Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Geresnio gyvenimo vizija užbūrė ne visus 

2017 spalio 20 d. 06:00
Vilius Šapoka: "Privalome suvaldyti infliaciją ir mažinti valstybės skolą, kuri yra gana didelė.“
Vilius Šapoka: "Privalome suvaldyti infliaciją ir mažinti valstybės skolą, kuri yra gana didelė.“
Alinos Ožič nuotrauka

Pirmas šią kadenciją valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vyriausybės parengtas biudžetas kitąmet žada pilnesnes kišenes, sotesnį ir saugesnį gyvenimą. Pagyrų vakar Seime pristatytam projektui negailėjo „valstiečiai“, kur kas santūriau jį vertino buvę valdančiųjų partneriai socialdemokratai bei opoziciniai konservatoriai.

Istorinis, nedeficitinis, subalansuotas, socialiai jautrus – skambių epitetų svarbiausiam šalies finansiniam dokumentui apibūdinti Seimo salėje vakar negailėta. Biudžeto prioritetais įvardyti siekiai mažinti skurdą, užtikrinti šalies saugumą, skatinti investicijas bei didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

„Biudžeto projektas optimalus, visi pasiūlymai pamatuoti, įvertinti, o svarbiausia – nukreipti į problemas, kurias reikia spręsti čia ir dabar. Radome galimybių, kaip gausinti skurdžiausiai besiverčiančiųjų, taip pat šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus šalies gyventojų pajamas. Be to, kitas ne mažiau svarbus šio biudžeto bruožas – skirsime 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto gynybai ir įgyvendinsime įsipareigojimus tarptautiniams partneriams. Ir visa tai bus padaryta laikantis fiskalinės drausmės“, – teigė biudžeto projektą Seimo tribūnoje pristatęs finansų ministras Vilius Šapoka. Ministro kalba buvo trumpa, ją iliustravo plenarinių posėdžių salėje demonstruotos skaidrės. Iš 14 parlamentarų, kuriems, išklausius V. Šapokos kalbą, kilo klausimų, 11 buvo konservatoriai. Pernai rudenį naujai išrinktiems Seimo nariams teko svarstyti ir tvirtinti tuometinio socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės parengtą 2017 metų projektą, kurį tobulinti, net ir turint noro, nebuvo laiko.

Pirmasis 2018-ųjų biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 23 dieną.

Išskirtos kelios sritys

Pasak V. Šapokos, pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį pavyko suplanuoti perteklinį šalies biudžetą. „Ekonomika šyla – tai akivaizdu iš augančios infliacijos, brangstančio nekilnojamojo turto. Turime atsižvelgti į fiskalinės drausmės taisykles ir kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams. Privalome suvaldyti infliaciją ir mažinti valstybės skolą, kuri yra pakankamai didelė“, – sakė V. Šapoka. Jis pranešė, kad daugiausia lėšų kitąmet numatyta skirti socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui, krašto gynybai. „Pabarstėme ne visiems, susitelkėme į kelias sritis“, – aiškino V. Šapoka.

Mažinant skurdą nuo kitų metų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Bus atsisakyta papildomo NPD už vaikus, vietoj jo kiekvienam vaikui numatyta 30 eurų mėnesinė išmoka, ją gaus visi, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Krašto apsaugai kitąmet bus skiriama 2 proc. šalies BVP. Palyginti su 2015-aisiais, šalies gynybai ir saugumui numatyta dvigubai didesnė suma – 963 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto didėjimas, pasak ministro, leis didinti atlyginimus medikams, finansuoti naujas gydymo paslaugas, kompensuoti vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Žadama, kad ateinančiais metais pilnės ir pedagogų kišenės. Perėjimui prie etatinio apmokėjimo bus skirta 20 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų algoms kelti – 22,6 mln. eurų. Verslui skatinti ir inovacijoms numatyta 164 mln. eurų.

Žmonės pajus naudą

Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, pateiktas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Pirmiausia, jis nedeficitinis, to iki šiol nėra buvę. Kartu tai socialiai jautriausias biudžetas – socialinei atskirčiai mažinti skiriama daugiau kaip pusė milijardo eurų. „Priėmus Vyriausybės pasiūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Be to, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus – NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP“, – teigė S. Skvernelis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jam pritarė LVŽS lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis. Jis atkreipė dėmesį, kad lėšų didinimas numatytas tiek socialinei apsaugai, tiek krašto apsaugai. Taip išvengta „amžinos“ šių dviejų sričių priešpriešos. „Man, kaip Kultūros komiteto pirmininkui, svarbu, kad apie 26 mln. eurų didėja finansavimas kultūrai“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno, pirmą kartą taip nemažai bus padidintos senatvės pensijos – palyginti su 2017-ųjų sausio 1 diena, jos vidutiniškai išaugs 63 eurais. Iš viso kitąmet pensijoms didinti bus skirta 371,8 mln. eurų. „Pensininkų teisės ilgą laiką buvo pažeidinėjamos, o ši Vyriausybė priėmė sprendimą, kad šie pažeidimai toliau nebūtų tęsiami. Tikiuosi, tam pritars ir Seimas“, – vylėsi S. Jakeliūnas.

Pasigedo progresinių mokesčių

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gintauto Palucko teigimu, paramą biudžeto projektui socdemai deklaruoja tik pirmoje pateikimo stadijoje. Kaip bus elgiamasi per priėmimą, spręs partijos prezidiumas. Nors Vyriausybės projektą LSDP pranešė vertinanti teigiamai, jame įžvelgė nemažai trūkumų. Vienas tokių – pernelyg mažas bazinio atlyginimo didinimas mokytojams, kultūrininkams, valstybės tarnautojams, politikams, teisėjams, pareigūnams. „Vyriausybė planuoja bazinį atlyginimą didinti nuo 130,5 iki 132 eurų, o iki krizės šis dydis siekė 490 litų, arba 141,9 euro. Lietuvoje darbo užmokestis nuolat auga, tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių darbo užmokestis susijęs su baziniu atlyginimu, realios pajamos netgi mažėja, nes didėjimą suvalgo infliacija“, – savo pranešime teigė LSDP.

Kitas socialdemokratų įžvelgtas trūkumas – nesubalansuotas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio augimas. Šiuo metu šis dydis siekia 102 eurus, jį ketinama didinti iki 122 eurų. LSDP nuomone, VRP didinimas yra pernelyg mažas, jis turėtų kilti aukštyn proporcingai MMA didinimui.

LSDP pritaria Vyriausybės sprendimui palikti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, tačiau siūlo ją nustatyti visoms kuro rūšims, kitaip diskriminuojami individualiuose namuose gyvenantys asmenys. Tačiau LSDP labiausiai stebisi, kodėl Vyriausybė nesvarstė progresyvaus gyventojų pajamų mokesčio idėjos. Ši priemonė, anot socialdemokratų, „yra viena iš rekomenduojamų mažinant pajamų nelygybę ir užtikrina visuomenės narių tarpusavio solidarumą“.

Pažadai ir realybė skiriasi

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija nutarė kol kas biudžeto projekto nepalaikyti, nes nemato tų reformų, kurias žadėjo Vyriausybė. „Premjeras ir finansų ministras tarsi mantrą kartoja, kad kitų metų biudžetas bus perteklinis bei orientuotas į socialinės atskirties ir skurdo mažinimą. Tačiau brėžiama komunikacinė linija ir realybė skiriasi. Netiesa, kad kitų metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Jis vis dar lieka deficitinis. Tai visai neseniai akcentavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu nuo Vyriausybės narių kartojamų šūkių, kuriais bandoma pridengti tikrąją situaciją, biudžetas netampa nei gausesnis, nei jautresnis“, – teigė TS-LKD partijos lyderis ir frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Pasak buvusio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, išnagrinėjus projektą kyla klausimų dėl Fiskalinės drausmės įstatymo laikymosi. „Mūsų įsitikinimu, premjeras ir ministras užsiima ne visai gražia aritmetika“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jis turėjo pastabų ir dėl Vyriausybės deklaruojamos kovos su skurdu. „Taip, matome tam tikras pastangas, tik klausimas, ar jos nukreiptos reikalingiausia linkme. Pavyzdžiui, Vyriausybė didina NPD faktiškai iki MMA. Mažai uždirbantiems žmonėms tai yra gerai. Tačiau tai reiškia, kad biudžete bus 150–170 mln. eurų mažiau pajamų. O juk šią sumą galbūt būtų galima skirti kitoms nuo skurdo labiau kenčiančioms grupėms. Taigi čia balanso tikrai trūksta“, – sakė A. Kubilius. Dar viena prasta tendencija, jog biudžetas, jo žodžiais, parengtas nepaisant ne kartą Valstybės kontrolės išsakytų rimtų priekaištų, kad „biudžetas Lietuvoje yra tik finansinės buhalterijos instrumentas“, nes Vyriausybė nesistengia įvardyti, kokių tikslų konkrečiose srityse stengiamasi pasiekti.

Optimistinis scenarijus

Kitų metų biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 metais BVP augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 procento.

Kartu su valstybės ir savivaldybių finansiniais rodikliais Seime svarstomi „Sodros“, PSDF bei kitų valstybės fondų biudžetai. Visi kartu šie biudžetai vadinami viešaisiais finansais, konsoliduotu biudžetu, valdžios sektoriaus balansu. Būtent konsoliduotas biudžetas kitąmet bus perteklinis, nors jo dalis – valstybės biudžetas – bus deficitinis. Skylės dydis – 468,6 mln. eurų. „Sodros“ biudžetas 2018-aisiais turės beveik 218 mln. eurų perteklių. PSDF biudžeto pajamos bei išlaidos bus vienodos ir kitąmet sieks 1,748 mlrd. eurų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"