Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Iš Lenkijos – Lietuvai 

2018 gegužės 10 d. 06:00
lrv.lt nuotrauka

Pietryčių Lietuvoje nemokamai pradėtos transliuoti penkių lenkiškų televizijų programos. Teigiama, kad lenkiška informacija taps atsvara iš kai kurių nedraugiškai nusiteikusių valstybių televizijos kanalų skleidžiamai propagandai.

Daugiausia lenkų tautybės žmonių gyvenamame Pietryčių Lietuvos regione – Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių miestuose bei rajonuose – nuo vakar retransliuojami penki Lenkijos televizijos kanalai. Į lietuvišką eterį paleisti tarptautiniai kanalai „TVP Polonia“, „TVP Info“, istorinės tematikos „TVP Historia“ ir muzikiniai „NUTA.TV“ bei „Power TV“.

Nors Lenkijos valdžia sulaukia nemažai kritikos dėl bandymų uzurpuoti valstybinę žiniasklaidą ir esą siekių mažinti žiniasklaidos laisvę, pasak politologų, skelbiama informacija yra gana objektyvi, o lenkiška informacinė erdvė yra vakarietiška ir geresnė nei Kremliaus versija.

Urszula Doroszewska: „Bendras projektas turės įtakos geresniam mūsų šalių tarpusavio supratimui ir sąveikai sudėtingame dabartiniame pasaulyje.“

Teisinga kryptis

Lenkiškų kanalų įjungimo ceremonijoje, vakar surengtoje Vilniaus televizijos bokšto siųstuvų salėje, premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad šiais sudėtingais laikais labai svarbu, kad žmonės gautų objektyvią informaciją. Informaciniai karai, propaganda, melagingos naujienos yra šių dienų iššūkis daugeliui demokratinių valstybių. „Dėl to kiekvienos valstybės garbės reikalas padaryti kuo platesnį tikros, objektyvios informacijos lauką. Džiaugiuosi, kad Lietuva pasirinko teisingą kryptį“, – kalbėjo jis.

Pietryčių Lietuva, kurioje gyvena daug lenkų tautinės mažumos atstovų, S. Skvernelio teigimu, dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių ilgą laiką galėjo matyti ne mūsų šalies ar Lenkijos televizijų, o nevisiškai mums draugiškų valstybių kanalus. Todėl buvo svarbu sudaryti galimybes lenkakalbiams piliečiams informacinius ir pramoginius TV kanalus stebėti gimtąja kalba. „Net neabejoju, kad įgyvendinus šį sprendimą mūsų piliečiai, gyvenantys Pietryčių Lietuvoje, naudodami televizijos pultą, pasirinks penkis naujus kanalus, o ne žiūrės tuos, kuriais skleidžiama antilietuviška, antilenkiška, antivalstybinė propaganda“, – pabrėžė premjeras.

Priėjimas prie lenkiškos kultūros

Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska sakė, kad tebegyvename Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių minėjimo, kuris vyko kartu mūsų šalyse, nuotaikomis. Demokratijos laimėjimas – t. y. Konstitucijos priėmimas parodė pasauliui, kad lietuviai ir lenkai gali veikti išvien ir daug pasiekti. „Džiaugiuosi, kad ir šį kartą mums pavyko įdiegti bendrą projektą, kuris bus naudingas abiem šalims. Jis turės įtakos geresniam tarpusavio supratimui ir šalių sąveikai sudėtingame dabartiniame pasaulyje. Ypač džiaugiuosi, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai turės priėjimą prie informacijos ir kultūros savo gimtąja kalba. Žinoma, tikimės, kad ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonėms šios programos taip pat patiks“, – aiškino diplomatė.

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) direktorius Remigijus Šeris pasakojo, kad siųstuvai buvo sumontuoti Vilniuje, Švenčionyse ir Šalčininkuose, o regiono žmonės jau turi galimybę stebėti lenkiškus TV kanalus. Lenkiškos televizijos programos bus transliuojamos nekoduotu būdu – tai reiškia, kad programas Lietuvos pietryčiuose gyventojai nuo šiol galės žiūrėti nemokamai. Per metus iš valstybės biudžeto tam reikės skirti apie 350 tūkst. eurų. Iki šiol mūsų šalyje nemokamai galima buvo matyti tik „TV Polonia“ kanalą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Urszula Doroszewska: "Bendras projektas turės įtakos geresniam mūsų šalių tarpusavio supratimui ir sąveikai sudėtingame dabartiniame pasaulyje."Alinos Ožič nuotrauka
Urszula Doroszewska: "Bendras projektas turės įtakos geresniam mūsų šalių tarpusavio supratimui ir sąveikai sudėtingame dabartiniame pasaulyje."Alinos Ožič nuotrauka

Pirmasis žingsnis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Mariušo Antonovičiaus teigimu, lenkiškų televizijų kanalų transliavimas yra svarbus, nes parodo, kad kalbos pagaliau virto darbais. „Daug kalbėta apie tai, kad Lietuvos lenkų bendruomenę reikia ištraukti iš Kremliaus informacinės erdvės. Tai yra pirmas žingsnis. Žmonės turės bent tuos penkis kanalus, kuriuos galės žiūrėti ir gauti informacijos apie pasaulį bei įvykius Lenkijoje“, – teigė jis ir pridūrė, jog reikėtų siekti, kad lenkiškų televizijos kanalų pasirinkimas būtų dar didesnis.

Pasak M. Antonovičiaus, tarptautinės politikos įvykių pateikimas kaimynų šalies žiniasklaidoje yra gana objektyvus. Nors valdantieji pasipyksta su Ukraina, neneigiama, kad ji – Lenkijos sąjungininkė ir strateginė partnerė, kaip ir JAV. Rusija įvardijama kaip grėsmė. „Aišku, valstybinės televizijos kanalai šiek tiek griežčiau kalba Briuselio, Europos Sąjungos institucijų atžvilgiu. Tačiau tokių dalykų esama ir Lietuvoje. Kita vertus, jie labai kryptingai parodo Lenkijos vidaus politikos įvykius. Tačiau Lietuvos lenkai – ne Lenkijos piliečiai, jie nebalsuoja Lenkijos rinkimuose. Todėl nemanau, kad tai galėtų turėti kokį nors ilgalaikį neigiamą efektą“, – mano politologas.

Seime kai kurie politikai ne pirmą kartą kelia Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo, skirto gilesnei ir spartesnei regiono integracijai, idėją. M. Antonovičiaus nuomone, galima kalbėti ir apie tokią priemonę. Tačiau pirmiausia reikia bendrai kalbėti apie tautinių mažumų politiką. „Tautinių mažumų politika padėtų tautinėms mažumoms išsaugoti savo kultūrą, ją plėtoti. Svarbu, kad tos kultūros puoselėjimas būtų suderinamas su bendra politine lietuviška tapatybe bei kryptimi. Prieš keldamas ekonomikos fondo idėją pirmiausia kalbėčiau apie regioninę politiką – kaip mums sukurti ekonominę gerovę už Vilniaus ir Kauno ribų“, – akcentavo M. Antonovičius.

Laukė ne vien politikai

Idėją retransliuoti daugiau lenkiškų televizijos programų aktyviai palaikė Seimo „Gegužės 3-iosios“ grupė. Jos vadovas parlamentaras Andrius Kubilius yra sakęs, kad tai yra labai svarbu, nes, kaip rodo daugelio sociologų ir politologų tyrimai, Vilnijos gyventojai dažniausia žiūri Rusijos bei Baltarusijos televizijų kanalus, o galimybės stebėti TV programų gimtąja kalba jie neturi. „Todėl šio regiono gyventojai yra įsprausti į Rusijos propagandos formuojamą informacinę erdvę. Tai kelia didelį susirūpinimą ir manome, kad šis sprendimas padės regiono žmonėms turėti galimybę stebėti objektyvesnę informaciją gimtąja kalba ir susidaryti objektyvesnį vaizdą apie vykstančius procesus“, – yra teigęs A. Kubilius.

Prieš metus Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija kreipėsi į Lenkijos televizijos valdybos pirmininką Jaceką Kurskį, prašydama, kad Lietuvoje būtų retransliuoti aštuoni lenkiški televizijos kanalai. Pasak politikų, tai būtų svarbu skleidžiant lenkų kultūrą, istoriją ir kalbą Lietuvoje gyvenantiems lenkams. Ir ne tik jiems.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"