Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Gegužės 1-ąją ir Jonines siūloma išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo 

2014 gegužės 21 d. 19:52
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Du Seimo nariai, konservatoriai - Antanas Matulas ir Dainius Kreivys - siekia sumažinti šventinių - nedarbo dienų skaičių, išbraukiant iš sąrašo gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną ir birželio 24-ąją minimą Rasos ir Joninių šventę. Abi šventes siūloma įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą.

Priėmus šitą įstatymą prognozuojama, kad į valstybės biudžetą papildomai įplauktų iki 200 mln. litų. Šias lėšas būtų galima panaudoti didinant įvairių sričių darbuotojų atlyginimus ir sprendžiant kitas problemas, aiškinamajame rašte teigia Seimo nariai.

„Tikėtina, kad, priėmus šį įstatymą, pagerėtų kriminogeninė situacija, žmonės tomis dienomis suvartotų mažiau alkoholio, įvyktų mažiau nelaimių“, - mano siūlymą parengę politikai.

Joninių pavadinimas sujungia senojo tikėjimo ir krikščioniškąjį saulėgrįžos šventės turinį, prieš keletą metų Lietuvoje Joninės paskelbtos nacionaline švente.

„Paprastai šios dienos šventiniai renginiai vyksta vakarais, o pastaraisiais metais dėl per didelio alkoholio suvartojimo neišvengiama įvairių nelaimių“, - sako buvęs medikas A.Matulas ir konservatorius D.Kreivys.

Joninių nešvenčia daugelis Europos valstybių - Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Lenkija, Olandija, Norvegija, Prancūzija, Vokietija.

A.Matulo ir D.Kreivio teigimu, gegužės 1 –oji Lietuvoje taip ir netapo visuotine švente. Nors ši diena yra paskelbta nedarbo, bet paprastai didžioji dalis dirbančių žmonių parduotuvėse, kavinėse, restoranuose, viešajame transporte, ligoninėse, policijoje ir kitur dirba, o „švenčia tik tam tikrų partijų ar profesinių sąjungų elitas, dalis valstybės tarnautojų ar pan“.

Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti okupacijos metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę gegužės 1-oji, kaip nedarbo diena buvo įteisinta 1996 metais.

Gegužės 1-oji nėra nedarbo diena Airijoje, Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Izraelyje, Gruzijoje, Armėnijoje, Mongolijoje, Maltoje ir kt.

Lietuva kartu su Slovakija, Malta ir Lichtenšteinu turi 15 šventinių nedarbo dienų. Tuo metu Prancūzija turi 14 švenčių, kurios paskelbtos nedarbo dienomis, Jungtinė Karalystė turi 8 dienas, Vokietija - 9 dienas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"