Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

ESBO atstovė: karo kurstymas nėra žodžio laisvė 

2016 vasario 2 d. 13:47
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Baltijos šalims kovojant su Rusijos propaganda daroma ir teigiamų, ir neigiamų žingsnių, sako Vilniuje viešinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič.

Ji pabrėžia, kad žiniasklaidos turinys turi būti vertinamas ne vien žodžio laisvės požiūriu, kai kada tai yra ir baudžiamosios atsakomybės klausimai.

Kadenciją baigianti D.Mijatovič po susitikimo su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi žurnalistams sakė, kad atsižvelgdamos į tarptautinius standartus šalys pačios turi teisę nuspręsti, kaip kovoti su propaganda. Anksčiau ji yra kritiškai įvertinusi Lietuvoje pritaikytus ribojimus rusiškoms televizijoms.

„Aš pati esu kilusi iš Balkanų, buvusios Jugoslavijos, kuri patyrė tikrai blogiausią įmanomą propagandą, kurstančią neramumus, žudymus, karą, keliančią neapykantą tarp žmonių, skaldančią visuomenę ir vis tiek mano atsakymas yra tas, kad kaip demokratinės šalys mes turime elgtis tik pagal demokratinius standartus. Žinoma, yra atvejų – ir aš tai vadinu raudona linija – kada transliuotojai ar žurnalistai ragina žudyti ir kursto nesantaiką, tai jau nesusiję su žodžio laisve, už tai reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir tai turi būti vertinama už žodžio laisvės ar žiniasklaidos laisvės ribų“, – teigė D.Mijatovič.

Vis dėlto ESBO atstovė aiškino pirmiausia raginanti su propaganda kovoti švietimu, o ne draudimais.

„Tam tikro požiūrio, kuriam mes nepritariame, blokavimas ar stabdymas nėra tai, ką aš norėčiau matyti demokratinėse šalyse. Aš sekiau Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kovą su propaganda, yra sėkmių ir nesėkmių, buvo momentų, kada turėjau pakelti balsą, ir momentų, kada galėjau rodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį, kaip spręsti šiuos reikalus“, – teigė ji.

D.Mijatovič atkreipė dėmesį, kad šių dienų iššūkis yra ne tik propaganda, bet ir kai kurių žurnalistų nekritiškumas rašant, pavyzdžiui, apie kovą su terorizmu.

„Šiandien susiduriame su dideliais iššūkiais, ne tik su propaganda, bet ir su saugumo dalykais, kurie šiuo metu kyla, matome šalių kovą su terorizmu, ekstremizmu ir kaip tai veikia žiniasklaidos laisvę“, – per spaudos konferenciją sakė ESBO atstovė.

„Kai pasireiškia savicenzūra, su ja turėtų dirbti patys žurnalistai ir žurnalistų organizacijos: parodyti pirštu į tuos žurnalistus, kurie dirba ne visai nepriklausomai, bet atstovaudami politinėms jėgoms. Deja, tai matome daugelyje šalių“, – dėstė ji.

ESBO atstovė Vilniuje pristato neseniai išleistą dokumentą „Propaganda ir žiniasklaidos laisvė“, kuriame pateikiamos rekomendacijos kovai su propaganda.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"