Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Į gatves stumia neviltis 

2018 gruodžio 27 d. 12:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Besibaigiantys metai Lietuvoje buvo paženklinti seniai šalyje neregėtomis protesto akcijomis. Nepasitenkinimas į gatves išgynė medikus, kultūrininkus, socialinius darbuotojus, visuomenininkus, tačiau smarkiausią niuksą valdžiai sudavė mokytojai, surengę streiką ir „užėmę“ Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM). Politologų teigimu, žmonės sukilo neapsikentę blogo gyvenimo bei valdžios negebėjimo spręsti problemas.

Besibaigiantys metai Lietuvoje buvo paženklinti seniai šalyje neregėtomis protesto akcijomis. Nepasitenkinimas į gatves išgynė medikus, kultūrininkus, socialinius darbuotojus, visuomenininkus, tačiau smarkiausią niuksą valdžiai sudavė mokytojai, surengę streiką ir „užėmę“ Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM). Politologų teigimu, žmonės sukilo neapsikentę blogo gyvenimo.

2018-aisiais sostinę drebino penkios tūkstantinės protesto akcijos bei kelios dešimtys mažesnių. Nepriklausomybės aikštėje, prie Vyriausybės, ŠMM ir kitų valdžios institucijų susirinkę mitinguotojai dažniausiai kėlė ekonominio bei socialinio pobūdžio reikalavimus. Aktyviausiai už savo teises kovojo medikai ir pedagogai.

Medikams rūpėjo rytojus

2018-ųjų protesto akcijų sezoną pirmieji pradėjo medikai. Norėdami atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į sveikatos priežiūros darbuotojų masinę emigraciją dėl socialinių bei ekonominių priežasčių, reformų būtinybę, daugiau kaip 1 tūkst. rezidentų, jaunųjų gydytojų bei jiems prijaučiančiųjų vakar mitingavo prie Vyriausybės rūmų. Renginio tikslas buvo perspėti, kad jei sveikatos apsaugos sistemoje nebus pokyčių, šalis gali likti be jaunųjų medikų, jų emigracija kasdien didėja. Todėl protesto simbolis buvo lagaminai, kuriuos atsivežė dauguma dalyvių. „Noriu likti čia“, – skelbė protestuotojų krūtines puošiantys plakatai. Valdžios atstovams įteiktoje mitingo deklaracijoje vykdant pertvarkas buvo siūloma užtikrinti, kad sveikatos sektorius Lietuvoje būtų traktuojamas kaip investicinis. Todėl iki 2020 metų jam turėtų būti skiriama bent Europos Sąjungos vidurkį atitinkanti bendrojo vidaus produkto procentinė dalis, o gyventojų priemokos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 15 proc. visų sveikatos sektoriaus lėšų. Taip pat pasiūlyta sveikatos sistemą labiau orientuoti į pacientus, o pokyčių nedaryti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sąskaita.

Po keturių mėnesių, balandį, Lietuvos medikų sąjūdis (LMS), sukvietė sveikatos apsaugos darbuotojus ir juos palaikančiuosius į mitingą prie Seimo „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“. Pateikti reikalavimai atkartojo pirmosios protesto akcijos nuostatas: kitų metų valstybės biudžete sveikatos apsaugai teikti realų prioritetą skiriant tinkamą finansavimą, valstybės deleguotas funkcijas priskiriant biudžeto išlaidoms, valstybės draudžiamų asmenų gydymą finansuojant pagal realius įkainius. LMS reikalavo įteisinti bazinį medikų atlyginimą, nustatyti adekvatų jų darbo krūvį, planuoti medicinos specialistų poreikį. Medikai deklaravo siekiantys ne tik didesnių algų, bet ir efektyvesnio sistemos valdymo bei išteklių naudojimo. Jie ragino sveikatos apsaugos sistemoje įdiegti Lietuvos ekonomistų siūlomą sąnaudų ir naudos analizės metodiką.

Gėdijo Seimą

Kovo viduryje į mitingą Nepriklausomybės aikštėje susirinkusi daugiatūkstantinė minia ragino tautos išrinktuosius pasitikrinti savo mandatą. Pretekstu rengti protesto akciją „Mes jus kaltiname!“ tapo Seime surengtas gėdingas balsavimas dėl priesaiką sulaužusio parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos. Tačiau parlamentarai kaltinti ne tik dėl nepavykusius apkaltos šiam veikėjui, bet ir dėl nepagarbos Konstituciniam Teismui, prasto Seimo posėdžių lankymo, bėgiojimo iš frakcijos į frakciją. Iš esmės reikštas nepasitenkinimas valdančiųjų „valstiečių“ veikla ir reikalauta, kad Seimas išsivaikščiotų. Kaip tik tame mitinge Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prisipažino jaučiąs gėdą dėl Seimo darbo. „Valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis į tai atkirto, kad jei V. Pranckiečiui gėda, šis gali atsistatydinti.

Paskutinę lapkričio dieną į mitingą prie Seimo susirinko etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkinti mokytojai ir jų reikalavimus palaikantys mokiniai. Būrys pedagogų po nepavykusių derybų įsikūrė ŠMM. Neterminuotą pedagogų streikas buvo paskelbtas dar lapkričio 12-ąją. Didžiausio dėmesio sulaukė gruodžio 9-ąją surengta protesto akcija „Paskutinis skambutis“, kuria įvairios visuomeninės organizacijos išreiškė palaikymą streikuojantiems pedagogams. Beveik 6 tūkst. demonstracijos dalyvių susikibo į gyvą grandinę sostinės Gedimino prospekte, vėliau susirinko protestuoti prie Vyriausybės ir ŠMM.

Protestuota ne veltui

Mokytojų streiką inicijavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Andrius Navickas, vertindamas prieš kelias dienas sustabdytos akcijos rezultatus, pasidžiaugė, kad streikuojantys mokytojai buvo išgirsti, o jų problemos buvo pradėtos spręsti. „Džiaugiamės, kad esant tokiam nesiskaitymui, nesikalbėjimui drįsome tam pasipriešinti“, – kalbėjo profsąjungų vadovas, išreiškęs viltį, kad ir toliau bus tęsiama „bendradarbiavimo tradicija“ dėl pokyčių švietimo sistemoje.

Aktyvi LMS dalyvė Urtė Builytė mano, kad protesto akcijos padėjo išjudinti sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. „Tikrai negalėčiau sakyti, kad mūsų akcijos buvo perniek. Jau vien tai, kad po jų visuomenė aktyviau pradėjo domėtis sveikatos apsaugos problemomis, o valdžia sukruto jas vienaip ar kitaip spręsti, yra gerai. Žinoma, esminių pokyčių greitai padaryti negalima, reikia laiko“, – „Lietuvos žinioms“ sakė medikė. Ar kitąmet, prireikus, medikai taip pat protesto akcijomis gins savo teises, U. Builytė teigė negalinti pasakyti. „Ta kova niekada nesibaigia, ji yra nuolatinė, tik keičia savo formas. Pradžioje norėdami įsiprašyti prie derybų stalo, turėjome tą daryti alkūnėmis. Dabar kai kuriais atvejais į pasitarimus esame jau kviečiami. Bendravimo poslinkių matyti, bet ar jie pakankami, kitas klausimas“, – sakė U. Builytė. Jos požiūriu, protesto akcijų poreikis priklausys nuo valdžios priimamų sprendimų.

Nevilties ženklas

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, įvairias protesto akcijas skatina valdžios negebėjimas spręsti problemas arba jų ignoravimas. „Nemanau, kad šiais metais vykusios akcijos yra didėjančio pilietiškumo pasireiškimas, tai daugiau yra pilietinės nevilties ženklas, rodantis, kad žmonės įvaryti į kampą. Kai dėl savo interesų reikia konfliktuoti, kariauti, pilietiškumas įgauna neigiamą ženklą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Kad valdžia negeba reaguoti į visuomenės grupių problemas, geriausiai, anot jo, atskleidė mokytojų streikas. „Jokios streiko nebūtų buvę, jei ŠMM atstovai pirmiausia būtų pasirinkę tinkamą etatinio apmokėjimo modelio įvedimo grafiką. Taip pat jei iš karto, vos paskelbus apie pirmąsias problemas, būtų buvę reaguota ir sėsta prie derybų stalo. Tačiau matėme priešingą vaizdą – ŠMM vadovybė aiškino, kad gyvenimas puikus, jokių problemų būti negali. Tą patį kalbėjo ir aukščiausios valdžios atstovai“, – teigė A. Krupavičius. Jo akimis, mokytojų streiko akivaizdoje valdžia „pademonstravo neturinti elementaraus jautrumo“. „Taigi tas pilietinis aktyvumas iš desperacijos, nusivylimo“, – pastebėjo jis. A. Krupavičiaus požiūriu, ir ateinantys metai bus kupini įvairiausių protestų. „Tikrai nematau požymių, kad dabartiniai lyderiai susivoktų, jog reikia žengti kitu keliu. Manyčiau, kad tikrai bus daugiau nei pakankamai situacijų, kai, kilus konfliktui, pilietinis pasipriešinimas bus kone vienintelė priemonė siekiant ginti savo interesus“, – kalbėjo politologas.

Reikšmingas pabudimas

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus nuomone, „geriau pabusti iš nevilties, negu nepabusti iš viso“. „Tas pabudimas yra aktyvus veiksmas, balsą pakelti išdrįsusių žmonių nuopelnas. Pirmieji pavyzdį parodė medikai, jų poelgis davė rezultatų. Ateinančių metų biudžete sveikatos apsaugai numatytos didžiausios sumos“, – pastebėjo politologas. Radikalus mokytojų veiksmas – ŠMM užsėmimas, pasak jo, turi simbolinę vertę – „rodo žmonių drąsą ir pasiryžimą“. „To labai trūksta mūsų visuomenėje. Tai viešąją diskusiją padaro kur kas vertingesne“, – pastebėjo V. Valentinavičius.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"