Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kontroliuoti reikia neperlenkiant lazdos 

2014 birželio 27 d. 14:26
Mečislovas Zasčiurinskas.
Mečislovas Zasčiurinskas.
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valstybės rūpestis, kad visi dirbantieji turėtų saugias ir sveikas darbo sąlygas – pagirtinas dalykas. Tačiau kiekviena kontrolė turi būti vykdoma vadovaujantis sveiku protu. Tuo įsitikinęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narys, 'darbietis' Mečislovas Zasčiurinskas.

Liepos 1 dieną baigiasi terminas, kai šalies įmonės Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) turi deklaruoti savo darbuotojų saugos ir sveikatos būklę. Tokia prievolė buvo įteisina 2007 metais. Dar po metų priimtos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymų nuostatos įpareigojo VDI šią informaciją teikti Sodrai. Ši pagal tai nustato įmonėms įmokų tarifus. Pasak M. Zasčiurinsko, abiejų įstatymų papildymai paremti siekiu didinti darbdavių atsakomybę sudaryti tinkamas darbo sąlygas bei mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. “Valstybės priežiūros ir kontrolės vaidmuo šiame procese yra neginčijamas – žmogaus teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju yra viena iš pagrindinių, ir valstybė yra atsakinga už jos tinkamą įgyvendinimą pasirinkdama atitinkamas priemones”, - įsitikinęs Seimo narys. Tačiau jis abejoja, ar valstybė iš tiesų pasirinko optimaliausią teisinio reguliavimo variantą.

Pasak M. Zasčiurinsko, statistika rodo, kad iš 70 tūkstančių ūkio subjektų, turinčių pateikti DSS deklaracijas, daugiau nei dviejuose trečdaliuose dirba iki 9 darbuotojų. Tuo metu pernai daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko įmonėse, kuriose dirba 10-49 darbuotojai, antroje vietoje – įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų. Nemirtinų nelaimių taip pat daugiausia būtent šiose įmonėse. 2013 metais potencialiai pavojingiausios ekonominės veiklos rūšys buvo statybos, miškininkystės, žemės ūkio, statybinių medžiagų gamybos, transporto ir saugojimo, medienos gamybos, vandens tiekimo ir nuotekų valymo. Daugiausia profesinių ligų – trečdalis – nustatoma apdirbamojoje gamyboje, po 20 procentų statybose, žemės ūkyje ir miškininkystėje. “Taigi sritys, kuriose turi koncentruotis valstybės vykdoma verslo priežiūra yra aiškios ir konkrečios. Tačiau nustatytasis visuotinės aprėpties modelis, neturintis jokių statistika ir logika pagrįstų išimčių, akivaizdu, yra perteklinis ir koreguotinas”, - mano parlamentaras.

Todėl Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti visuotinio privalomo deklaravimo. “Tai leis pagal konkrečius kriterijus koncentruotis į konkrečias labiausiai rizikingas darbo vietas”, - aiškino M. Zasčiurinskas. Pasak politiko, tokia tvarka verstų darbdavius iš karto šalinti užfiksuotus pažeidimus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika