Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Izraelio spaudoje – nauji Rūtos Vanagaitės priekaištai Lietuvai 

2018 spalio 5 d. 13:44
Rūta Vanagaitė
Rūta Vanagaitė
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvai besiruošiant iškilmingoms Adolfo Ramanausko – Vanago laidotuvėms, spalio 3 dieną Izraelio leidinyje „The Jerusalem Post“ pasirodė Rūtos Vanagaitės straipsnis, kuriame ji vėl pasisakė apie lietuvių dalyvavimą Holokauste ir neaplenkė vieno iš pokario pasipriešinimo vadų – Jono Noreikos – Generolo Vėtros.

Laiško forma surašytame straipsnyje Rūta Vanagaitė kreipėsi į „brangųjį nužudytą Lietuvos žydą“ ir sielojosi, kad nebegyvendama Lietuvoje, jaučiasi jį apleidusi. Skandalingų knygų ir publikacijų autorė straipsnyje rašo apie lietuvių savisaugos batalionų karių dalyvavimą žydų žudynėse ir Jono Noreikos vaidmenį Holokauste.

Anot Rūtos Vanagaitės, „Lietuvoje vyksta aršūs debatai“ ar reikia nuimti memorialinę Generolo Vėtros lentą ir netiesiogiai pašiepia Genocido centro istorikų teiginius, esą naciai „įtraukė“ Joną Noreiką į žydų žudynes.

Straipsnio autorė retoriškai klausia: „Ką iš tiesų Jonas Noreika darė po to, kai buvo „įtrauktas“ į nusikaltimą?“ ir pateikia atsakymą: „Jis įsakė visus Šiaulių žydus perkelti į getą. Jie niekada nesugrįžo“.

Rūta Vanagaitė pažymėjo, kad nacių okupacijos metais lietuviai buvo tokie efektyvūs, kad administracijos ir policijos struktūrose beveik neprireikė vokiečių, o lietuviams nekilo jokių problemų vykdyti vokiečių valdžios įsakymus.

Rūta Vanagaitė primena, kad 1943 metais Jonas Noreika, kaip ir daugelis kitų lietuvių, pasipriešino nacių planams mobilizuoti žmones į SS dalinius. Už tai Jonas Noreika ir dar apie 50 lietuvių buvo išsiųsti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Tačiau, pasak Rūtos Vanagaitės, ten jis buvo „garbės kaliniu“, nes „Naciai negalėjo visai neatsižvelgti į tai, kaip jis jiems nusipelnė 1941 – 1942 metais“.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"