Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Dviguba pilietybė turi būti naudinga Lietuvai 

2015 liepos 2 d. 20:30
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) asociatyvi nuotrauka

Jeigu bus pagrįsta, kad dviguba pilietybė naudinga Lietuvai, tada ją palaikys ir visuomenė, teigia buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius.

„Turime įtikinti Lietuvos visuomenę, kad tai yra naudinga Lietuvai. Mes negalime matyti tik išeivijos intereso, negalime matyti tik tų žmonių, kurie išvyko interesų, reikia matyti čia gyvenančių žmonių interesus, lūkesčius ir pan. (...) Jeigu bus argumentuotai įrodyta, kad tai naudinga Lietuvai, naudinga Lietuvos tautai, Lietuvos saugumui, manau, kad sutelksime visi jėgas ir referendumas bus sėkmingas“, - ketvirtadienį Seime per dvigubai pilietybei skirtą konferenciją sakė žinomas teisininkas.

Jis pabrėžė, kad svarstant dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus turi lemti ne emocijos, o racionalūs argumentai. V.Sinkevičius pabrėžė pasigendąs rimtos diskusijos šia tema.

„Trūksta rimtos visų politinių jėgų diskusijos. Gal panaudoti tą patį būdą kaip popiežius renka? Uždaryti Seimo narius ir kol nepradės rūkti balti dūmai, neišleisti? Gal tada politikai, apsvarstę visas galimybes, susitartų, rastų sprendimą“, - svarstė teisininkas.

Anot jo, nepaisant to, kad apie dvigubą pilietybę kalbama daug, neatsakoma į svarbius klausimus. Pavyzdžiui, ar užsienyje visą laiką gyvenantys dvigubi piliečiai įgis ir rinkimų teisę, ar jie patys galės būti renkami į parlamentą. Tuomet kiltų problemų dėl kito Konstitucijos straipsnio, kuriame numatyta, jog Seimo nariu gali būti renkamas tas, kas nesusijęs priesaika, pasižadėjimu užsienio valstybei.

„Ar suteiksime jiems visas Lietuvos piliečių teises?“ - klausė V.Sinkevičius.

Jis kritikavo ir formuluotes, kurios siūlomos referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Anot jo, formuluotė, kad „Lietuvos piliečiai gali būti Lietuvos ir užsienio šalies piliečiai“, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kitas projektas, kuriuo siūloma iš Konstitucijos išbraukti nuostatą, jog „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, taip pat kelia abejonių, mat tokiu atveju teisė nustatyti, kas gali turėti dvigubą pilietybę, būtų palikta Seimui.

„Ar mūsų įstatymas leidėjas bus toks brandus, kad numatys atvejus, kurie bus naudingi Lietuvai? Drįstu abejoti“, - kalbėjo V.Sinkevičius.

Trečias siūlymas, kurį parengė Teisingumo ministerija, kad dvigubais piliečiais galėtų būti tik lietuvių kilmės asmenys, pasak teisininko, išvis yra diskriminacinis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvigubą pilietybę įteisinusios valstybės nesugeba sukontroliuoti tokių atvejų, nes žmonės slepia, kad turi dvigubą pilietybę.

Konferencijoje dalyvavęs Seimo narys socialdemokratas Juras Požela siūlė pasvarstyti, ar įteisinti dvigubą pilietybę, ar teisę turėti daugiau pilietybių.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka buvo prieš dvigubus piliečius ir siūlė išeivių ryšį su Lietuva palaikyti įvedus Lietuvio pažymėjimą. Anot jo, Lietuva sudarytų sutartis su kitomis valstybėmis dėl tokių pažymėjimų išdavimo jų piliečiams. Šie dokumentai galėtų suteikti privilegijų Lietuvoje.

Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio inicijuotą siūlymą su 2016 metų Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Pagal įstatymą, pataisa bus priimta, jeigu už ją balsuos daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"