Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Imigracija iš meilės: lietuviai žmonas renkasi iš Rytų, lietuvės vyrus – iš Artimųjų Rytų 

2017 rugsėjo 13 d. 10:50
Leidimai gyventi Lietuvoje užsieniečiams dažniausiai išduodami šeimos susijungimo pagrindu./
Leidimai gyventi Lietuvoje užsieniečiams dažniausiai išduodami šeimos susijungimo pagrindu./
buildingfamilies.net nuotrauka 

Užsieniečiams išduodamų leidimų gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu nuolat daugėja. Moterys dažniausiai atvyksta iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Vyrų geografija kur kas platesnė. Daugiausia atvyksta iš Vakarų Afrikos šalių, Egipto, Alžyro, taip pat nemažai iš Turkijos. Tačiau yra ir iš Kosta Rikos, Indijos, Gruzijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų.

Šios tendencijos neveikia nei ekonominės aplinkybės, nei kokie nors politiniai sprendimai. Kaip parodė 2004–2015 metų statistikos duomenų analizė, atlikta sociologės dr. Giedrės Blažytės, atvykstančiųjų dėl darbo smarkiai pagausėjo laikotarpiu prieš krizę, bet apie 2011 metus staiga sumažėjo. Kai 2015 metais buvo įteisinti griežtesni reikalavimai užsieniečiams, norintiems steigti įmones Lietuvoje, 2014 metų pabaigoje pastebėta itin daug pratęstų leidimų gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Žmonės skubėjo, kol dar nebuvo įsigaliojęs naujasis įstatymas, ir kitais metais jau užfiksuotas leidimų tuo pagrindu mažėjimas. O šeimos susijungimo kreivė stabiliai kilo.

Lietuvoje užsieniečių nėra daug. Jie sudaro maždaug vieną procentą gyventojų. Iš visų į mūsų šalį atvykstančių užsieniečių ne Europos Sąjungos (ES) piliečiai sudaro didžiausią dalį, maždaug 80 procentų. Leidimai gyventi Lietuvoje jiems dažniausiai ir išduodami šeimos susijungimo pagrindu. Tačiau integracija, kaip pabrėžė Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkė dr. G. Blažytė, daug sudėtingesnė nei ES piliečių, kaip ir pati leidimų išdavimo procedūra.

Latentinė grupė

Šiemet birželį tyrėja apgynė daktaro disertaciją tema „Imigracija dėl šeimos susijungimo Lietuvoje: lytis ir etniškumas socialinės adaptacijos procese“. Per kokybinį tyrimą, vykdytą nuo 2013 metų rugsėjo, buvo apklausti 32 Lietuvoje įsikūrę užsieniečiai: 14 vyrų ir 18 moterų. Pagrindiniai kriterijai atsirenkant pašnekovus – kad jie turėtų leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, būtų ne ES piliečiai ir į Lietuvą būtų atvykę ne anksčiau kaip 2004 metais, kai mūsų šalis tapo ES nare. Tyrimas vykdytas Vilniuje ir Klaipėdoje, keli interviu daryti Kaune.

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo dr. G. Blažytė, imigrantų šeimos susijungimo pagrindu pirmiausia ieškota per socialinius tinklus. Labai padėjo feisbuko grupė „Foreigners in Vilnius“ („Užsieniečiai Vilniuje“). Taip pat siųsti prašymai nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms migracijos srityje. Vėliau, kalbantis su žmonėmis, savaime atsirasdavo daugiau kontaktų.

„Valstybinės institucijos suteikia tik bendrus duomenis apie imigrantus. Gavę leidimus gyventi Lietuvoje, jie neprivalo niekur daugiau registruotis. Gyvena savo gyvenimus ir yra gana latentinė grupė“, – aiškino tyrėja.

Kad būtų kartu

Kaip parodė tyrimas, net mišrias šeimas sukūrę užsieniečiai dažniausiai bendrauja su panašios patirties turinčiomis šeimomis, nes jaučiasi labiau suprasti. Lietuvos piliečių ir užsieniečių sukuriamos šeimos mūsų šalyje, 2014 metų duomenimis, sudaro maždaug 15 proc. visų santuokų. Tačiau kalbintieji nebūtinai susituokė Lietuvoje. Jie galėjo būti sukūrę šeimas ir užsienyje.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tarp priežasčių, kodėl šeima nusprendė gyventi Lietuvoje, pašnekovai pirmiausia minėjo ekonominius aspektus. Įvertinta šeimos finansinė gerovė, ar vyras galės dirbti, kokios bus šeimos pajamos. Tačiau daug svarbesnis dalykas – kad šeima būtų kartu. Galbūt Lietuvoje gyvena vieno sutuoktinio artimieji, kuriuos reikia slaugyti ir prižiūrėti. Arba norėta, kad vaikai augtų artimoje kurio nors sutuoktinio kultūrinėje aplinkoje, todėl pasirinkta Lietuva.

„Patirtys labai įvairios ir priklauso nuo daugybės aplinkybių. Labai daug lemia ir šalies įstatymai. Pradedant nuo sunkumų, patiriamų, kol gaunamas leidimas gyventi Lietuvoje, nes procedūra trunka gana ilgai. Sprendimas turi būti priimtas per keturis mėnesius pagal įstatymą, tačiau žmogus, atvykęs iš ne ES šalies, gauna vizą 90 dienų. Ir nebūtinai per tą laikotarpį bus priimtas sprendimas“, – atkreipė dėmesį tyrėja.

Pavyzdžiui, buvo toks atvejis, kai vyras iš Egipto laukė sprendimo iki paskutinės dienos. Jau buvo nusipirkęs ir bilietą grįžti į savo šalį, kad ten galėtų laukti sprendimo. Tačiau atėjus dienai, kai reikėjo išskristi, sužinojo, kad leidimą gyventi Lietuvoje gaus. Tačiau ne visi turi tokių finansinių galimybių. Pavyzdžiui, vyras iš Bolivijos pasakojo, kad buvo įvairių svarstymų, kur galėtų pasidėti, jei sprendimo nesulauks.

Dr. Giedrė Blažytė pirmoji Lietuvoje ėmėsi tyrinėti imigraciją šeimos susijungimo pagrindu, vieną populiariausių atvykimo į ES aplinkybių / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Dr. Giedrė Blažytė pirmoji Lietuvoje ėmėsi tyrinėti imigraciją šeimos susijungimo pagrindu, vieną populiariausių atvykimo į ES aplinkybių / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Moterys ir vyrai

Pasak dr. G. Blažytės, ir pats adaptacijos procesas nėra pastovus, nuolat kinta. Pavyzdžiui, žmogus gali būti puikiai integravęsis darbo rinkoje, tačiau jaučiasi marginalizuotas, patiria separatizmą socialinių ryšių požiūriu.

Be to, skiriasi moterų ir vyrų adaptacijos procesai. Moterys kur kas lengviau adaptuojasi, pavyzdžiui, lingvistiniu požiūriu. Dauguma pašnekovių puikiai kalbėjo lietuviškai. Kaip pačios pasakojo, kai vaikas pradėjo lankyti pirmą klasę, mokėsi kartu, nes reikėjo padėti atlikti namų darbus. Mamos eina į susirinkimus mokykloje, bendrauja su vaikų mokytojais, bendraklasių tėvais, veda vaikus į polikliniką.

Imigrantai vyrai dirba ir dažniausiai įsidarbina tarptautinėse kompanijose. Jos neretai ir ieško specialistų, kalbančių tam tikro regiono kalba. Todėl vyrai gali puikiai integruotis darbo srityje, tačiau užsidarę savo kilmės šalies piliečių ar kitų užsieniečių terpėje, beveik nebendrauja su lietuviais ir sunkiau integruojasi visuomenėje.

Vyrai taip pat sudėtingiau išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Pačioje pradžioje, tik atvykę į šalį, kai patiria sunkumų rasti darbą, neretai būna priklausomi nuo savo artimųjų, žmonos. Nemažai pašnekovų pasakojo, kad tas laikas, kai ieškojo darbo, buvo be galo sunkus psichologinis išbandymas.

ES šalyse atliekamo tarptautinio tyrimo „Migrantų integracijos politikos indeksas“ duomenimis, Lietuva šeimų susijungimo pagrindu atitinka vidurkį. Tačiau tų žmonių, kurie atvyksta dėl šeimos susijungimo, statusas yra vienas pažeidžiamiausių Europoje. Jie visiškai priklauso nuo savo sutuoktinių, pas kuriuos atvyko, ir nėra apsaugoti, pavyzdžiui, nei smurto artimoje aplinkoje atvejais. Dr. G. Blažytės manymu, reikėtų pagalvoti, kaip padėti moterims imigrantėms derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, nes procesai, veikiantys privačioje erdvėje, šeimoje, turi įtakos adaptacijai viešojoje erdvėje, kaip žmogus jausis ir adaptuosis visuomenėje.

Bijome, ko nežinome

„Integracijos procesui labai svarbu ir visuomenės nuostatos, – pabrėžė tyrėja. – Mūsų visuomenė gana konservatyvi ir uždara. Bijome to, ko nežinome. Visuomenės apklausų duomenimis, dauguma Lietuvos piliečių iš viso nėra susidūrę su imigrantais ir žino apie juos tik iš žiniasklaidos, dažniausiai neigiamos informacijos.“

Patys imigrantai pasakojo apie atvejus, kai patyrė sunkumų, pavyzdžiui, išsinuomodami būstą. Telefonu sutarė dėl nuomos, tačiau kai atvyko apžiūrėti būsto, savininkas, pamatęs, kad žmogus yra tamsiaodis ar musulmonas, pareiškė, kad jis jau išnuomotas.

„Nors nė vienas pašnekovas nevertino tokių atvejų kaip diskriminacijos, priskyrė juos kultūriniams skirtumams, žvelgiant iš šalies, situacijos tikrai diskriminacinės. Baisiausia, kad tokių atvejų pasitaiko sveikatos priežiūros srityje. Pavyzdžiui, gydytojas priekaištauja žmogui, kad nekalba lietuviškai. Arba pasako moteriai, kad neturėtų turėti vaikų su vyru iš Egipto, nes jie grobia vaikus. Vyras iš Egipto stovi šalia ir puikiai supranta, kas sakoma, nors pats dar nekalba lietuviškai“, – vardijo tyrėja.

Svarsto apie emigraciją

Kai 2015 metais siekiant apsisaugoti nuo fiktyvių įmonių buvo sugriežtintos taisyklės išduoti leidimus užsieniečiams, norintiems imtis verslo Lietuvoje, baimintasi, kad padaugės fiktyvių santuokų. Žmonės ieškos kitų kelių, kaip galėtų patekti į šalį. Tačiau dr. G. Blažytė patikino, kad fiktyvios santuokos, kaip rodo statistika ir sako ekspertai, Lietuvoje nėra didelė problema. Kiekvienas imigrantas, ne ES pilietis, norintis gauti leidimą gyventi Lietuvoje dėl šeimos susijungimo, turi būti patikrinamas pagal įstatymus. Negana to, nuolat turi įrodinėti, kad priklauso mūsų visuomenei, nors dirba, moka mokesčius, turi šeimą.

Kita vertus, nemažai pašnekovų, sukūrusių šeimas su Lietuvos piliečiais, prisipažino, kad nepuoselėja planų ilgesniam ar visam laikui likti mūsų šalyje. Svarsto apie emigraciją. Dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių išvyksta ir lietuviai – ekonominė situacija, vaikų gerovė. Nors kai kurie sakė, kad Lietuva labai saugi šalis vaikams augti, puiki švietimo sistema, ir tai neretai nusveria. Tačiau, pavyzdžiui, vyras iš Alžyro kalbėjo, kad ruošiasi išvykti, nes nori, kad vaikai augtų musulmoniškoje aplinkoje. Indijos pilietis sakė, kad atvyko į Lietuvą tik tam, kad galėtų pažinti šalį, iš kurios kilusi jo žmona. Lietuva jam labai patinka, ir visada norės čia sugrįžti, tačiau likti neketina. Žmonos artimųjų Lietuvoje nėra, o jis Indijoje jų turi nemažai, ir mielai bus savo šalyje Lietuvos ambasadoriumi žmogiškąją prasme.

„Svarbu pamatyti, kokie yra atvykusiųjų į Lietuvą adaptacijos sunkumai ir kokios gerosios patirtys, kad būtų galima kiek įmanoma palengvinti sąlygas tiems, kurie nori gyventi mūsų šalyje. Kuo daugiau atvykstančiųjų sėkmingai integruosis mūsų visuomenėje, tuo mažiau svarstys apie išvykimą iš Lietuvos dėl dalykų, nesusijusių su ekonomine situacija“, – sakė tyrėja.

. . .

Dr. Giedrė Blažytė kilusi iš Kauno. Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo bakalauro studijas. Dar studijų metais susidomėjo prekybos žmonėmis tematika, turi darbo nevyriausybinėje organizacijoje patirties. Per sociologijos magistro studijas įsitraukė į tarptautinę jungtinę programą „Lyginamoji socialinė politika ir gerovė“, Mykolo Romerio universiteto vykdomą kartu su partneriais Austrijos Johanneso Keplerio universitetu Lince, Austrijoje, ir Tamperės universitetu Suomijoje. Tris mėnesius stažavosi Tarptautinėje migracijos organizacijoje Vienoje. Magistro darbas buvo skirtas prekybos žmonėmis aukų reintegracijai į darbo rinką. Po studijų dar padirbėjusi nevyriausybinėje organizacijoje, išvyko į devynių mėnesių stažuotę Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūroje Vienoje. Šiemet baigė jungtinę VDU, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimo centro doktorantūrą. Dirba Lietuvos socialinių tyrimų centre. Tyrimų sritis – šiuolaikiniai migracijos procesai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"