesiogiai pasiekė kūrėjus, atsispindėjo jų algose ir honoraruose. „Tačiau prisiminkime, kad tie metai vis dar buvo juodos ekonomikos krizės metai. Dabar ekonomistai, Vyriausybės nariai ir politikai mus tikina, kad ekonomika auga, didėja atlyginimai, ir visas finansinis laukas toli gražu nėra krizinėje situacijoje. Padėtis gerėja, tad kaip paaiškinti, kad valdantieji, kurie kultūrą skelbia kaip savo prioritetą, šiame augimo kontekste siūlo 15 proc. – gana reikšminga suma, mažinti finansavimą? Sunkiai sau atsakau į šį klausimą. Kur jie dės tuos iš kultūros paimtus 6 mln. eurų? Ar į socialines pašalpas, ar skirs būsto įsigijimui regionuose kompensuoti? Įtariu, kad tai gali būti susiję su savivaldybių tarybų rinkimais. Manau, jiems reikia pasidėti pliusą Lietuvos mastu, savivaldybėse, regionuose vykdant kažkokius pažadus ir jie ieško atpirkimo ožių. Kaip kažkas sakė, kultūrininkų derybinės galios yra gana menkos, tad, sakykime, nedaug žmonių išreikš nepasitenkinimą“, – kalbėjo parlamentaras.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

A. Gelūnas kritikavo ir valdžios poziciją dėl kultūrininkų algų, kai jos prilyginamos nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimams. „Žinutė – nesimpatiška, kai šūkiais kalbama apie kultūrą kaip visuomenės, tautinio mentaliteto augimo pamatą. Tiesiog manau, kad Ramūno Karbauskio kultūros samprata gerokai nesutapo ar buvo gerokai siauresnė, palyginti su tuo, su kuo jis susidūrė kaip Seimo Kultūros komiteto pirmininkas. Kultūra – ir nacionalinės institucijos, kurių veikla reikalauja solidaus valstybės įnašo, ir nacionalinis transliuotojas, paveldo objektų priežiūra bei renovavimas. Tai yra labai plati, sudėtinga sritis. Gal jis tiesiog įsivaizdavo, kad pasiūlydamas tautinius kostiumus šimtmečio proga išspręs esminį kultūros rebusą? Šiek tiek ironizuoju. Tačiau man tikrai sunkoka suprasti, kaip rimtai deklaravus prioritetą dėl jo visiškai nepakovoti. Viešojoje erdvėje visiškai negirdėti, kad R. Karbauskis ragintų Vyriausybę ar kovotų už tai, kad mažinimai nebūtų svarstomi“, – piktinosi jis.

Arūnas Gelūnas: "Kur jie dės tuos iš kultūros paimtus 6 mln. eurų? Įtariu, kad tai gali būti susiję su savivaldybių tarybų rinkimais."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Arūnas Gelūnas: "Kur jie dės tuos iš kultūros paimtus 6 mln. eurų? Įtariu, kad tai gali būti susiję su savivaldybių tarybų rinkimais."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Bebalsė ministrė

Kultūros darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininkė Aleksandra Leparskienė sakė, kad situacija kultūros srityje atrodo labai blogai. Nors kituose sektoriuose – irgi ne pyragai, bet, kaip pabrėžė ji, bent jau kalbama apie švietimo, policijos, socialinius darbuotojus. Į dabartinę valdžią dėta daug vilčių, bet, pasak profsąjungų atstovės, jos nepasiteisino. Esą dabar kultūrininkų algoms siūlomi skirti papildomi daugiau nei 3 mln. eurų yra menkniekis, nes pačių sektoriaus darbuotojų yra apie 10 tūkstančių.

Taip pat, A. Leparskienės teigimu, Kultūros ministerijos vadovybė sugalvojo planą „iš fantastikos srities“, jog bus tariamasi su savivaldybėmis dėl to, kad ir jos prisidėtų prie kultūrininkų algų. „Kuri savivaldybė savo noru ką nors pridės? Sukvietė merus, sukūrė memorandumą, kurį iš 60 merų pasirašė 30. Ką tai reiškia? Šiandien gali pasirašyti, o rytoj neduoti. Žmogus už nieką neatsakai, kai tavęs tik prašo. Man atrodo, kad ministrė Liana Ruokytė-Jonsson neturi jokio balso Vyriausybėje: arba ji neprašo, arba jos niekas neklauso. Vis dėlto, jeigu didinami atlyginimai, tai reikia daryti prašant Vyriausybės, o ne kiekvieno ranką ištiesus“, – įsitikinusi kultūrininkų atstovė. Kultūros ministerija vakar paskelbė, kad susitarimą dėl kultūrininkų atlyginimų kėlimo pasirašė 55 savivaldybės. Dvi merijos – Biržų ir Ignalinos rajonų – tai padaryti atsisakė. Pagal šį susitarimą, vidutiniškai atlyginimai turėtų kilti 38 eurais – abi šalys pasižadėjo nuo sausio skirti po 19 papildomų eurų.

A. Leparskienė neslėpė pasipiktinimo ir Finansų ministerijos nurodymu kai kurioms kultūros įstaigoms dar labiau susiveržti diržus. „Tai iš viso baisu. Teatrai dabar ruošiasi rekonstrukcijoms. Jie turi važinėti su spektakliais, o tas nuvažiavimas ir parvažiavimas dar kainuoja. Baisu, kad ir taip neliks pinigų atlyginimams, o jie dar sumanė 15 proc. nurėžti. Nežinau, ar čia kas nors galvoja“, – stebėjosi ji.

Kultūros ministerijos vadovei Lianai Ruokytei-Jonsson priekaištaujama, kad ji Vyriausybėje arba neturi balso, arba jos nesiklausoma./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Kultūros ministerijos vadovei Lianai Ruokytei-Jonsson priekaištaujama, kad ji Vyriausybėje arba neturi balso, arba jos nesiklausoma./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nepakankamas finansavimas

Anot kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson patarėjos Ritos Grumadaitės, biudžeto derybų metu Finansų ministerija nurodė 15 proc. sumažinti kultūros srities biudžeto išlaidas prekėms, paslaugoms ir turtui tiek Kultūros ministerijai, tiek pavaldžioms įstaigoms. „Kultūros ministerijos nuomone, biudžeto išlaidas būtina nuolat peržiūrėti ir visada reikia diskutuoti dėl racionalaus lėšų panaudojimo. Tačiau taupymo režimo neturėtume taikyti kultūrinės veiklos sritims, kuriose finansavimas ir taip nepakankamas“, – aiškino ji.

R. Grumadaitė pabrėžė, kad diskusijos dėl kitų metų valstybės biudžeto dar vyksta. „Šią savaitę Vyriausybė spręs, koks bus galutinis biudžeto projektas, kuris ir bus teikiamas Seimui. Todėl šiandien galutinių skaičių pateikti negalime“, – tikino ministrės patarėja.

Finansų ministras V. Šapoka vakar teigė, kad biudžeto projektas Seime bus įregistruotas šiandien, antradienį.

Inteligentai su mažiausiomis algomis

Kultūrininkai skundžiasi nuo 2016 metų nedidintais atlyginimais – mažiausiais viešajame sektoriuje. Jie skaičiuoja, kad pernai vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis siekė 593 eurus atskaičius mokesčius, nors bendras šalies algų vidurkis tuo pačiu laikotarpiu buvo 747 eurai į rankas. Pagal kultūrininkų algas Europos Sąjungoje (ES) esame treti nuo galo.

Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į politikus ir už kultūrą atsakingas valstybės institucijas, prašydamas kitų metų biudžete numatyti papildomus 30 mln. eurų ir nuo sausio mėnesio kiekvienam kultūros darbuotojui atlyginimą padidinti vidutiniškai 150 eurų. Tuo metu Kultūros ministerija siūlo skirti dešimt kartų mažesnę sumą – papildomus 3,5 mln. eurų, dėl to kultūrininkams algos galėtų didėti vidutiniškai 21 euru.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"