Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Jei gersime daug, valdžia dės naują apynasrį 

2018 rugsėjo 10 d. 12:00
Alinos Ožič nuotrauka

Valdantieji „valstiečiai“ nepalaidojo idėjos prekybą alkoholiu sutelkti valstybės rankose. Apie tokį planą kalbama Vyriausybėje. Seime taip pat tikinama, kad jeigu neveiks jau įteisinti ribojimai ir gyventojai tebevartos tiek daug svaigalų, kiek anksčiau, bus imamasi griežtesnių priemonių.

Į viešumą nutekėjo Vyriausybėje parengtas planas, kaip kovoti su prekybos tinklų įsigalėjimu ir skatinti smulkųjį verslą. Viena iš kelių dešimčių svarstomų priemonių – steigti valstybinį alkoholio prekybos monopolį.

Tai ne nauja valdančiųjų „valstiečių“ idėja. Tiesa, anksčiau ji buvo pristatoma alkoholio vartojimo mažinimo ir prieinamumo ribojimo kontekste. Vyriausybės noras taip kovoti su didėjančiomis kainomis sutiktas nevienareikšmiškai.

Agnė Širinskienė: „Ta mintis niekada nebuvo pamiršta, tiesiog reikia nuosekliai žiūrėti, kaip veikia priimtos priemonės, ar jų pakanka. Jeigu neužtenka, bus kitų.“

Poveikį įvertins sausį

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė priminė, kad dėl pasiūlymo kurti valstybinį alkoholio prekybos monopolį diskutuojama jau seniai. Tai „valstiečiai“ žadėjo ir prieš rinkimus. Pernai buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, sutrumpintos alkoholinių gėrimų pardavimo valandos, uždrausta jų reklama, jaunuoliams iki 20 metų nebeleidžiama įsigyti svaigalų. Tačiau tuomet atsisakyta idėjos alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą.

„Kai buvo priimtos alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės, sakėme, kad šią mintį atidedame, kol pasižiūrėsime, kaip veikia esamos priemonės. Manau, kai Vyriausybė ir visi mes turėsime pirmų metų rezultatus, tada priimsime atitinkamus sprendimus. Ta mintis niekada nebuvo pamiršta. Tiesiog reikia nuosekliai žiūrėti, kaip veikia priimtos priemonės, ar jų pakanka. Jeigu neužtenka, bus kitų“, – aiškino parlamentarė.

Ar alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės yra veiksmingos, bus sprendžiama pagal gyventojų sveikatos rezultatus, svaigalų vartojimo rodiklius. Kaip rodo Higienos instituto duomenys, 2017 metų pirmojo ketvirčio ir šių metų pirmojo ketvirčio laikotarpiu stebimas alkoholio nulemtomis ligomis sirgusių asmenų skaičiaus sumažėjimas. Tačiau šių metų pradžioje, palyginti su 2017-ųjų pabaiga, tokių žmonių padaugėjo. Nuo 2016 metų pradžios iki 2018-ųjų balandžio fiksuojamas mirčių nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, mažėjimas.

„Turime pirmų penkių ar šešių mėnesių duomenis. Kai gausime metų rezultatus, matysime aiškesnį vaizdą. Ką nors galutinai nuspręsti iš penkių ar šešių mėnesių duomenų sudėtinga. Galbūt sausį jau bus galima drąsiai sakyti, koks tas poveikis. Kiek pamenu, parametrai buvo apibrėžti dar rengiant Lietuvos sveikatos programą, nuošimčiai numatyti ir ankstesnę kadenciją. Manau, priemonės, kurios yra priimtos, padės pasiekti rezultatų. Kita vertus, jau dabar, be minėtų pokyčių sveikatos lygmeniu, matomi kiti pokyčiai, susiję ir su vartojimo tendencijomis. Jaunimo segmentas, atrodo, pereina prie nealkoholinių gėrimų, plinta tokių gėrimų vartojimas. Tai pozityvus poslinkis keičiant vartotojų įpročius“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„Monkės biznis“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad nuostata dėl valstybinio alkoholio prekybos monopolio steigimo iškrenta iš viso priemonių plano konteksto. „Tikslas – kainų mažinimas. Siekis įteisinti valstybinę alkoholio prekybą niekaip nesusijęs su kainų mažinimu. Priešingai, tai neabejotinai jas didintų, nes mažintų konkurenciją. Čia arija iš kitos operos“, – tvirtino jis.

E. Gentvilas nesupranta, ko siekiama tokiu pasiūlymu. Jei norima apriboti alkoholio vartojimą, tai esą galima padaryti kitais būdais, pavyzdžiui, trumpinant prekybos svaigalais laiką. „Kai viskas sutelkiama valstybės rankose, matau vienintelį norą – valstybei užsidirbti. Bus Ūkio ar kitos ministerijos padalinys, kurio atstovai važinės po užsienį, pirks alkoholį, įveš ribotą jo asortimentą, o pinigus už pardavimą gaus valstybė. Tai – monkės biznis. Kovoti su alkoholio vartojimu galima kitomis priemonėmis. Jau dabar pagal „valstiečių“ pakeistus įstatymus alkoholiu prekiaujama ne nuo 8, bet nuo 10 val., ne iki 22, o iki 20 val., sekmadieniais draudžiama parduoti svaigalus po 15 valandos. Valdantieji galėtų toliau eiti šia kryptimi. Tačiau, pasirodo, yra valstybės noras užsidirbti iš šio pelningo verslo“, – svarstė parlamentaras.

Anot E. Gentvilo, jeigu būtų nuspręsta įgyvendinti idėją dėl valstybinės prekybos alkoholiu, būtų sužlugdyta daug privataus verslo. Tada valdžiai esą nesisektų įgyvendinti kitų planų, tarkime, iš užsienio pritraukti naujų prekybos tinklų. „Prekybos alkoholiu atėmimas iš privataus verslo yra pavadintinas nacionalizavimu, jis nesprendžia pagrindinių uždavinių – žmonių sveikatinimo, svaigalų vartojimo ir jų kainų mažinimo“, – tikino liberalas.

E. Gentvilo teigimu, dabartinės valdžios įgyvendintos alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės iš esmės nesprendžia problemos dėl didelio svaigiųjų gėrimų vartojimo mūsų šalyje. Nors alkoholio pardavimas sumažėjo, tai nebūtinai reiškia, kad jo vartojama mažiau negu anksčiau. Pavyzdžiui, kas žino, kiek padidėjo šešėlinė prekyba svaigiaisiais gėrimais, be to, daug gyventojų važiuoja jų pirkti į Latviją ir Lenkiją. „Turbūt nė vienas girtuoklis neatsisakė alkoholio dėl to, kad juo prekiaujama ne nuo 8, bet nuo 10 valandos“, – pridūrė politikas.

Jo manymu, problemas reikia spręsti tokiomis priemonėmis kaip akcizų didinimas, švietimas, o ne kuriant valstybines monopolijas.

Verslui nepatinka

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas nenorėjo komentuoti galimų Vyriausybės planų, nes tai dar juodraštiniai, neoficialūs pasiūlymai. Apie valstybinių parduotuvių idėją ir jos įgyvendinimą, anot pašnekovo, savo nuomonę turėtų tarti Europos Sąjungos (ES) teisės ekspertai. Tik jie galėtų pasakyti, ar tai neprasilenktų su europinėmis direktyvomis.

L. Vilimui atrodo natūralu, kad verslininkai niekada pozityviai nevertina valstybės noro atimti dalį jų verslo kuriant valstybinį. Esą valstybinis alkoholio prekybos monopolis neigiamai atsilieptų tiek verslui, tiek vartotojams. Be to, valstybei kuriant verslą atsiranda landų korupcijai įsigalėti, mažėja konkurencija, pasirinkimas. Pasak L. Vilimo, valstybinės alkoholio parduotuvės veikia tik Skandinavijos šalyse. „Su jomis, kai stojo į ES, dėl alkoholinių gėrimų pardavimo monopolio buvo tariamasi atskirai, nes ES neigiamai žiūri į tokius valstybės sprendimus. Lietuvai dialogą šiuo klausimu, ko gero, reikėtų plėtoti ne tik su verslu ar gyventojais, bet ir su ES“, – svarstė prekybininkų atstovas.

L. Vilimas teigė, jog įsigaliojusios alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės sumažino svaigiųjų gėrimų pardavimą. Tai labiausiai lėmė akcizų padidinimas 2017 metais. Dėl jų alkoholiniai gėrimai smarkiai pabrango. „Kitos priemonės, ribojančios tiek alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, tiek akcijų ir nuolaidų reklamą, taip pat padidinusios amžiaus cenzą, kai galima įsigyti svaigalų, irgi prisidėjo prie oficialaus pardavimo kritimo. Pastaruosius 10 metų apskritai galime stebėti alkoholinių gėrimų vartojimo mažėjimą mūsų šalyje. Tos priemonės tik dar labiau prisidėjo prie tokių tendencijų“, – dėstė jis.

Mirė šimtai

Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2017 metų pirmojo ketvirčio ir šių metų pirmojo ketvirčio laikotarpiu stebėtas alkoholio nulemtomis ligomis sirgusių asmenų skaičiaus sumažėjimas ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau pagal išankstinius skaičiavimus šių metų pradžioje tokių asmenų buvo daugiau negu praėjusių metų pabaigoje.

Dažniausiai į gydymo įstaigas žmonės patenka dėl alkoholio toksinio poveikio, svaigalų vartojimo nulemtos kepenų ligos ar alkoholinės priklausomybės. Nuo praėjusių metų pradžios iki šių metų balandžio stacionaruose dažniausiai gydėsi asmenys, sergantys alkoholine psichoze. Tiesa, pastebimas tokiomis ligomis sergančių žmonių skaičiaus mažėjimas. Pavyzdžiui, alkoholine psichoze sirgusių gyventojų sumažėjo bemaž ketvirtadaliu, toksiniu alkoholio poveikiu – 23 proc., alkoholine kepenų liga – 26 procentais. Daugiausia žmonių pražudė alkoholinė kepenų liga, atsitiktinis apsinuodijimas svaigalais ir alkoholinė kardiomiopatija. Pavyzdžiui, nuo alkoholio sukeltų kepenų ligų pernai kas mėnesį mirdavo 15–28 asmenys. Nuo atsitiktinio apsinuodijimo svaigalais praėjusiais metais anapilin iškeliavo per 200 žmonių.

Asmenų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose nustatyta bent viena liga, skaičius

Ligos pavadinimas 2017 metų I ketvirtis 2017 metų II ketvirtis 2017 metų III ketvirtis 2017 metų IV ketvirtis 2018 metų I ketvirtis
Alkoholio toksinis poveikis 1371 1427 1447 1323 1271
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį 6593 5790 5461 5233 5961
Alkoholinė priklausomybė 6060 5291 4962 4800 5431
Alkoholinė psichozė 971 791 878 738 795
Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio 744 559 479 474 659
Alkoholinė polineuropatija 612 477 370 481 521
Alkoholinė kardiomiopatija 29 30 14 18 28
Alkoholinė kepenų liga 834 761 700 670 738
Lėtinis alkoholinis pankreatitas 155 123 131 123 135
Alkoholinis gastritas 51 56 40 54 62

Šaltinis: „Sveidros“ duomenys, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro skaičiavimai

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"