Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Iššvaistyti milijonai žemės reformos nesustabdys 

2015 birželio 14 d. 13:20
Virginija Baltraitienė
Virginija Baltraitienė
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paaiškėjus milijoninės vertės machinacijoms žemėtvarkos srityje, žemės reformos Lietuvoje stabdyti nenumatoma, o pažeidimus aiškinsis prokurorai. Žemės ūkio ministrė sako, kad sustabdžius darbus, nukentėtų 10 tūkst. žmonių.

2012 metais tuometinė Nacionalinės žemės tarnybos vadovybė pasirašė 36,8 mln. eurų vertės žemėtvarkos sutarčių, nors tam buvo numatyta tik 8,7 mln. eurų.

„Ar sutartys teisingai, ar ne sudarytos, vyksta tyrimas. Dviem savaitėms buvo sustabdyta viskas (darbai - BNS), kol išsiaiškinome, o vėliau pratęsėme, atsižvelgę į viešąjį interesą. Nes jeigu mes būtume nutraukę visiškai šių sutarčių vykdymą, tai mes pirmiausia būtume atsidūrę teisme, nes šiuo atveju rangovo negali kaltinti. Tokią sutartį pasirašė Nacionalinė žemės tarnyba ir nekontroliavo, mokėjo pinigus. Aišku, stabdytume žemės reformą, nukentėtų 10 tūkst. mūsų piliečių“, - šią savaitę teigė Virginija Baltraitienė.

Anot jos, ministerija kreipėsi į prokuratūrą, tačiau kol kas atsakymo negavo.

„Jau tada buvo aišku, kad per mažai bus tų 30 mln. litų (8,68 mln. eurų - BNS), kad reikės žymiai daugiau tų pinigų. Jeigu būtų normaliai pasirašytos tos sutartys, būtų įvardinti pinigai, tai manau, tos problemos šiandien nebūtų. Jeigu matosi, kad laimėjus konkursą, yra žymiai didesnė suma, tai tas konkursas arba turėjo būti nutrauktas, arba pasibaigus pinigams, turėtų būti perkamos papildomos paslaugos“, - sakė ministrė.

Tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė kalbėjo, jog iki šiol atlikta darbų už 14,48 mln. eurų, dar reikės sumokėti 5,79 mln. eurų už jau pradėtus darbus - taigi, iš viso tarnyba bus sumokėjusi 20,27 mln. eurų.

„Šiuo metu yra vykdomi ir baigiami tik jau prieš sutarčių nutraukimą pradėti darbai. Naujų darbų mes nesame pradėję“, - teigė D.Gineikaitė.

Pasak jos, 90 proc. užsakymų buvo laimėjusi valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

Nacionalinė žemės tarnyba prieš kelerius metus paskelbė konkursą parengti žemėtvarkos projektus ir jiems prilyginamų žemės sklypų planus. Pasikeitus tarnybos vadovybei ir pradėjus patikrinimus, kilo abejonių dėl konkurso skaidrumo, todėl buvo kreiptasi į VPT. Vėliau tarnyba iš dalies sustabdė pirkimus ir paskelbė naują konkursą.

Jo sąlygose yra saugiklių, kurie turėtų užtikrinti mažesnę matininkų kainodarą: nustatyta maksimali darbų apimtis ir kaina pagal vidutines rinkos vertes. Be to, dukart sumažintas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo garantas: nuo 2 iki 1 proc. pasiūlymo kainos, o jos įvykdymo garantas - nuo 4 iki 2 proc. sutarties kainos, pranešė ministerija.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"