Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kas mūsų laukia 2019-aisiais? 10 politikos ir visuomenės įvykių 

2019 sausio 2 d. 09:21
BNS nuotr. 

Prasidedant naujiems metams, BNS pateikia svarbiausius numatomus politikos ir visuomenės įvykius 2019-aisiais.

Prezidento rinkimų intriga

Gegužę prezidento rinkimuose turbūt prireiks dviejų turų. Ekonomistas Gitanas Nausėda turi plačiausią potencialių rinkėjų bazę, jo rėmėjų yra ir miestuose, ir regionuose. Jis pabrėš nuosaikaus, telkiančio vadovo viziją, prisistatys labiau Valdo Adamkaus, o ne Dalios Grybauskaitės įpėdiniu.

„Valstiečių“ kandidatai Vilniuje ir uostamiestyje ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir uosto vadovas Arvydas Vaitkus turi menkus šansus tapti merais, bet gali šiek tiek patempti partijos sąrašą.

Artėjant balsavimui oponentai stiprins kritiką, ypač dėl darbinės patirties. Konservatorių kandidatės Ingridos Šimonytės rėmėjai didžiuosiuose miestuose ištikimai eis prie balsadėžių, tačiau jai bus sunku pritraukti konservatorių nemėgstančių žmonių balsus kaimiškose vietovėse.

Saulius Skvernelis konkurentus lenkia kaimuose, tačiau išaugęs jo nemėgstančių rinkėjų skaičius stiprina argumentus neaukoti premjero posto. Kita vertus, reitingus gali kilstelti žmonių pasitenkinimas didėjančiomis pajamomis ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio parama.

Komitetai savivaldybėse

Dėl partijų nepopuliarumo savivaldos rinkimuose daug kur dominuos rinkimų komitetai, šiemet subūrę ne tik visuomenininkus, bet ir partijas metusius politikus. Tai atnaujins diskusijas dėl komitetų atskaitomybės. Opozicija ir prezidentė toliau blokuos „valstiečių“ iniciatyvą leisti tarybų rinkimuose sudaryti partijų ir rinkimų komitetų koalicijas.

Dėl Vilniaus miesto mero posto Remigijui Šimašiui didžiausią iššūkį mes Artūras Zuokas, įkandin jų eis konservatorius Dainius Kreivys. V. Matijošaitis Kauno meru turėtų būti perrinktas jau per pirmąjį turą.

Klaipėdos rinkimų favoritui Vytautui Grubliauskui konkurenciją mėgins sudaryti konservatorė Agnė Bilotaitė ir liberalas Simonas Gentvilas. „Valstiečių“ kandidatai Vilniuje ir uostamiestyje ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir uosto vadovas Arvydas Vaitkus turi menkus šansus tapti merais, bet gali šiek tiek patempti partijos sąrašą.

Žygiai į Briuselį ir Strasbūrą

Gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų fone įsibėgės diskusijos dėl naujų ES institucijų vadovų. Žurnalistai daug diskutuos dėl D. Grybauskaitės galimybių Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste pakeisti buvusį Lenkijos premjerą Donaldą Tuską.

Moteris iš mažos valstybės gali atrodyti kaip geras pasirinkimas pakeisti vyrą iš didelės šalies, jos pliusas – didelė europinė patirtis. Šansus menkina tai, kad Lietuva ir Lenkija priklauso tam pačiam regionui, be to, daugeliui gali užkliūti D. Grybauskaitės retorika Rusijos atžvilgiu.

Kitas ekspremjeras, Socialdemokratų darbo partijos vedlys Gediminas Kirkilas į Europos Parlamentą gali mėginti patekti su „valstiečių“ sąrašu.

Ekspremjero Andriaus Kubiliaus europinė karjera startuoja kandidatavimu į Europos Tarybos vadovus – tai institucija, nesusijusi su ES ir daugiausia dėmesio skirianti žmogaus teisėms. Kandidatūrai svorio prideda dešiniuosius vienijančios Europos liaudies partijos parama. Kita vertus, lietuviui Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje būtų sunku tikėtis balsų iš Rusijos įtakoje esančių šalių, tokių kaip Armėnija, Kazachstanas ar Serbija. Neblogas pasirodymas šiuose rinkimuose būtų naudingas siekiant svarbesnio vaidmens Europos Parlamente, į kurį A. Kubilius turbūt bus išrinktas kaip konservatorių sąrašo lyderis.

Kitas ekspremjeras, Socialdemokratų darbo partijos vedlys Gediminas Kirkilas į Europos Parlamentą gali mėginti patekti su „valstiečių“ sąrašu. Metų viduryje taip pat turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju Lietuvos eurokomisaru. Iki šiol politikos kuluaruose dažniausiai minėta Lino Linkevičiaus pavardė, bet valdantieji gali pasirinkti ir kitą ministrą ar europarlamentarą.

Liberalų ambicijos

Partiniame gyvenime ir toliau dominuos „valstiečiai“ su konservatoriais, bet artėjant Seimo rinkimams bandys sustiprėti liberalai ir socialdemokratai. Dėl politinės korupcijos skandalų byrant Liberalų sąjūdžiui, netrūks bandymų iš naujo sutelkti liberalius rinkėjus po viena vėliava. Naują partiją įsteigs Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius su bendražygiais, bet jiems pozicijų stengsis neužleisti Liberalų sąjūdyje likę politikai, savo rankose turintys ir valstybės dotaciją. Iniciatyvų gali rodyti ir kai kurie verslo atstovai, pavyzdžiui, Robertas Dargis, klausimų apie ėjimą į politiką nuolat sulauks Andrius Tapinas. Socialdemokratų perspektyvas parodys savivaldos ir Europos Parlamento rinkimų rezultatai.

Amžinas pilietybės klausimas

Po daugelio metų diskusijų gegužę pagaliau bus surengtas referendumas, ar leisti dvigubą pilietybę naujosios kartos emigrantams. Dauguma politinio elito ir rinkėjų pasisakys už, bet priimti reikalingas Konstitucijos pataisas gali pritrūkti balsų – dviguba pilietybė plačiau atsivertų tik tuo atveju, jei už tai balsuotų daugiau kaip pusė rinkimų sąrašuose esančių žmonių. Artėjant referendumui sustiprės diskusijos dėl dvigubą pilietybę turinčių žmonių teisių ir pareigų, pavyzdžiui, dalyvauti rinkimuose ar tarnauti kariuomenėje. Tam tikrą įtaką gali padaryti ir „Brexito“ sąlygos, nes po britų pasitraukimo iš ES gali sustiprėti lietuvių paskatos siekti Jungtinės Karalystės pasų.

Garsios bylos

Konstitucinis Teismas metų pradžioje gali uždrausti dvigubos pilietybės referendumą vykdyti su dviejų savaičių pertrauka. Metų pirmoje pusėje atgarsio sulauks sprendimas dėl užsienyje susituokusių tos pačios lyties asmenų teisių Lietuvoje. Vėliau gali sekti svarbus išaiškinimas dėl kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų naudojimo, ar teisėsaugos slapta įrašyti pokalbiai pagrįstai atsiduria ant politikų stalo ir nuteka į žiniasklaidą.

Vilniaus apygardos teismas vasarį skelbs nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Prokurorai už akių prašo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, KGB karininkui Michailui Golovatovui ir dar keliems asmenims. Maskva į tai reaguos aštriais pareiškimais ir grasinimais persekioti bylą tyrusius prokurorus ir teisėjus.

Intensyviai tęsis „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas. Net jei nuosprendis ir bus paskelbtas šiais metais, teismų maratonai nesibaigs, nes sprendimas neabejotinai bus skundžiamas Apeliaciniam teismui. Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą gali atgaivinti „violetinius“ protestus, o juos gali paaštrinti dėmesio rinkimuose siekiantys politikai.

Nauji vadai

Naujasis prezidentas jau pirmaisiais darbo mėnesiais apsispręs dėl naujojo kariuomenės vado ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Abiem atvejais reikės sulaukti Seimo pritarimo. Realiausiais kandidatais vadovauti kariuomenei laikomi generolai Valdemaras Rupšys ir Almantas Leika, bet šalies vadovas gali pasirinkti ir kitą karininką.

Emigraciją mažins didėjančios algos ir Britanijos pasitraukimas iš ES, toliau augs imigracija iš Ukrainos, todėl 2019-aisiais į Lietuvą pirmą kartą gali atvykti daugiau žmonių nei išvykti.

Tačiau prezidentas jau nebeturės balso skiriant naująjį policijos vadovą. Metų pabaigoje vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai generalinį komisarą skirs Vyriausybė. Pataisos, panaikinančios prezidento vaidmenį, įsigalios lapkričio pirmąją.

Socialinės problemos

Vyriausybės darbo grupė kurs strategiją dėl viešojo sektoriaus situacijos, tačiau artėjantys rinkimai mažins politikų apetitą imtis esminių sprendimų – didinti perskirstymą ir efektyvinti įstaigų veikimą, nes kažkam tai reikštų didesnius mokesčius ir neefektyviai leidžiamų pinigų praradimą. Tai didele dalimi lems, kad pagrindinės problemos liks didelė pajamų nelygybė ir skurdas.

Emigraciją mažins didėjančios algos ir Britanijos pasitraukimas iš ES, toliau augs imigracija iš Ukrainos, todėl 2019-aisiais į Lietuvą pirmą kartą gali atvykti daugiau žmonių nei išvykti.

Diplomatijos iššūkiai

Abejonės dėl JAV lyderystės skatins Lietuvos politinį ir diplomatinį elitą labiau šlietis prie Vokietijos ir Prancūzijos tandemo ir siekti būti ES integracijos priešakyje, kartu bandant išlaikyti glaudžius karinius ryšius su JAV. Didelio nerimo dėl galimo įtakos sferų pasidalijimo sulauktų „didžiojo trejeto“ – JAV, Kinijos ir Rusijos – lyderių susitikimas.

Diskusijose dėl euro zonos biudžeto Lietuva su kitomis Šiaurės Europos akylai stebės, kad naujas fondas netaptų priemone bendrų pinigų srautą nukreipti į Pietų Europą. Lietuva ir kitos periferijoje esančios šalys toliau priešinsis idėjoms europiniu mastu vienodinti mokesčius ir socialinę apsaugą.

Birželį Vilniaus Gedimino prospekte rengiamos ketvirtosios „Baltic Pride“ eitynės už LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų teises.

Aptarti ES vizijos į Vilnių šiemet gali atvykti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Prieš baigdama kadenciją D. Grybauskaitė dar susitiks su Lenkijos, Latvijos ir Estijos vadovais. Santykiai su Rusija išliks blogi, o naujojo prezidento išrinkimas gali lemti nebent retorikos pokyčius. Pagerėjusiems santykiams su Lenkija iššūkių gali kelti Lenkijos parlamento rinkimai.

Visuomenės įvykiai

Gegužę Europos kultūros sostine 2022 metais besirengiantis tapti Kaunas pakvies į tarptautinį kultūros sostinės forumą. Birželį Vilniaus Gedimino prospekte rengiamos ketvirtosios „Baltic Pride“ eitynės už LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų teises.

Rugsėjį lietuviai atidžiai stebės pasaulio vyrų krepšinio čempionatą Kinijoje, kur Lietuvos rinktinė bus tarp kandidatų į medalius. Ilgųjų savaitgalių bus mažiau nei 2018-aisiais: savaitgalius pratęs Kovo 11-oji ir Joninės birželio 24-ą, tai bus pirmadieniai; lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, bus penktadienį.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"