Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kiek kas mums kainuos 2019 metais 

2018 spalio 23 d. 09:30
Kęstučio Vanago/fotobankas nuotrauka

Politikai didžiuodamiesi sako, kad turtėjame, tad ir valstybės piniginė kitąmet storės. „Lietuvos žinios“ domėjosi, kiek mokesčių mokėtojams kainuos kai kurios institucijos ir jų vykdomi projektai.

Suskaičiuoti, kiek kuri valstybės institucija gauna lėšų, sudėtinga, nes pinigai seikėjami atskiromis eilutėmis įvairioms programoms, deleguotoms funkcijoms ar projektams pagal Valstybės investicijų programą. Tačiau faktas, kad valdymas brangsta. Didėja asignavimai darbo užmokesčiui, nes įgyvendinamas Valstybės ir savivaldybės darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, didinamas pareiginės algos bazinis dydis, o optimizavimo procesai algų didėjimo tempo neprisiveja.

Milijonų eurų dar prireiks ir amžiaus statyba vadinamam Valstybės saugumo departamento pastatui užbaigti. Kitąmet tam žadama skirti beveik 2 mln., 2020-aisiais – dar 5,8 mln. eurų.

Milijonų reikės ir trejiems 2019 metų rinkimams – merų ir savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento. O po jų valstybės kišenė dar suplonės ir dėl išeitinių išmokų keičiantis valdžiai.

Valdžios įstaigos „brangsta“

Prezidento kanceliarija kitąmet mokesčių mokėtojams atsieis beveik 5,8 mln. eurų, t. y. 346 tūkst. eurų daugiau nei šiais metais. Iš jų net 255 tūkst. eurų po prezidento rinkimų teks skirti politinio pasitikėjimo tarnautojų išeitinėms išmokoms.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) kitąmet prireiks 22,4 mln. eurų, 20 mln. eurų daugiau nei šiemet, mat tokia trejų rinkimų ir referendumo kaina. Dar 5,5 mln. eurų per VRK bus paskirstyta politinėms partijoms.

Seimo kanceliarijai kitąmet numatyta 30,8 mln. eurų, 334 tūkst. eurų daugiau nei šiemet. O Seimo posėdžių salės infrastruktūrai ir programinei įrangai modernizuoti numatyta dar 517 tūkst. eurų iš Valstybės investicijų programos (VIP).

Vyriausybės kanceliarijai siūloma 11,4 mln. eurų (neskaičiuojant per 3,6 mln. eurų kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą). Tai 1,5 mln. eurų daugiau nei šiemet, daugiausia (per 1 mln. eurų) darbo užmokesčiui didinti, dar 460 tūkst. eurų dokumentų valdymo sistemos plėtrai, 50 tūkst. eurų daugiau numatyta tarnybinių automobilių nuomai. Vyriausybės kanceliarijos projektai įtraukti ir į VIP – informacinių technologijų plėtrai iš šios programos bus skirta 193 tūkst. eurų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) veikla kitąmet atsieis 31,8 mln. eurų. Milijonų eurų dar prireiks ir amžiaus statyba vadinamam VSD pastatui, pradėtam statyti 2005-aisiais, užbaigti. Kitąmet iš VIP programos tam žadama skirti beveik 2 mln. eurų, 2020-aisiais – dar 5,8 mln. eurų. Į 2019 metų VIP įtraukta ir beveik 3,9 mln. eurų VSD automatizuoto informacijos ir duomenų apdorojimo sistemai sukurti.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Specialiųjų tyrimų tarnybai projekte numatyta 11,9 mln., Valstybės kontrolei – 9,3 mln., Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai – 3,3 mln., Viešųjų pirkimų tarnybai – 3 mln. eurų. Kitoms valstybės institucijoms asignavimai kur kas mažesni, bet vis tiek daugelis jų galėtų būti vadinamos milijonierėmis: Konkurencijos taryba gaus 2,3 mln., Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – 1,9 mln., Seimo kontrolierių įstaiga – 1,1 mln., Valstybinė lietuvių kalbos ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos – po 0,9 mln. eurų.

Brangiausia kultūros srities įstaiga – LRT

Pagal ministerijoms skiriamus asignavimus „brangiausios“ ministerijos yra Socialinės apsaugos ir darbo (numatyta skirti 3,1 mlrd. eurų), Švietimo ir mokslo (1,3 mlrd.), „pigiausios“ – Teisingumo (95,1 mln.) ir Užsienio reikalų (80 mln.).

Nepigiai atsieina ir įstaigų prie ministerijų išlaikymas. Pavyzdžiui, Policijos departamentui kitąmet reikės 235,9 mln., Kūno kultūros ir sporto departamentui – 42,1 mln., Generalinei prokuratūrai – 35 mln. eurų.

Tarp kultūros ministro valdymo srities įstaigų brangiausiai atsieina VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – jai numatyta skirti 41,7 mln., Vyriausiojo archyvaro tarnybai – 11,8 mln., Nacionaliniam operos ir baleto teatrui – 11,4 mln., Nacionaliniam muziejui – 8,8 mln., Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai – 7,2 mln. eurų. „Pigiausias“ – Nacionalinis Kauno dramos teatras, jam biudžeto projekte numatyta 2,1 mln. eurų asignavimų.

Milijonų eurų dar prireiks ir amžiaus statyba vadinamam Valstybės saugumo departamento pastatui užbaigti. Kitąmet tam žadama skirti beveik 2 mln., 2020-aisiais – dar 5,8 mln. eurų. /Karolio Kavolėlio/fotobankas nuotrauka
Milijonų eurų dar prireiks ir amžiaus statyba vadinamam Valstybės saugumo departamento pastatui užbaigti. Kitąmet tam žadama skirti beveik 2 mln., 2020-aisiais – dar 5,8 mln. eurų. /Karolio Kavolėlio/fotobankas nuotrauka

Tarp universitetų daugiausia lėšų gaus didžiausias – Vilniaus universitetas (53,4 mln. eurų), antras pagal asignavimų mastą – Kauno technologijos (26,9mln.), mažiausiai pinigų sulauks Sporto (2,6 mln.) universitetas.

Tarp mokslo institutų valstybė dosniausia ketina būti Fizinių ir technologijos mokslų centrui (10 mln. eurų), Agrarinių ir miškų mokslų centrui (8 mln.), Gamtos tyrimų centrui (4,8 mln.).

Kukliai – 248 tūkst. eurų – valstybė parems ir tris kunigų seminarijas.

Milijonai – pastatams

VIP programoje 2019 metams iš viso numatyta 1,1 mlrd. eurų. Pagal sritis daugiausia lėšų – 411,3 mln. – teks transporto ir ryšių projektams, 134,1 mln. – visuomenės apsaugai, 128 mln. – švietimo sričiai, 116,3 mln. eurų – aplinkos apsaugai.

Daug bus investuojama į valstybės įstaigų programinę įrangą, kariuomenės infrastruktūrą, milijonai eurų bus atseikėta ir pastatų rekonstrukcijai. Didžiulės pinigų sumos teks biudžeto, apskaitos, mokėjimų, taip pat muitinės sistemoms modernizuoti. Vadovybės apsaugos departamento pastatui sostinės T. Ševčenkos gatvėje kitąmet planuojama skirti 1,1 mln., 2020 metais – dar 564 tūkst. eurų. Bus imamasi ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos: kitąmet tam numatyta 754 tūkst., o 2020-aisiais – net 1,3 mln. eurų.

VIP liks lėšų ir kultūros bei sveikatos objektams. 8,1 mln. eurų rekonstrukcijai turėtų sulaukti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 1,1 mln. – Kupiškio viešoji biblioteka, 1,4 mln. eurų – Vievio kultūros centras.

Gerės sveikatos įstaigų infrastruktūra: 1,4 mln. eurų planuojama investuoti į Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą, 2,7 mln. – į Vaikų ligoninę, 3,6 mln. – į Kauno klinikų ambulatorinės diagnostikos centrą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"