Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Giedrius Surplys mina ant Chruščiovo grėblio 

2019 vasario 13 d. 08:00
Nikita Chruščiovas (kairėje), Giedrius Surplys. 
Nikita Chruščiovas (kairėje), Giedrius Surplys. 
LŽ montažas ("Scanpix"/BNS nuotr.)

Trečiąkart į tą pačią upę: šiandien Vyriausybė žada priimti sprendimą dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną. Tokią pat „idee fixe“ turėję konservatoriai į laikinąją sostinę perkraustė dvi ŽŪM įstaigas, šiandien nė vienos jų ten nelikę. Sovietmečiu ŽŪM buvo įkurdinta prie Kėdainių. Trims mėnesiams.

Matyt, ŽŪM karma – prasta, jei ji vis tampa tokių eksperimentų auka. Kodėl nepuolama į laikinąją sostinę iškelti Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų, juk Kaunas vadinamas ne žemdirbių, o studentų ar sporto sostine, čia veikia Sveikatos mokslų universitetas? Arba, pavyzdžiui, kodėl į Kauną neperkėlus Lietuvos banko, kurį iki 2022 metų ketinama iškraustyti iš sostinės Gedimino prospekto?

Pasaulyje netrūksta gerų pavyzdžių, kaip decentralizuojamos nacionalinės institucijos. Tačiau sėkmė lydi ten, kur tam randama objektyvesnių priežasčių nei prieš rinkimus duoti pažadai mainais į paramą per kitus rinkimus.

Konservatorių kraustynės žlugo

Nauja – primiršta sena. Tačiau, regis, kiekviena valdžia nėra linkusi mokytis iš ankstesnių klaidų. Andriaus Kubiliaus 2008–2012 metais vadovauta Vyriausybė į savo programą taip pat buvo įtraukusi planus ŽŪM ir jai pavaldžias įstaigas iškraustyti į Kauną. Anuomet šaipytasi, jog taip šio sumanymo iniciatorius, tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rūpinosi, kad jo darbo vieta būtų arčiau namų, mat jis – kaunietis.

Ir šiandien Akademijoje stovi „ministerija“, kurioje įsikūrusi Žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas šiuo metu einantis K. Starkevičius pasakoja, kad kraustynėms sutrukdė prasidėjusi ekonomikos krizė – juk tokia pertvarka kainuoja. „Sėkmingai parduoti ŽŪM pastatą sostinėje nebuvo šansų, nes krizė nusmukdė nekilnojamojo turto rinką. Kaune dar nebuvo pastatyta biurų pastatų, būta problemų dėl to, kur įkurdinti ministeriją. Be to, buvo matyti, kad ateityje tokia idėja politinio palaikymo nesulauks. Tad viską apskaičiavę idėjos kelti ŽŪM į Kauną atsisakėme“, – prisimena politikas.

Vis dėlto dvi institucijas – ŽŪM Žemės audito skyrių ir programos „Leader“ centrą – perkraustyti į Kauną pavyko. „Leader“ centras įkurdintas Akademijoje prie Kauno. Tačiau pasibaigus konservatorių Vyriausybės kadencijai, žemės audito padalinys buvo visai panaikintas, o „Leader“ centras – pamažu sugrąžintas į Vilnių.

„Vyriausybinė“ Akademija – trims mėnesiams

Neką geriau sekėsi panašus eksperimentas ir sovietmečiu. Nikitos Chruščiovo laikais užsimota ne tik apsėti laukus kukurūzais, bet ir valdžią priartinti prie liaudies, tad tuo tikslu nutarta iškelti ŽŪM iš Vilniaus į provinciją. Kėdainių rajono Akademijos (anksčiau – Dotnuvos Akademijos) miestelio pasirinkimas turėjo logikos: šis miestelis nuo seno buvo ir tebėra Lietuvos žemdirbių sostinė. Dar Piotro Stolypino iniciatyva 1911 metais čia įsteigta aukštosios mokyklos statusą turėjusi Kauno gubernijos žemės ūkio mokykla, nepriklausomoje Lietuvoje 1919 metais – žemės ūkio technikumas, paskui – akademija, sovietmečiu čia irgi bazavosi žemės ūkio mokslo ir gamybos įstaigos.

Ministerijos perkėlimui kruopščiai rengtasi. Pastatytas ne tik ministerijos pastatas. Su Akademija besiribojančiame Vainotiškių kaime iškilo keturi dviaukščiai namai ministerijos darbuotojams. 1962 metais Akademija pagaliau tapo „vyriausybiniu“ miesteliu. Į jį atvyko tuometis žemės ūkio ministras Vytautas Vazalinskas, specialistai. Tiesa, kaip prisimena vietos gyventoja, tuose daugiabučiuose nė vienas jų taip ir neįsikūrė – visi apsigyveno Kėdainiuose ir iš ten važinėjo į Akademiją. Neilgai – ministerija Akademijoje veikė vos tris mėnesius.

Tačiau ir šiandien Akademijoje stovi „ministerija“, kuriai vadovauja ministras, tiesa, buvęs: šiame pastate dabar įsikūrusi Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, jos direktorius – 1998–2000 metais žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Edvardas Makelis.

Beje, iki šiol Akademija tituluojama žemdirbių sostine, čia sutelktos žemės ūkio mokslo, mokymo, verslo įstaigos – Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos augalų sėklų pavyzdžių genų bankas, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, daug žemės ūkio ir jo technikos bendrovių. Ne tik Akademijoje, bet ir Kėdainiuose ar aplink juos yra daug žemdirbių ūkių, įmonių ir organizacijų.

Kėdainių rajonas turi ne tik šios srities specialistų, bet ir laisvų patalpų ŽŪM įsikurti. Pavyzdžiui, po reorganizacijos tušti liko Vandens ūkio instituto pastatai Vilainiuose. Trijų aukštų su rūsiu 3,3 tūkst. kv. m pastatas yra geros būklės, ŽŪM galėtų naudotis ir šalia esančiais kultūros namais, neseniai atnaujinta didele posėdžių sale. Tad Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius siūlė ŽŪM kraustytis į Kėdainių rajoną. Patraukli ir geografinė padėtis: Kėdainiai – Lietuvos centre, puikus susisiekimas ir geležinkeliu, ir magistrale „Via Baltica“ ar kitais keliais.

Tad jei tikrai, kaip deklaruojama, ŽŪM kraustynių tikslas būtų regionų plėtra, Kėdainių rajonas būtų kur kas logiškesnis pasirinkimas nei Kaunas, kai iš vieno didmiesčio valdininkai perkeliami į kitą didmiestį.

Regionų plėtros imitacija

„Jei siekiama regioninės plėtros, investuojama į mažiau išsivysčiusio regiono gamybą, į kultūrą. Už 5 mln. eurų (tiek kainuotų ŽŪM ir dviejų jos institucijų – Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) perkėlimas į Kauną) galima pastatyti gamyklą Pagėgiuose ar kitame regione ir sukurti realias naujas darbo vietas. Pagal dabartinį sumanymą naujų darbo vietų nekuriama – tos pačios perkeliamos iš Vilniaus į Kauną, kuris ir taip yra vienas stipriausių Lietuvos regionų“, – stebisi NŽT profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, kuris mėgsta priminti esantis regionų plėtros ekspertas, mat būdamas vidaus reikalų viceministru kuravo šią sritį, nė neslepia, kad ateitis – didesni centrai, tad taip bus stiprinama Vilniaus-Kauno jungtis. Vadinasi, dar labiau bus plėtojama Lietuvos, kaip dviejų su puse miesto, koncepcija. Bet juk „valstiečiai“ žadėjo ką kita.

Su profsąjungų atstovais susitikęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys žadėjo papildomai ištirti ŽŪM ir jos įstaigų perkėlimo į Kauną poveikį regioninei politikai.

Mitai ir milijonai

Dar daugiau dviprasmybių kyla dėl kraustynių išlaidų. Ministras džiūgauja, kad dėl pigesnių patalpų neva bus sutaupyta po 0,5 mln. eurų kasmet. Tiesa, jis pripažįsta, kad ŽŪM perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o NŽT ir NMA – dar apie 4 mln. eurų. ŽŪM skaičiavimais, jei būtų persikeliama į valstybės valdomas patalpas Kaune, jų pritaikymas ir rekonstrukcija kainuotų apie 1 tūkst. eurų, skaičiuojant 1 kv. m, ir truktų 24–36 mėnesius, o nuomojantis patalpas iš privačių plėtotojų, kaina siektų 200 eurų, procesas vyktų 6–12 mėnesių. Ministras yra žadėjęs, kad jau vasarį skelbs patalpų nuomos konkursą, birželį atrinks patalpų nuomotoją, o gruodį vyks persikraustymas.

„Kažkas priėmė politinį sprendimą net neskaičiavęs, kiek tai kainuos, ir už tai sumokės ne savo, o valstybės pinigais. Vyriausybės posėdžiui pateiktame projekte parašyta, kad 2020 metų valstybės biudžete šiam projektui skirta pinigų pagal poreikį. Kiek konkrečiai? Nėra jokio ekonominio pagrindimo, šio projekto naudos bei kaštų analizės. Turi būti numatyta konkreti, ekspertų skaičiavimais pagrįsta suma, o ne „pagal poreikį“. Kitaip būtų palikta galimybė korupcijai“, – mano NŽT profsąjungos pirmininkas A. Gelžinis. Tik po užvakar vykusio susitikimo su profesinių sąjungų atstovais žemės ūkio ministras sutiko su jų pasiūlymu papildomai ištirti ministerijos ir jos įstaigų perkėlimo į Kauną poveikį regioninei politikai bei jo efektyvumą.

Tikimasi sutaupyti, nes neva reikės mažiau patalpų, jos bus energiškai efektyvesnės. Šiuo metu ŽŪM veikia 2,5 karto didesnėse patalpose, nei jai priklausytų pagal darbuotojų skaičių: dabar ji naudoja 9,1 tūkst. kv. m, o Kaune ieško 3,9 tūkst. kv. metro. Bet, stebisi A. Gelžinis, kas trukdo dabar ŽŪM racionaliau panaudoti patalpas, o kitas išnuomoti?

Pasak jo, lėšos taškomos neskaičiuojant. Štai prieš porą metų NŽT patalpos atnaujintos, tam skirta šimtai tūkstančių eurų. Maža to, prieš pustrečių metų NŽT jau buvo reorganizuota, visi gavo išeitines kompensacijas. Dabar – nauja reorganizacija, vėl reikės didžiulių sumų. „Ar galima taip taškyti valstybės pinigus?“ – piktinasi profsąjungų lyderis.

NMA taip pat gali pasigirti puikiai įrengtomis ir gera technika aprūpintomis patalpomis. Kaune vėl viską kurs iš naujo?

Žemės ūkio ministerija Akademijoje veikė vos tris mėnesius. / ŽŪKT nuotrauka
Žemės ūkio ministerija Akademijoje veikė vos tris mėnesius. / ŽŪKT nuotrauka

Ne reforma, o evakuacija

Nesueina galai ir dėl pažadų darbuotojams. Ministras tikina, kad darbuotojai vilniečiai turės sąlygas tris dienas per savaitę dirbti namie, o kai važiuos į Kauną, gaus kelionės išlaidų kompensaciją. O kodėl dabar negalima leisti klerkams tris dienas namie ir taip taupyti? O kiek valstybei atsieis kompensacijos už valdininkų keliones tarp Vilniaus ir Kauno? O kiek jose bus sugaišta darbo laiko? Aiškinama, kad klerkai gali dirbti ir traukinyje. Kažin kaip ministras įsivaizduoja NMA darbuotoją, dirbantį su finansiniais dokumentais žmonių pilname vagone?

Be kita ko, ir pats ministras Kaune pasirodys kaip jaunas mėnulis. Juk kartą per savaitę jis turi posėdžiauti Seimo Kaimo reikalų komitete, kitą dieną būti Vyriausybės posėdyje, randasi ir kitų susitikimų.

Kaip didžiulį pranašumą ministras mini, kad Kaune bus lengviau rasti vaikams mokyklą ir darželį. Tiesa, nei savo trijų vaikų, nei namų į Kauną pats ministras kelti neketina. Bet jei ministerijos ir jos institucijų klerkai dvi dienas per savaitę užplūs traukinius ir automagistralę Vilnius-Kaunas, o kitas jie dirbs namuose Vilniuje, ar ir vaikai keis mokyklas kas antrą dieną?

Pasak A. Gelžinio, netiesa, kad biurokratai nenori kraustytis į Kauną – dalis mielai sutiktų su siūlomomis sąlygomis. Bet nėra aiškumo, konkretaus susitarimo su profsąjungomis, tad dabar žmonės sprunka iš ŽŪM ir jos institucijų kaip iš skęstančio laivo, procesai labiau primena evakuaciją nei planingą reformą.

„Veidrodinė“ ministerija – balandį

ŽŪM, NŽT ir NMA perkėlimo į Kauną projektas, pagal pirminius projektus, jau prasidėjo praėjusią savaitę – vasario 8 dieną, o galutinai jas perkelti planuojama iki 2020-ųjų kovo pabaigos. Bet iki šiol neaišku, kaip tai vyks, kiek kainuos ir ar tikrai atsipirks. Pagrindinis ir bene vienintelis argumentas – toks buvo „valstiečių“ ir šios Vyriausybės pažadas, nes nei regionų plėtros, nei taupymo motyvai neparemti logika ir skaičiavimais.

ŽŪM perkelti į Kauną prieš dešimtmetį siūlęs konservatorius K. Starkevičius „projekto“ įgyvendinimu nelabai tiki. „Dabartinį suaktyvėjimą lemia prezidento rinkimai ir Kaunui duoti pažadai, kad ten bus perkelta ne tik ŽŪM, bet ir Aplinkos ministerija. Dabar vyksta aktyvi viešųjų ryšių akcija, bet reikia palaukti rinkimų, o po jų šios idėjos gali prislopti ir iniciatyvos baigtis“, – kalba jis. Buvęs ministras siūlo, kad jei jau tikrai norima perkelti ŽŪM į Kauną, ją būtų galima įkurdinti naujos paskirties ieškančiame Centrinio pašto pastate, kad jis liktų valstybės nuosavybė.

ŽŪM perkėlimą į Kauną ministras G. Surplys yra įvardijęs kaip vieną iš penkių savo prioritetų. Ar tai tikrai viena iš penkių didžiausių Lietuvos žemės ūkio problemų? Būtų gerai, jei jos būtų tik tokios. Apmaudu, kad vadinamoji profesionalų Vyriausybė ir jos žemės ūkio ministras nepamąsto plačiau. Kiekviena tokia reorganizacija pristabdo darbą, vyksta specialistų kaita. Dabar vieni ŽŪM ir kitų perkeliamų institucijų specialistai traukiasi iš darbo, kiti jo ieškosi. O juk būtent šiuo metu turi vykti lemiami darbai, rengiantis Briuselyje apginti Lietuvos žemdirbių interesus 2021–2027 metų ES finansavimo laikotarpiu.

Tačiau valdantiesiems svarbiau yra artėjančių rinkimų rezultatas. Tad „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų Kaune jau turėtų pradėti veikti šių metų balandžio pradžioje. ŽŪM džiūgauja, kad norą dirbti šiame padalinyje jau pareiškė 36 kandidatai. Akivaizdu, kad jei šis eksperimentas būtų įgyvendintas, „veidrodinė“ ministerija veiktų ir sostinėje. Veidrodžių karalystė. Kreivų?

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika