Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

JT vadovas pasveikino Lietuvą 

2016 rugsėjo 15 d. 12:37
Jungtinių Tautų biuro Ženevoje generalinis direktorius Michaelis Molleris.
Jungtinių Tautų biuro Ženevoje generalinis direktorius Michaelis Molleris.
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vilniuje ketvirtadienį prasidėjo tarptautinė konferencija, skirta atkurtos Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje 25-osioms metinėms paminėti.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykstančioje konferencijoje „Vieninga, laisva ir taiki Europa 2040“ apie saugumo iššūkius diskutuoja Lietuvos ir užsienio politikai, akademikai, analitikai ir diplomatai.

Jungtinių Tautų biuro Ženevoje generalinis direktorius Michaelis Molleris perdavė JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono sveikinimą, pažymėdamas, jog ketvirtį amžiaus Lietuva buvo „atkakli Jungtinių Tautų chartijos vertybių ir principų gynėja“.

„Man buvo garbė tapti pirmuoju JT generaliniu sekretoriumi, apsilankiusiu Lietuvoje ir asmeniškai dėkoju už jūsų atsidavimą (...). Gyvename audringais neužtikrintumo laikais, kai klesti kruvinas ekstremizmas, ekonominiai sunkumai. Tebesitęsiantis konfliktas Rytų Ukrainoje kelia grėsmę visam regionui. Karas, sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai, skurdas, klimato kaita, resursų eikvojimas lemia pabėgėlių, migracijos problemas, Europos institucijos patiria spaudimą“, – JT Generalinio sekretoriaus žodžius perdavė M.Molleris.

Anot jo, dedamos kolektyvinės tarptautinės pastangos sprendžiant tiek migracijos, tiek klimato kaitos krizes bei teikia vilties, jog problemas pavyks spręsti.

„Lietuvos įsipareigojimai pralenkė šias kolektyvines pastangas“, – teigiama JT generalinio sekretoriaus laiške.

Ketvirtadienį sostinėje vykstanti konferencija „Europe Whole, Free and at Peace – 2040“

Sveikinimo kalboje konferencijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva nuėjo sunkų kelią sugrįždama į europinius namus, tačiau pripažino, kad pačiai Europai kelia grėsmę susiskaldymas kai kuriais esminiais klausimais.

„Kiekvieną dieną yra tų, kurie norėtų, kad tie 25-eri būtų ištrinti iš pasaulio atminties ir iš mūsų galimybių ateities. Todėl kiekvieną dieną kalbame apie laisvę, kalbame, kad ji nėra duotybė, kad ją reikia apginti, kalbame apie vienybę, nes Europa pradeda pamiršti, kiek svarbu būti kartu ir kartu spręsti, tai, kas šiandien iškyla prieš mus: įvairios krizės, įvairūs sunkumai – nuo karinių grėsmių, iki migracijos“, – teigė D.Grybauskaitė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad kai kurie Lietuvos darbai, pavyzdžiui, sprendimai, didinantys energetinę nepriklausomybę, užtruko per ilgai, tačiau pažymėjo, kad Lietuvai šioje srityje pavyko tapti regiono pavyzdžiu.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Reikėjo 25 metų pasivyti laisvę, pasivyti laisvę į pasaulį. Mes tikrai įpratome skaičiuoti laiką, suprantame ne tik laisvės, bet ir laiko kainą. Žvelgiant į ateitį, iššūkių laukia ne mažiau – ne tik mūsų šaliai, bet ir visai Europai“, – teigė jis.

Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, savo anglų kalba skaitytą pranešimą pavadinęs „Neužbaigta ir nelaisva Europa“, atkreipė dėmesį į Rusijos ginklavimosi politiką, pabrėždamas jos keliamą grėsmę Europos Sąjungai, taip pat Rusijos valstybinės bendrovės „Rosatom“ Baltarusijoje statomai Astravo atominei elektrinei. Jis priminė, jog Ukrainai pasirašius asociacijos susitarimą su ES, Rusija „nubaudė tiek Ukrainą, tiek Europos Sąjungą“.

„Skirtumas tik tai, kad Europos Sąjunga dar nėra bombarduojama, į ją nėra įžengę „neidentifikuoti žygeiviai“. Bet tuo pat metu didžiulis branduolinis įrenginys yra rengiamas čia pat, už ES ir Lietuvos valstybinės sienos (...). ES laisvė yra ribojama pabrėžiant politinį korektiškumą, adatos, kurios drasko Europą į dalis, yra kur kas labiau rafinuotos“, – teigė V.Landsbergis.

Renginyje vienoje iš diskusijų dalyvavo kadencijas baigę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus bei Aleksandras Kwasniewskis. Diskusijose dalyvauja popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Peteris Turksonas, ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris, buvęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ir gynybos ministras seras Malcolmas Rifkindas, ekspertai ir politikai iš Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"