Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Edita Žiobienė: Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje: 60 skirtingų lietuvų 

2017 rugsėjo 28 d. 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vaiko teisių apsaugos funkcijų perdavimas savivaldai visiškai nepasiteisino, dėl to yra 60 skirtingų lietuvų, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

„Mūsų valstybėje vaiko teisių apsaugos sistema iš valstybės funkcijų buvo deleguota savivaldai ir delegavimas savivaldai, kaip vėliau paaiškėjo ir matėme metai po metų, visiškai nepasiteisino. Efektyvumas buvo skirtingas priklausomai nuo rajono, priklausomai nuo savivaldybės, kiek ir kaip vietos politikai kreipė dėmesį ir skyrė dėmesį vaiko teisėms“, – ketvirtadienį pristatydama praėjusių metų veiklos ataskaitą sakė E.Žiobienė.

„Todėl mes turėjome visiškai skirtingą Lietuvą, sakyčiau, 60 skirtingų lietuvų su skirtingomis praktikomis“, – pridūrė ji.

Anot jos, kai kuriose savivaldybėse vietos politikams vaiko teisės iš tiesų mažai terūpi.

E.Žiobienė pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos funkcijos centralizavimas ir perdavimas vyriausybinei įstaigai yra labai svarbus, tačiau dar ji akcentavo, jog būtina sutvarkyti vaiko teisių apsaugos skyrių darbą, ypač nustatant aiškias jų darbo valandas.

„Šiandien Lietuvoje, nors ir buvo sprendimas, kad savivalda turėtų sutvarkyti ir darbo valandas, praktika, deja, yra tokia, kad vaiko teisių skyriai didžiąja dalimi darbą baigia 17 valandą. Kai kuriose savivaldybėse įvesta nauja tvarka, kad vaiko teisių skyriai dirba visą parą, tačiau darbas yra toks, kad darbuotojų naujų, deja, nėra. Žmogus, kuris naktį budėjo ir dalyvavo paimant vaikus, ryte 8 val. turėtų būti darbe. Apie kokią kokybę ir vaiko teisių apsaugą mes kalbame?“ – kalbėjo E.Žiobienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad vaiko teisės neapsiriboja socialinės apsaugos sritimi – jas būtina užtikrinti ir švietime, ir sveikatos apsaugoje.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų valstybėje nėra užtikrinamos geriausios sąlygos mokytis ne tik turinio prasme, bet ir patalpų, pastatų, kuriose mokosi vaikai, prasme. Šiandien labai nemažas kiekis ugdymo įstaigų neturi higienos pasų. Tai nėra tik formalus reikalavimų neatitikimas. Daug kur tiek sanitarinių mazgų, tiek laiptų apsaugos ir visų kitų dalykų nebuvimas lemia labai sudėtingas vaikų mokymosi sąlygas“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Anot jos, nors Seimas įvedė privalomas patyčių prevencijos programas mokyklose, realiai tam lėšų beveik neskirta, todėl vargiai galima tikėtis, kad jos bus įgyvendintos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

E.Žiobienės teigimu, parlamentui priėmus įstatymų pataisas, dažnai vėluoja poįstatyminių aktų rengimas ir tvirtinimas, tad naujos tvarkos dažnai neveikia.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pareiškė, kad darbui su nepilnamečiais būtini tam parengti policijos pareigūnai.

„Nors labai gerbiu generalinio policijos komisaro nuostatą, kad policininkai turėtų dirbti visose srityse ir nesispecelizuoti, manyčiau, nepilnamečių atveju specializacija yra būtina. Kiekvienas pareigūnas tikrai negeba sėkmingai ir gerai dirbti su nepilnamečiais, ypač su skirtingo amžiaus nepilnamečiais, turint omenyje tiek nukentėjusiuos, tiek nusikaltusiuosius“, – sakė E.Žiobienė.

Anot jos, negalima užmerkti akių ir prieš higienos normų nevykdymą darželiuose, mokyklose.

„Mes jaučiame, kad tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kalbant apie vaikų darželius, stengiamasi pasiekti, kad kuo daugiau vaikų patektų į tą patį darželį. Dabar nebe 22, o 28 vaikai priimami į vieną grupę, tas pats daroma su pradinėmis mokyklomis. Iš tiesų negalvojama apie vaikų teises, apie jų mikroklimatą, kur ir kokiomis sąlygomis jie ugdomi, o tiesiog stengiamasi užtikrinti elementarų dalyką – kad kuo daugiau jų patektų. Gal politiškai tai atrodo gerai, bet vaikui tikrai nuo to nėra geriau“, – kalbėjo E.Žiobienė.

Ataskaitoje nurodoma, kad pernai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gauti 227 skundai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, pradėti 85 tyrimai kontrolieriaus iniciatyva. Taip pat išnagrinėti 1022 asmenų prašymai, suteiktos 467 konsultacijos telefonu ar pareiškėjams atvykus į įstaigą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"