Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Eilė į liberalų vedlius nesusidarė 

2017 gruodžio 1 d. 08:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Likus gerai savaitei iki Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavimo, į partijos vairininkus oficialiai taikosi du kandidatai. Jų galimybės laimėti vertinamos kaip apylygės ir pabrėžiamos abiejų pretendentų silpnosios vietos.

Slegiamas įtarimų politine korupcija, praradęs šimtatūkstantinę biudžeto dotaciją LS gruodžio 9-ąją vyksiančiame suvažiavime rinks naują partijos vadovą. Ketinimus varžytis dėl šio posto kol kas yra deklaravę du parlamentarai – laikinasis LS lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Seimo Antikorupcijos komisijai vadovaujantis Vitalijus Gailius.

Eugenijus Gentvilas: „Dabar mudu su Vitalijumi Gailiumi drauge lankome skyrius, bendraujame su žmonėmis, dalyvaujame debatuose.“

Neatmetama galimybė, kad daugiau norinčiųjų siekti LS pirmininko pareigų atsiras per patį suvažiavimą. Prieš 1,5 metų į partijos lyderius pretendavo šeši liberalai, per suvažiavimą rinktasi iš keturių. Nugalėjęs E. Gentvilą, LS vadovu tuomet tapo sostinės meras Remigijus Šimašius. Rinkimuose dalyvavo ir V. Gailius.

Prieš artėjančius rinkimus E. Gentvilo šalininkai akcentuoja politinę jo patirtį, mokėjimą bendrauti, o V. Gailius esą labiau vertinamas ne kaip politikas, o kaip patyręs teisininkas. Partijai sudėtingu metu tai galėtų praversti.

Lanko skyrius

E. Genvilo teigimu, partijos skyriai į pirmininkus yra iškėlę 12 kandidatų, todėl išlieka tikimybė, kad vienas ar keli jų apie savo ketinimus praneš per suvažiavimą. „Žinoma, tai kiek sudrumstų situaciją, tačiau tokia teisė egzistuoja. Dabar mudu su V. Gailiumi drauge lankome skyrius, bendraujame su žmonėmis, dalyvaujame debatuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikas.

Vis dėlto, jo manymu, liberalai nelinkę vadovą rinkti spontaniškai, dauguma jų balsą atiduoda gerai apgalvoję. Anot E. Gentvilo, LS šiuo metu yra aktualiausia partijos vienybė ir idėjos, kurias pasitelkus bus einama į priekį. Jis įsitikinęs, kad būtent dabar liberalioms idėjoms plisti Lietuvoje yra palanki erdvė. „Valdantieji „valstiečiai“ daro viską, kad laisvos, atviros visuomenės principai, laisvi žmonės būtų persekiojami, prižiūrimi. Ne vienoje srityje galima įžvelgti policinės valstybės požymių. Būtent tokia situacija liberalams labai palanki išsakyti savo pozicijas. Manome, kad tik laisvas verslas, laisvi išsilavinę žmonės gali vesti Lietuvą į priekį“, – dėstė E. Gentvilas.

Jo varžovas V. Gailius pažymėjo, kad dalyvauti pirmininko rinkimuose jį įkvėpė partijos kolegų pasitikėjimas. „Noriu, kad partija būtų vieninga. Kad nesidairytų į praeitį, o žvelgtų į ateitį ir nekartotų buvusių klaidų. Kad partijoje vienodas karjeros galimybes turėtų tiek didmiesčių, tiek rajonų žmonės“, – sakė politikas. Anot jo, po LS užklupusios krizės padaryta nemažai, tačiau problemų netrūksta. „Pats inicijavau naują suvažiavimą, kuriame turime susitarti dėl nepadarytų ir taisytinų dalykų. Mano tikslas – kad partija į 2019 metų savivaldos rinkimus eitų gerai pasirengusi“, – aiškino V. Gailius.

Kyla abejonių

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, kad LS atgimtų, partijos pirmininku turėtų tapti labai rimtas žmogus. „Kyla klausimas, ar patys liberalai deda maksimalias pastangas, kad tokį turėtų. Sprendžiant pagal du pasiskelbusius kandidatus, dėl to kyla abejonių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė. Anot jos, nors E. Gentvilas turi ilgametę politinę patirtį, jis yra „senas liberalų veidas“.

„Bus sunku pamiršti ir tai, kad jis – politinis Eligijaus Masiulio krikštatėvis, atvedęs šį į politiką. Tad jei pirmininku taps E. Gentvilas, patikėti liberalų transformacija, atsinaujinimu, išsiskaidrinimu bus labai sunku. Galbūt partijoje jis gali neblogai tvarkytis, bet rinkėjų dėmesio nepatraukia“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Jos nuomone, V. Gailius, kaip politikas, pažįstamas per menkai, jo įtaka liberalams gali būti maža. „Net oratoriniai jo gebėjimai kartais kelia abejonių. Norint patraukti rinkėjus jie būtini. Todėl klauskime ne tik to, ar jis gali įvesti tvarką partijoje, bet ir ar gali būti autoritetas partijos kolegoms, pelnyti visuomenės pripažinimą, pasiekti aukštų reitingų. Tuo abejočiau“, – aiškino politologė.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio manymu, daugiau šansų tapti naujuoju partijos vedliu turi E. Gentvilas. „Manau, kad į V. Gailių partijoje labiau žiūrima kaip į tą, kuris dar nėra liberalas. Dauguma supranta, kad jis neturi patirties organizuoti partinę veiklą. E. Gentvilas tokios patirties turi. Žinoma, tai nėra naujas veidas, bet vis dėlto – lyderis. Be to, prognozuojamas bent jau partijoje“, – sakė jis.

Skandalų sūkuryje

Generalinė prokuratūra rugsėjo pabaigoje politinės korupcijos byloje pareiškė įtarimus LS ir Darbo partijai. Prokurorai tuomet taip pat pranešė perdavę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ikiteisminio tyrimo medžiagą apie galimą LS 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą iš neteisėto šaltinio. Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria, kad LS gavo naudos per ankstesnio partijos pirmininko, buvusio Seimo nario E. Masiulio ir buvusio partijos valdybos nario, eksparlamentaro Šarūno Gustainio galbūt neteisėtą veiklą. Vakar paaiškėjo, kad teisėsauga išplėtė įtarimus LS. Liberalai galėjo turėti naudos ir iš narystę joje suspendavusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo.

Dėl LS anksčiau pareikštų įtarimų R. Šimašius atsistatydino iš pirmininko posto. Dėl šiurkštaus partijų finansavimo įstatymo pažeidimo VRK spalio pabaigoje pusmečiui iš LS atėmė dotaciją – apie 395 tūkst. eurų. Liberalai vakar paragino teisėsaugą greičiau baigti politinės korupcijos ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"