Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Intervencija į lokalią informacinę erdvę: kaip tai veikia? 

2018 rugsėjo 26 d. 19:38
pixabay.com nuotrauka

Informacinės technologijos smarkiai išplovė informacinės erdvės ribas. Iš esmės, tai yra natūralus procesas. Tad jeigu fizinės valstybių sienos dar lieka savo vietose – tai informacinės erdvės sienos deformuojasi bei, faktiškai, išnyksta. Nežiūrint į tai, vis dar galima kalbėti apie lokalią vienos ar kitos valstybės informacinę erdvę, kuri, tuo pat metu, nėra apsaugota nuo tam tikrų intervencijų – vykdomų taip pat ir kitų, priešiškai nusiteikusių valstybių.

Baltijos šalių atveju kaip atitinkamą intervencijos pavyzdį galima būtų pateikti tokius su Rusija susijusius informacinius tinklalapius kaip Sputnik ir Baltnews. Įdomu tai, jog jeigu Sputnik ėjo į Baltijos šalių informacinę erdvę gana atvirai, nors iš pat pradžių buvo žinoma, jog tai yra Kremliaus propagandos sklaidos priemonė, Baltnews, nors ir priklauso tai pačiai informacinei-propagandinei agentūrai „Rossiya Segodniya“, veikė kaip slaptasis agentas.

Kremlius aktyviai investuoja ne tik į propagandinių naratyvų kūrimą, bet ir į jų sklaidos kanalus.

Rusakalbis informacinis tinklalapis Baltnews, kuris kiekvienoje iš Baltijos šalių turi savo adaptuotą versiją, apskritai stengėsi slėpti sąsajas su Rusija. Minėto tinklalapio versijų kuratoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekė visus įtikinti, kad Baltnews atveju kalba eina apie „privačius investuotojus“ iš Olandijos. Tik 2017 metų balandį žurnalistinių tyrimų susivienijimui „Re:Baltica“ pavyko išsiaiškinti ir įrodyti, kad tikras minėto informacinio resurso savininkas per tarpines įmones yra būtent „Rossiya Segodniya“, kuri faktiškai atlieka vieno iš pagrindinių Kremliaus propagandos ruporų funkciją.

Įdomesnės informacijos apie Baltnews atskleidė žurnalistinis tyrimas, kurį kartu atliko ta pati „Re:Baltica“, Buzzfeed, estų „Postimees“ ir lietuvių 15min. Verta paminėti, kad minėtas žurnalistinis tyrimas tapo įmanomu po to, kai Estijoje įtarimai dėl sukčiavimo slepiant mokesčius buvo pareikšti Estijos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkui Aleksandrui Kornilovui, kuris ir buvo atsakingas už Baltnews tinklalapį šioje šalyje. A. Kornilovui galiausiai pavyko išvengti realios bausmės, tačiau teisėsaugos struktūrų tyrimo medžiaga, kurią gavo žurnalistai, atskleidė daug įdomių faktų, apie kuriuos anksčiau galima buvo tik įtarti.

Neatpasakojant viso tyrimo, norisi pažymėti, jog nustatyta, kad Baltnews veikla buvo tiesiogiai koordinuojama iš Rusijos. Iš „Rossiya Segodniya“ darbuotojų (kaip pagrindinis koordinatorius iš rusų pusės įvardijamas Aleksndras Sviazinas) ėjo nurodymai, kokios temos ir kaip turi būti pateikiamos vadinamuose „nepriklausomuose“ tinklalapiuose. Investicijos į Baltnews palaikymą keliavo per antrines įmones, registruotas ES šalyse. Taip, pavyzdžiui, nurodoma, jog vien į Lietuvos Baltnews versiją per pastaruosius tris metus buvo investuota apie 500 tūkst. eurų (pinigai ėjo per Graikijoje įregistruotą įmonę „Barsolina Ventures“).

Iš tikrųjų, tyrimas atskleidė tai, kas buvo vieša paslaptimi. Lietuvos Valstybės saugumo departamentas jau anksčiau įvardijo Baltnews kaip Kremliaus propagandos įtakos įrankį mūsų šalyje. Šiandien galima sakyti, kad šis tinklalapis yra galutinai demaskuotas. Jo tikrieji šeimininkai atleido ankstesnius koordinatorius Baltijos valstybėse, kurie nelabai susitvarkė su užduotimi ir net bandė apgauti „Rossiya Segodniya“ – yra žinių, jog bent jau Estijos tinklalapio versijos kuratoriai dirbtinai siekė parodyti resurso populiarumą, pirkdami sugeneruotus apsilankymus ir komentarus. Tinklalapiuose dabar taip pat atsirado nuoroda į sąsają su minėta Rusijos informacine agentūra.

Tačiau tai nereiškia, jog intervencijai į Baltijos šalių vidaus informacinę erdvę yra užkirstas kelias. Kremliaus proteguojami naratyvai sklinda ir kitais kanalais. Jau minėtas Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos yra įvardiję kai kuriuos marginalius, kraštutines idėjas propaguojančius tinklalapius, kurie vienaip arba kitaip skleidžia ir Kremliaus propagandą. Įdomu tai, jog tai nėra unikali Lietuvos ar Baltijos šalių situaciją. Panašios tendencijos neseniai buvo pastebėtos ir Lenkijoje, kur žurnalistams pavyko nustatyti 23 tinklalapius, kurie atlieka Kremliaus generuojamos informacijos agentų lokalioje informacinėje erdvėje funkciją.

Čia galima padaryti kelias išvadas, kurios iš esmės nėra naujos, tačiau primena apie tai, ko nereikėtų pamiršti:

Kremlius aktyviai investuoja ne tik į propagandinių naratyvų kūrimą, bet ir į jų sklaidos kanalus,

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Propagandinius naratyvus siekiama įskiepyti tiesiogiai į atskirų valstybių informacinę erdvę, kad jie taptų nacionalinės informacinės darbotvarkės dalimi,

Kremlius remiasi kitose valstybėse lojaliomis tautinėmis bendruomenėmis, ar atskirais jų atstovais, arba marginaliomis politinėmis (ar pseudopolitinėmis) grupėmis, kurios rodo susidomėjimą Kremliaus kuriamais naratyvais.

Baltnews intervencijos į Lietuvos (ir bendrai – Baltijos šalių) informacinę erdvę negalima pavadinti itin sėkmingu. Tačiau tikėtina, jog Kremlius neatsisakys pastangų vykdyti bei stiprinti tiesioginę intervenciją į mūsų šalies informacinę erdvę, skleisdamas propagandinius naratyvus bei siekdamas kitų atitinkamų tikslų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"