Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Kalėjimų reforma – darbas su žmonėmis 

2019 vasario 15 d. 09:50
Viešojoje erdvėje įsitvirtino požiūris, kad kalėjimai turi keistis, tačiau nuomonės dėl kaitos tempo ir jos pobūdžio skiriasi.
Viešojoje erdvėje įsitvirtino požiūris, kad kalėjimai turi keistis, tačiau nuomonės dėl kaitos tempo ir jos pobūdžio skiriasi.
BNS nuotrauka

Kas veiksmingiau – kumštis ar kantrybė? Šis klausimas aktualus vykstant kiekvienai reformai. Nenuostabu, kad būtent šie „vaistai“ siūlomi ir skandalų krečiamai kalėjimų sistemai.

Visuomenės dėmesys įkalinimo įstaigoms per pastaruosius metus gerokai padidėjo. Galimos korupcijos skandalai ir pikantiški kalėjimo gyvenimo vaizdeliai ir sukrėtė, ir skatino ieškoti išeičių. Viešojoje erdvėje įsitvirtino požiūris, kad kalėjimai turi keistis, tačiau nuomonės dėl kaitos tempo ir jos pobūdžio skiriasi.

Savo pačių atskleistomis negerovėmis pasipiktinę žurnalistai svajoja apie tvirtas rankas, kurios galėtų išardyti vis dar sovietinę sistemą ir sukurti vakarietiškas institucijas. Nusikalstamumo kontrolės ekspertai atkreipia dėmesį į per didelį kalinių skaičių ir nepakankamą pareigūnų pasirengimą. Dėmesio centre atsidūręs teisingumo ministras tiki, kad pasirinko optimalią reformų kryptį.

Be griežto kumščio nieko nebus

Kalėjimų problemas atidžiai sekęs knygos ir filmo „Pravieniškių mafija“ autorius žurnalistas Dainius Sinkevičius neslėpė esąs pasipiktinęs bausmių vykdymo sistemos darbu. Savo „Facebook“ paskyroje jis rašė: „Reikia viską sugriauti, kad iš naujo galėtume pastatyti – tik nauji žmonės gali sukurti sistemą tokią, kad į kalinį taip pat būtų žiūrima kaip į žmogų ir padedama jam ištaisyti padarytas klaidas, o ne skatinti dar kartą nusikalsti arba visiškai sugniuždyti. Ir ministrui palinkėčiau griežtesnio požiūrio – rezultatų sulauktume greičiau.“

Gintautas Sakalauskas: "Kalinių skaičius nėra „valstybės likimas“ ir daugiausia priklauso nuo pasirinktos politikos, o ne nuo nusikalstamumo rodiklių." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Gintautas Sakalauskas: "Kalinių skaičius nėra „valstybės likimas“ ir daugiausia priklauso nuo pasirinktos politikos, o ne nuo nusikalstamumo rodiklių." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

LRT laidoje „Dienos tema“ D. Sinkevičius paaiškino, kad griežtai elgtis pirmiausia reikėtų su senaisiais įkalinimo įstaigų vadovais ir pareigūnais. Esą jų blogi įpročiai kenkia ir naujos pareigūnų kartos integracijai.

„Ministras turėtų nebepasitikėti pavaldžių įstaigų, pavyzdžiui, Kalėjimų departamento, vadovais ir darbuotojais. Dauguma jų dirba ne vienus metus, yra susigyvenę su senąja tvarka. Nauji darbuotojai, besilaikantys kitokio požiūrio, turi tik tokį pasirinkimą – išeiti iš darbo arba plaukti pasroviui“, – tvirtino D. Sinkevičius.

Jo nuomone, anksčiau ar vėliau Lietuvos valdžia turės skirti pinigų ir prastos būklės infrastruktūrai gerinti. Jau dabar ši spraga valstybei esą brangiai kainuoja dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamų kompensacijų nuteistiesiems. Anot D. Sinkevičiaus, už jas „turbūt buvo galima prabangius viešbučius, o ne kalėjimus pastatyti“.

D. Sinkevičius tvirtino, kad dabartinio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus dedamos pastangos vertintinos teigiamai, bet jos nesančios pakankamos, nes „sistema iš tikrųjų supuvusi“.

„Per 28 nepriklausomybės metus kalėjimų sistemoje nieko nepadarėme, viskas likę nuo sovietinio režimo. Be griežto kumščio nieko nebus“, – reziumavo žurnalistas.

Skandalai nėra reformos

Tačiau nusikalstamumo kontrolės ekspertai pirmenybę linkę teikti ne kumščiams, o nuoseklumui. „Skandalai nėra reformos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Algimantas Čepas.

Jam pritarė ir Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas, portale „Teisė.Pro“ perspėjęs nepuoselėti iliuzijų, kad problemų viešinimas – postūmis reformoms.

„Retai kuriam žurnalistui išties rūpi, kad ši (kaip ir bet kuri kita visuomenei svarbi) sistema pasikeistų. Geriausia, kad liktų tokia pati – būtų dar daugiau istorijų, dar daugiau nuotraukų ir filmuotos medžiagos, dar daugiau pasakojimų ir dėmesio“, – dėstė G. Sakalauskas.

Abu ekspertai pabrėžė, kad didžiausia Lietuvos problema – per didelis kalinių skaičius. A. Čepas tvirtino, kad Lietuvoje jis maždaug du kartus viršija Europos vidurkį. G. Sakalausko teigimu, kalinių skaičius nėra „valstybės likimas“ ir daugiausia priklauso nuo pasirinktos politikos, o ne nuo nusikalstamumo rodiklių. Todėl peržiūrėjus baudžiamąją politiką kalinių skaičių būtų galima sumažinti perpus.

Algimantas Čepas: "Infrastruktūros tobulinimas neišsprendžia didžiausių sistemos problemų, ypač atitinkamos subkultūros įsigalėjimo." / BNS nuotrauka
Algimantas Čepas: "Infrastruktūros tobulinimas neišsprendžia didžiausių sistemos problemų, ypač atitinkamos subkultūros įsigalėjimo." / BNS nuotrauka

Ekspertai sveikino Teisingumo ministerijos inicijuotas įstatymų pataisas, kuriomis supaprastinamos lygtinio paleidimo procedūros ir numatomos kitokios kalinių skaičiaus mažinimo priemonės. Tačiau tai esą dar ne viską išsprendžia.

Įkalinimo įstaigų sistemos problemų esą neįmanoma išspręsti, kol nesikeičia prižiūrėtojų nuostatos ir darbo stilius. Šiuo požiūriu ekspertų nuomonė iš dalies sutapo su D. Sinkevičiaus pozicija. Pasak G. Sakalausko, kalėjimus lankantys nevyriausybinių organizacijų atstovai ir savanoriai nesaugiausiai jaučiasi ne su kaliniais, o su darbuotojais – iš jų patiria daugiausia paniekos, įžeidžiamų replikų, priešiškumo ir nesupratimo.

A. Čepas atkreipė dėmesį, kad pareigūnai įkalinimo įstaigose susiduria tik su labai pavojingais nusikaltėliais. Dėl to jie įpranta kalinius vertinti kaip „blogį“. Abu ekspertai pabrėžė ir tai, kad pareigūnų pasirengimas yra nepakankamas, o atlyginimai – maži. Juos, pasak A. Čepo, reikia „dar kelti ir kelti“.

G. Sakalauskas, kaip ir D. Sinkevičius, ragino statyti naujas modernesnes įkalinimo įstaigas, tačiau A. Čepas perspėjo, kad infrastruktūros tobulinimas neišsprendžia didžiausių sistemos problemų, ypač atitinkamos subkultūros įsigalėjimo.

„Anksčiau tikėtasi, kad subkultūros problema išnyks, kai bus pastatyti nauji kalėjimai su kamerų tipo patalpomis. Dabar pripažįstama, kad statybos tokių problemų neišspręs. Reikia dirbti su žmonėmis“, – reziumavo A. Čepas.

Kaliniams – ir lazda, ir meduolis

Ne visada sutampančių viešosios erdvės nuotaikų ir mokslininkų įžvalgų sankirtoje atsidūręs teisingumo ministras E. Jankevičius padėtį vertino optimistiškai. Jo nuomone, net su esamais ištekliais įkalinimo įstaigų sistemą galima gerokai patobulinti.

Ministras pritarė ekspertams, kad kalinių Lietuvoje yra per daug. „Pagal kalinčių asmenų skaičių Europoje esame pirmoje vietoje“, – „Lietuvos žinioms“ atviravo ministras.

Be to, esą apskritai per daug asmenų nuteisiama realia laisvės atėmimo bausme. „Net trečdaliui nuteistųjų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Lenkijoje, jei neklystu, tokių žmonių yra apie 10 proc., Vokietijoje – apie 5 procentus“, – teigė E. Jankevičius.

Šias problemas ministras siūlo spręsti keičiant įstatymus. Seimui jau pateiktos pataisos, supaprastinančios lygtinio paleidimo procedūras ir skatinančios alternatyvių bausmių taikymą. Tikimasi, kad pavasario sesijoje pakeitimai bus patvirtinti.

E. Jankevičius optimistiškai vertino ir galimybę užkirsti kelią kalėjimų subkultūros plitimui. „Per pusmetį ar metus šios problemos neišspręsime. Subkultūra egzistuoja viso pasaulio kalėjimuose. Bet sprendimų ieškome. Pirmiausia siekiame atsikratyti iš sovietmečio paveldėtos būrių sistemos. Plečiame kamerų tipo patalpas, kuriose kali po 2–4 nuteistuosius. Tikimės, kad ilgainiui pavyks visus nuteistuosius apgyvendinti tokio tipo patalpose“, – tvirtino ministras.

Prie šios problemos sprendimo esą turėtų prisidėti ir supaprastintos lygtinio paleidimo procedūros, kai kuriais atvejais taikant automatinį gerai besielgiančių nuteistųjų paleidimą. Taip būtų sukurta reali paskata kaliniams gerai elgtis.

Gerai besielgiančius ir subkultūros nepripažįstančius kalinius numatoma apgyvendinti atskirose teritorijose, suteikiant jiems daugiau galimybių dirbti, matytis su artimaisiais ar apsipirkti. Tačiau pažeidę drausmę kaliniai būtų perkelti į griežtesnio režimo sektorius ir šių privilegijų netektų.

Prieš korupciją – centralizacija

Paaiškėjusias galimo pareigūnų piktnaudžiavimo ir korupcijos problemas, ministro nuomone, turėtų išspręsti jau pradėtos struktūrinės pertvarkos, kurių bendras bruožas – centralizacija.

„Sistemoje turime per daug juridinių asmenų. Man pradėjus eiti pareigas svarstėme idėją iš karto sujungti visas įstaigas į vieną juridinį asmenį, bet nusprendėme nedaryti staigių sprendimų“, – sakė E. Jankevičius.

Jo teigimu, pasirinkta sistemą centralizuoti žingsnis po žingsnio. Siekiama supaprastinti pavaldžių įstaigų struktūrą, sumažinti vidinių padalinių, Kalėjimų departamento darbuotojų skaičių. Keturios įkalinimo įstaigos jau sujungtos į dvi, reorganizuota Probacijos tarnyba, parengtas Lukiškių kalėjimo iškeldinimo planas.

Dar šiemet visos įkalinimo sistemos įstaigos turėtų tapti vienu juridiniu asmeniu. Tai esą leistų užtikrinti geresnį valdymą, o sutaupytos lėšos būtų skirtos pareigūnų atlyginimams didinti. Tikėtis, kad artimiausiu metu kalėjimų sistema sulauks papildomo finansavimo, E. Jankevičiaus nuomone, nerealu. Esą valstybės pinigai reikalingesni kitoms sritims – paramai šeimoms, medikų, mokytojų atlyginimams.

Įkalinimo įstaigų sistemos pareigūnų atlyginimus ministras tikisi padidinti visų pirma sumažindamas vadovų skaičių. E. Jankevičius tvirtino, kad jau pavyko pakelti atlyginimus 12–15 proc., o reikšmingiausio padidėjimo sulaukė žemiausios grandies pareigūnai.

Centralizacija, pasak ministro, turi padėti išspręsti ir viešųjų pirkimų problemas. „Pastebėjome, kad pirkimai yra palyginti brangūs. Įtariame, kad kai kurios prekės gali būti nereikalingos arba jų kainos per didelės. Todėl nusprendėme centralizuotai vykdyti visus pirkimus, išskyrus smulkiausius“, – dėstė E. Jankevičius.

Viešuosius pirkimus turės prižiūrėti ir įsteigtas naujas Korupcijos prevencijos skyrius. „Tikimės panaikinti bet kokias abejones dėl pirkimų skaidrumo ir sutaupyti lėšų“, – sėkmės lūkesčiais dalijosi ministras.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika