Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Iš nuteistųjų atimama galimybė mokytis profesijos 

2018 spalio 17 d. 17:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Profesijos besimokantys nuteistieji prieš trejus metus neteko mokslo teikiamų privilegijų į ilgesnius pasimatymus, o šiemet iš dalies jų apskritai atimta galimybė išmokti amato.

Elektrėnų profesinio rengimo centras suskaičiavo, kad šiemet jam nebeleidžiama profesijos mokyti 162 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistųjų. Iš Panevėžio profesinio rengimo centro atimta galimybė mokyti 13 Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų, o Kaune esantis Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras buvo priverstas atsisakyti 12 nuteistųjų mokymo.

Teko atleisti du pedagogus

„Žinome, kad nuteistieji dėl tokių suvaržymų bruzda. Juk jie – itin jautri, išskirtinio dėmesio verta visuomenės dalis“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Elektrėnų profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotoja Lina Ališauskienė.

Anot jos, šio centro siūlomos įgyti profesijos tarp nuteistųjų visada buvo labai populiarios. „Pravieniškių pataisos namuose mūsų pedagogai nuteistuosius moko baldžiaus, staliaus, suvirintojo, siuvinių gamintojo ir kompiuterinio projektavimo specialisto profesijų“, – pasakojo ji. Tačiau šiemet leista mokyti gerokai mažiau nuteistųjų nei ankstesniais metais. „Baldžiaus amato iki šiol mokydavome 50 nuteistųjų, o šiemet mokome tik 10“, – sakė direktoriaus pavaduotoja. Vietoj 50 iki šiol mokytų būsimųjų stalių dabar mokoma 15. Kompiuterinio projektavimo irgi mokosi 15 įkalintų asmenų, pernai buvo mokomi 75. Siuvinių gamintojo profesijos šiemet mokomi 7 nuteistieji (pernai mokėsi 25).

„Nuteistieji nori mokytis, bet negali“, – tikino L. Ališauskienė. Anot jos, dėl to, kad tenka mokyti gerokai mažiau nuteistųjų, iš Elektrėnų profesinio rengimo centro buvo atleisti du pedagogai. „Niekas iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) specialistų mums nieko tikro nepasakė, kodėl nebegalime profesijos mokyti tiek nuteistųjų, kiek jų mokėme anksčiau. Girdime vien tai, kad mūsų darbas vertinamas ne kaip amato mokymas, o kaip nuteistųjų užimtumo organizavimas. Neslėpsiu, mums tai skaudu girdėti, nes reikalavimus nuteistiesiems keliame tokius pat, kaip ir kitiems profesijos besimokantiems moksleiviams“, – teigė direktoriaus pavaduotoja.

Niekas nederino

Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula tvirtino, kad šiemet nesudaryta galimybė 13 Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų tapti kirpėjomis. „Iki šiol mūsų pedagogai ten turėjo tris grupes po 25 mokines. Jos mokydavosi siuvėjų, kirpėjų ir virėjų amato. Šiemet virėjų ir siuvėjų amato mokome tiek pat moterų, o štai besimokančiųjų kirpėjomis sumažėjo perpus“, – sakė jis. Direktorius piktinosi, jog, anot jo, ŠMM vieno ar kito amato besimokančiųjų skaičių apkarpo savo nuožiūra, visai nederinama su profesinėmis mokyklomis ar regionų plėtros tarybomis.

„Pats esu Panevėžio regiono plėtros tarybos narys, tad galiu patvirtinti, jog nei šios tarybos, nei darbdavių nebuvo atsiklausta, koks yra specialistų poreikis regione“, – tikino jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktoriaus padėjėja Inga Švilpauskienė teigė, jog šiemet šiam centrui atimta teisė mokyti 12 nuteistųjų, kalinčių Pravieniškių pataisos namuose. „Šiuo metu negaliu įvardyti, kiek konkrečiai nuteistųjų ir kokio amato neįgis. Pasakysiu, kad mūsų profesinio mokymo centro pedagogai nuteistuosius moko baldų apmušėjo, dailiųjų dirbinių pynėjo, odinių gaminių taisytojo bei siuvinių gamintojo amatų“, – kalbėjo I. Švilpauskienė.

Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubovas konstatavo, kad jo vadovaujamai įstaigai amato leista mokyti tiek pat Alytaus pataisos namuose kalinčių nuteistųjų, kiek ir pernai, t. y. 200 asmenų.

Nepatenkinti visi

Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos, kuri vienintelė profesijos moko sostinėje laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, direktoriaus pareigas laikinai einantis Povilas Paškevičius patikino, kad šiemet leista mokyti tiek pat nuteistųjų, kiek ir pernai – 150 asmenų.

„Tačiau esu pastebėjęs, kad nuteistieji mokytis motyvuojami silpniau, nei tai buvo daroma anksčiau“, – sakė jis. Anot P. Paškevičiaus, iki 2015-ųjų amato besimokantys nuteistieji gaudavo daugiau ilgalaikių pasimatymų, o dabar šios paskatos nebeliko. „Iki šiol bausmę atliekantiems nuteistiesiems buvo sudaromos galimybės įgijus vieną profesiją kitąmet mokytis kitos, paskui – vėl kitos. Dabar girdžiu ŠMM svarstymus, kad jau nuo kitų mokslo metų amato mokymas keisis, o turintieji vieną profesiją kitos mokysis trumpiau, ir taip bus taupomi valstybės pinigai“, – kalbėjo direktorius.

Šiemet nebeleidžiama profesijos mokyti 162 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistųjų.

Kalėjimų departamento Resocializacijos ir probacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Gintautas Klimavičius tikino, jog dar nesuvesti duomenys, kiek nuteistųjų šiemet neteko galimybės mokytis amato, bet jis neabejojo, kad kalbama apie triženklį skaičių. „Šios galimybės iš nuteistųjų atimtos nesitarus ne tik su profesinėmis mokyklomis, darbdaviais, bet ir su mumis, Kalėjimų departamentu“, – pažymėjo G. Klimavičius. Jis teigė, jog nuteistųjų mokymas – jiems suteikiama proga įsitvirtinti visuomenėje, jų socializavimas, užimtumo procesas, kriminalinės rizikos mažinimas. „Žinoma, kad norintys mokytis amato, bet negalintys to daryti nuteistieji nepatenkinti. Tuo, kad šie žmonės liko neužimti, nepatenkinti ir įkalinimo įstaigų pareigūnai“, – sakė G. Klimavičius.

Aiškinsis tikslingumą

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas „Lietuvos žinias“ informavo, kad šiemet mokytis profesijos priimta 900 laisvės apribojimo vietose bausmę atliekančių asmenų, o tai sudaro kiek daugiau nei 5 proc. visų Lietuvos profesinėse mokyklose besimokančiųjų amato. Jis pabrėžė, jog dauguma iš tų 900 nuteistųjų jau anksčiau yra įgiję vieną ar kelias profesijas.

„Atsižvelgdama į tai, ŠMM ketina inicijuoti diskusijas su Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentu bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl profesinio mokymo laisvės apribojimo vietose tikslingumo ir perspektyvų. Manome, kad bausmę ten atliekančių asmenų profesinis mokymas, tam naudojant švietimui skirtas lėšas, turi būti viena jų reintegracijos į visuomenę priemonių, bet neatmetame galimybės juos mokyti ir užimtumo tikslu, jei tam būtų skiriamos kitų ministerijų lėšos“, – teigiama M. Ablačinsko atsakyme.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"