Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Konstitucinio Teismo bylos, pakeitusios Lietuvą 

2018 spalio 25 d. 06:00
Ketvirčio amžiaus KT sprendimai keitė Lietuvos teisės sistemą, o kartu darė nemenką įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. /
Ketvirčio amžiaus KT sprendimai keitė Lietuvos teisės sistemą, o kartu darė nemenką įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. /
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Svarbiausio valstybės įstatymo sargyboje 25 metus stovintis Konstitucinis Teismas (KT) gynė žmogaus orumą ir teises, neleido valstybės vairo sukioti esminius valstybės principus pamynusiam prezidentui, ne kartą užkirto kelią valdžios mėginimams pažeisti Konstituciją.

Šiandien minima Konstitucijos diena ženklina 1992-ųjų spalio 25-ąją, kai referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Garantuoti jos viršenybę valstybės teisės sistemoje patikėta KT. Per visą Lietuvos istoriją pirma tokio pobūdžio institucija šiemet mini 25-metį.

Ketvirčio amžiaus KT sprendimai keitė Lietuvos teisės sistemą, o kartu darė nemenką įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui.

Dainius Žalimas: „Dauguma turi paklusti teisės viršenybei ir gerbti kiekvieno žmogaus orumą.“

Dilemos dėl nekilnojamojo turto

Pirmasis KT pirmininkas prof. Juozas Žilys, paprašytas išskirti kelias pirmųjų KT veiklos metų bylas, padariusias didžiausią įtaką valstybės ir jos piliečių gyvenime, visų pirma mini 1998 metų bylą dėl mirties bausmės panaikinimo. Konstitucijos sergėtojai patvirtino, kad mirties bausmė – už teisės ribų. Jo įsitikinimu, išskirtinė ir byla, kai nagrinėta, ar Lietuvos konstitucinės nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių konvenciją. Svarbus buvo pripažinimas, kad bažnytinė santuoka turi juridinę galią.

Pasak J. Žilio, neabejotinai daugeliui žmonių turėjo įtakos net keli KT nutarimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Buvo apskųstas jau pirmasis tai reglamentavęs įstatymas. Nemažai normų KT buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. „Principinis KT pasakymas buvo, kad atkuriant nuosavybės teises negalima pažeisti ir žmonių vėliau įgytų nuosavybės teisių. Seimas turėjo gerokai koreguoti įstatymus“, – primena pirmuosius šešerius metus KT vadovavęs J. Žilys.

Dažnai KT verdiktai anuomet sulaukdavo kontroversiškų vertinimų. „Visuomenė kunkuliavo, kai KT svarstė apskųstus 1992 metų Seimo rinkimų rezultatus keliose apygardose“, – pasakoja J. Žilys. Tuo metu dar nebuvo sukurti tikslūs juridiniai mechanizmai, kas ir kada turi nagrinėti tokias bylas, ką reiškia vienas ar kitas sprendimas, tad ir diskusijų buvo daugybė.

J. Žilys prisimena ir tai, kaip tuometis Vilniaus universiteto rektorius pareiškė, jog KT nustebino visą Europos demokratinę visuomenę, paskelbdamas, kad dėstytojai turi teisę privatizuoti bendrabučius. „Svarstant šį klausimą į KT posėdžių salę atėjo dėstytojų šeimos su vaikais. Kai kurie mažyliai salėje verkė. Teisėjams užteko teisinių argumentų, kad dėstytojai, dešimtmečiais gyvendami bendrabučiuose, įgijo teisę juos privatizuoti“, – sako J. Žilys.

Neeilinė buvo byla dėl muziejų nuosavybės teisių. Buvę vertybių savininkai norėjo jas atgauti, o tai būtų sukėlę grėsmę muziejų vientisumui.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pirmasis KT pirmininkas neabejoja: nebuvo nė vieno neteisingo verdikto. „Bet vertinant iš laiko perspektyvos, kai kur galėjo būti ir kitų motyvų. Man visada labai rūpėjo, ar žmonės supras mūsų teisinę argumentaciją. Siekdavau KT poziciją paaiškinti kuo paprasčiau, kad ir žmogus kokiame nors mažame miestelyje suprastų, ką norėjome pasakyti“, – prisimena J. Žilys.

Prezidento apkalta – pirma pasaulyje

Per ketvirtį amžiaus bene didžiausią rezonansą, ir ne tik Lietuvoje, sukėlė 2004 metų byla dėl tuomečio valstybės vadovo Rolando Pakso apkaltos. Gavęs KT išvadą, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino R. Paksą iš prezidento pareigų. Tai buvo precedento pasaulyje neturėjęs atvejis, tad jį akylai stebėjo ir kitų valstybių KT. Pagal medžiagos apimtį tai buvo viena didžiausių KT nagrinėtų bylų.

Dainius Žalimas: "Dauguma turi paklusti teisės viršenybei ir gerbti kiekvieno žmogaus orumą.“
Dainius Žalimas: "Dauguma turi paklusti teisės viršenybei ir gerbti kiekvieno žmogaus orumą.“

Iki šiol verda aistros dėl KT pozicijos dvigubos pilietybės klausimu. Prie jo KT teko grįžti daug kartų: pirmąsyk jį nagrinėjo 2003 metais, paskui 2006-aisiais, 2013 metais, o pastarąjį kartą – pernai. KT pabrėžia, kad pagal mūsų Konstituciją daugybinės pilietybės atvejai gali būti tik retos išimtys, bet ne paplitęs reiškinys. Tad po ilgų ginčų neliko nieko kita, kaip skelbti referendumą dėl Konstitucijos šios nuostatos keitimo.

Nevienareikšmiškai sutikta ir KT 2011 metų išvada dėl šeimos sampratos. KT nuo diskriminacijos apgynė Lietuvos šeimas, neatitinkančias siauro ir trumparegiško šeimos apibrėžimo, – vienišus tėvus, nesusituokusias poras, vaikaičius auginančius senelius. Tuo pasipiktinęs Seimo narys Mantas Adomėnas KT pavadino teisine chunta, apkaltino tarnavimu nežinia kieno interesams. Parlamentaras aršiai kritikavo, kad KT neapsiribojo jam užduotu klausimu, o, anot jo, „įsivėlė į papildomos teisinės tikrovės kūrimą“. Tačiau KT dažnai pažvelgia į nagrinėjimą klausimą plačiau ir taip dar aiškiau atskleidžia ne tik Konstitucijos žodį, bet ir esmę.

KT priėmė ne vieną nutarimą, įtvirtinantį laisvų ir lygių rinkimų principą, pavyzdžiui, 2007 metais užtikrinusį teisę į savivaldybių tarybas kandidatuoti politinėms partijoms nepriklausantiems asmenims. 2015 metais KT pabrėžė, kad rinkėjų balsai negali būti nelygiaverčiai, tad po šio KT verdikto perbraižytos rinkimų apygardų ribos, vilniečiai įgijo teisę rinkti daugiau savo atstovų į Seimą.

KT nuosekliai kovoja su privilegijomis: nutarė, kad valstybinis apdovanojimas negali būti siejamas su materialinių gėrybių teikimu, prezidento našlei nesuteikiama teisė gauti kitokią socialinę paramą nei kitų asmenų našlėms (našliams) ar išskirtinės teisės į gyvenamąjį plotą, Seimo nario atlyginimo mokėjimas parlamento darbe nedalyvaujantiems parlamentarams taip pat vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija, religinių organizacijų nariai negali turėti privilegijos vengti konstitucinės pareigos atlikti karo arba alternatyvią krašto apsaugos tarnybą.

Net keli KT nutarimai skirti garantuoti žmonių teisę ginti savo teises ir laisves teisme, teisę į veiksmingą gynybą teisme ir jo sprendimo viešumą. 2014 metais KT nutarimu pripažinta, kad Antrojo pasaulinio karo metais ir po jų padarytiems genocido nusikaltimams negalioja senatis.

Esama ir KT indėlio į žiniasklaidos laisvę: 2002 metų nutarimu politikams nebeleista slėptis nuo visuomenės – pripažinta žiniasklaidos teisė informuoti apie viešo asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo.

KT apgynė ir dirbančių žmonių teisę į senatvės pensiją – 2002 metais nutarė, kad dirbantys pensininkai turi teisę gauti visą pensiją, mat tuometė valdžia buvo nusprendusi priešingai. Net triskart KT gynė motinų iki gimdymo ir po jo suteikiamų mokamų atostogų garantijas.

Triskart KT pasakė ir apie Lietuvos institucijų neutralumą visų religijų ar pasaulėžiūrų atžvilgiu, išaiškino Konstitucijos įtvirtintus valstybės ir bažnyčios atskirumo, valstybės neutralumo ir pasaulietiškumo principus.

KT pritarė, kad NATO pajėgų buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai.

Ir dauguma turi paklusti teisės viršenybei

Dabartinis, šeštasis, KT pirmininkas prof. Dainius Žalimas prie išskirtinės svarbos bylų priskiria dvi – dėl Konstitucijos pataisų konstitucingumo. 2014 metais dviem nutarimais KT išaiškino, kokios Konstitucijos pataisos apskritai negalimos. Pataisos negali būti bet kokios, o tokios, kurios panaikintų amžinąsias Konstitucijos nuostatas, negali būti priimtos net ir referendumu. Taip teisės doktrinoje užkirstas kelias politiniam populizmui, įtvirtinta, kad valdant valstybę ir dauguma turi paklusti teisės viršenybei. „KT gina Konstituciją kaip antimažoritarinį aktą, tai yra neleidžia daugumai primesti valios mažumai, nes dauguma turi paklusti teisės viršenybei ir gerbti kiekvieno žmogaus orumą“, – akcentuoja D. Žalimas.

Pasak jo, labai svarbios yra bylos, susijusios su atsakingu valstybės valdymu. KT yra pabrėžęs, kad sprendimai turi būti priimami skaidriai ir būti vieši.

Svarbus KT vaidmuo užtikrinant rinkimų skaidrumą. Dabartinis KT pirmininkas džiaugiasi, kad pastaruosiuose rinkimuose masinio papirkinėjimo atvejų nebuvo.

Neabejotinai svarbus, D. Žalimo vertinimu, buvo KT nutarimas dėl prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo tam pačiam asmeniui. Kai kuriose kaimyninėse valstybėse akivaizdžiai matyti, kad kitokia tvarka veda į diktatūrą.

D. Žalimas neabejoja, jog visuomenei buvo aktualus KT verdiktas dėl neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo, nes žmones slegia neteisingumo jausmas matant, kad kai kurių asmenų turtas yra neproporcingas jų pajamoms. KT, atsižvelgdamas į kovos su korupcija būtinybę, buvo už tai, kad dėl neteisėto praturtėjimo būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Didelį rezonansą sukėlė nesena byla dėl seksualinio priekabiavimo. Pasak dabartinio KT pirmininko, verdiktu dėl Seimo nario, priekabiavusio prie kitų asmenų, paaiškinta, kad seksualinis priekabiavimas šiuolaikinėje visuomenėje tikrai nesuderinamas su žmogaus orumu ir teisėmis.

„Viena kita byla dar galbūt prisidėsime ir prie visuomenės tolerancijos kitokiems, bet netrukdantiems jai gyventi asmenims. Gyvename europinėje pliuralistinėje visuomenėje, kurioje gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės“, – paklaustas apie artimiausias bylas sako D. Žalimas.

Laukiama individualaus konstitucinio skundo

KT žodžio dabar laukia 22 prašymai. Naujausi – dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tiriančios galimą neteisėtą įtaką Lietuvos politikams, dėl privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarkos, dėl automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą, dėl reikalavimų švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijai ir tarnybinių patikrinimų inicijavimui.

Artimiausiu metu laukia neabejotinai didelio visuomenės susidomėjimo sulauksiančios bylos. Lapkričio 8 dieną žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiui, kitoje valstybėje susituokusiam su tos pačios lyties Lietuvos Respublikos piliečiu.

Netrukus KT gali laukti naujas etapas. „Lietuvoje piliečiai dar neturi teisės tiesiogiai kreiptis į KT, bet tikimės, kad taip bus jau nebeilgai, todėl aktyviai rengiamės naujam savo veiklos etapui – individualaus konstitucinio skundo įvedimui“, – sako KT pirmininkas D. Žalimas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"