Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Diplomatijos laukia rokiruotės 

2017 rugpjūčio 14 d. 09:46
Audronius Ažubalis: "Planuojami pokyčiai gali būti racionalūs, o gali atsitikti ir priešingai. Deja, dažnai tokie dalykai daromi sprendžiant emocijomis.“
Audronius Ažubalis: "Planuojami pokyčiai gali būti racionalūs, o gali atsitikti ir priešingai. Deja, dažnai tokie dalykai daromi sprendžiant emocijomis.“
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė planuoja peržiūrėti diplomatinio atstovavimo tinklą. Manoma, kad gali būti atsisakoma kai kurių mūsų šalies ambasadų Europos šalyse, stiprinant dėmesį ekonomiškai sparčiai augančioms valstybėms Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta atlikti Lietuvos diplomatinio atstovavimo tinklo analizę ir teikti pasiūlymus dėl jo pertvarkos. Pačią reformą ketinama įgyvendinti kadencijos pabaigoje, 2020 metų antroje pusėje.

Vis dėlto Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane jau šių metų rudenį numatyta sustiprinti Lietuvos diplomatinį atstovavimą JAV. Tačiau neaišku, kaip tai bus daroma ir kiek pinigų gali pareikalauti. Taip pat artimiausiu metu gali būti pateikti pasiūlymai uždaryti ambasadas kai kuriose valstybėse.

Derinami sprendimai

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis sakė, kad pagal turimas finansines galimybes esamas mūsų šalies diplomatinių atstovybių tinklas yra beveik optimalus. „Tačiau visada žiūrima, pateisina lūkesčius viena arba kita atstovybė ar ne, mažiau ar daugiau teikia naudos. Todėl kiekvienais metais vyksta tam tikros mažesnės ar didesnės pertvarkos. Pavyzdžiui, kai kur mažinamas personalo skaičius, kai kur jis didinamas, kai kada priimami sprendimai uždaryti ambasadas arba atidaryti naujas“, – aiškino jis.

Pasak D. Matulionio, diplomatinių atstovybių tinklo peržiūra – ne vien premjero ar užsienio reikalų ministro kompetencijos klausimas. Pirmiausia savo žodį dėl to turi tarti tiesiogiai už šalies užsienio politiką atsakingas prezidentas, taip pat Seimas. „Todėl sprendimai turi būti suderinti. Šiuo metu jie kaip tik derinami. Numatyti tam tikri, nesakyčiau, kad labai jau kardinalūs pasikeitimai, bet jų turėtų būti“, – kalbėjo premjero patarėjas.

Peržiūrint atstovybių tinklą, D. Matulionio teigimu, siekiama skirti daugiau dėmesio ekonominei diplomatijai. Europos Sąjungos (ES), NATO valstybėse veikiančiose mūsų šalies atstovybėse stipri politinė dimensija. Ten, kur gyvena daug Lietuvos piliečių, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, labai daug dėmesio reikia skirti ir konsuliniams reikalams. Kai kuriose šalyse aktualus vizų išdavimas. Tačiau, Gruzijoje ir Ukrainoje įsigaliojus beviziam režimui su ES, nežinoma, kaip elgtis su dalimi personalo Lietuvos ambasadose Tbilisyje ir Kijeve: išlaikyti jį, šiek tiek mažinti ar skirti daugiau dėmesio ilgalaikių vizų išdavimui. „Lygiai taip pat ir dėl pačių atstovybių: ar kokia atstovybė bus uždaroma, ar bus atidaroma nauja, deja, šiandien negaliu pasakyti, nes dar nepriimti sprendimai. Tačiau kuo toliau nuo Lietuvos yra šalis, tuo daugiau dėmesio ten turi būti ekonominei diplomatijai“, – pakartojo D. Matulionis.

Stiprins ekonominę diplomatiją

S. Skvernelio patarėjas aiškino, kad ekonominis svorio centras šiuo metu krypsta iš Europos į Aziją, tad šis žemynas yra įdomus mūsų šalies diplomatinio atstovavimo požiūriu. „Todėl manau, kad mūsų atstovybės Kinijoje ir Japonijoje yra gana svarbios, galbūt čia ir turėtų būti šiek tiek stiprinamas personalas“, – svarstė D. Matulionis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kartu jis mano, kad reikia kreipti dėmesį ir į Pietų Amerikos bei Afrikos žemynus, stiprinti ekonominę diplomatiją šiomis kryptimis, supažindinti mūsų verslą su galimybėmis eksportuoti ten lietuviškas prekes, bandyti pritraukti investicijų į Lietuvą.

Nors neoficialiai teigiama, kad Vyriausybė planuoja uždaryti keletą ambasadų Europos šalyse, pavyzdžiui, galbūt Šveicarijoje ir Austrijoje, D. Matulionis to patvirtinti negalėjo. Klausiamas, ar planuojama atidaryti naujų diplomatinių atstovybių užsienyje, jis minėjo nusistovėjusią tvarką nedidinti atstovybių skaičiaus taupant lėšas. Tačiau jei kokia nors būtų uždaryta, esą kažkur kitur būtų galima atidaryti naują.

Vyriausybė paskelbė planus mažinti finansavimą beveik visoms ministerijoms, o sutaupytas lėšas nukreipti į specialų krepšelį pokyčiams valstybėje įgyvendinti. Pasispausti gali tekti ir Užsienio reikalų ministerijai (URM). Tačiau D. Matulionis teigia iš S. Skvernelio, finansų ir užsienio reikalų ministrų Viliaus Šapokos bei Lino Linkevičiaus pokalbių matantis, kad gali būti pasiektas kompromisas. „Valstybės prioritetai šiuo metu visiems aiškūs, išties nerimą kelia tai, kad yra didelė socialinė atskirtis. Turime daryti viską, kad ji mažėtų, tam visos sritys turi kiek nors prisidėti. Kiek nukentės ar nenukentės užsienio reikalai, dar per anksti kalbėti, nes galų gale biudžetas nėra galutinis, vyksta derybos. Tačiau matau, kad aukščiausiu politiniu lygiu ministrai ir premjeras kalbasi gana pozityviai“, – sakė jis.

Nori racionalių pokyčių

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis apie planuojamą peržiūrą nieko nežino. Jo nuomone, taip atsitiko ir dėl smarkiai kritusios parlamentinio komiteto įtakos. „Todėl natūralu, kad kažkas tariasi, galvoja, bet parlamentarai apie tai nežino. Žinokite tik tokį dalyką, kad ambasadoms atidaryti ar uždaryti reikia komiteto pritarimo. Tad, matyt, į šią Seimo struktūrą žiūrima kaip į tokią, kur jie ateis, ir bus pritarta“, – kritikavo konservatorius.

A. Ažubalis iš dėliojamos pertvarkos daug nesitiki. Kartu jis sako, kad planuojami pokyčiai gali būti racionalūs, o gali atsitikti ir priešingai. Pavyzdžiui, jis priminė buvęs prieš ankstesnės Vyriausybės sprendimą įsteigti ambasadą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). „Tai valstybė, kuri, palyginti su kaimynėmis, šiuo metu lyderiauja ekonomikoje ir visur, bet kažkodėl verslas iš ten traukiasi. Kokie ten Lietuvos interesai, išskyrus tai, kad yra litvakų palikuonių? Daugiau jų nematau. Deja, dažnai tokie dalykai daromi sprendžiant emocijomis“, – tikino jis.

Deividas Matulionis: "Ekonominis svorio centras šiuo metu krypsta iš Europos į Aziją, tad šis žemynas yra įdomus mūsų šalies diplomatinio atstovavimo požiūriu."/ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Deividas Matulionis: "Ekonominis svorio centras šiuo metu krypsta iš Europos į Aziją, tad šis žemynas yra įdomus mūsų šalies diplomatinio atstovavimo požiūriu."/ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Reikia daugiau pinigų

Tai, kad planuojama daugiau dėmesio skirti sparčiausiai augančioms Azijos ekonomikoms, A. Ažubalis įvertino su ironišku šypsniu, sakydamas, kad Kinijos, Indijos ūkis į viršų stiebiasi jau daugybę metų. Taip pat, jo nuomone, nenormalu, kad 1,3 mlrd. gyventojų turinčioje Indijoje mūsų šaliai atstovauja vos trys diplomatai. Todėl stiprinti pajėgumus būtų teisingas žingsnis, tačiau pasveriant, kiek tai duotų realios naudos. „Neužtenka sakyti, kad yra geros prekybinės galimybės. Tai puikiai žinome iš Amerikos pavyzdžio, kai mūsų aludariams buvo siūloma ateiti į rinką sakant, kad per mėnesį reikia tiek ir tiek tūkstančių litrų alaus. Aišku, kad tiek pagaminti jie negali, o jei gali, bijo rizikos. Kai man sako, kad reikia naujų rinkų, kažkas bus, į tai žiūriu labai atsargiai“, – aiškino jis.

Svarstant, kad gali būti uždarytos kelios ambasados, A. Ažubalis sakė, jog tam tikras atstovybes galėjome uždaryti seniausiai ir taip sutaupyti nemažai pinigų. Be to, jis akcentavo būtinybę didinti finansavimą užsienio reikalų sričiai, juolab kad diplomatinei žinybai užkrauta nemažai papildomų funkcijų, susijusių su atkurtos valstybės šimtmečio minėjimu, lieka aktualios geopolitinės grėsmės. „Saugumas pirmiausia yra stipri diplomatinė tarnyba, ryšiai, dvišalė diplomatija. Ginklas, geležis yra paskutinis argumentas. Prieš tai reikia turėti stiprią diplomatiją, o pas mus viskas sustatoma atvirkščiai“, – teigė Seimo URK narys.

Daugiausia Lietuvos – Europoje

Šiuo metu Lietuva užsienio valstybėse turi 39 ambasadas, veikiančias keturiuose žemynuose. Daugiausia jų – 27 – mūsų šalies interesams atstovauja Europos šalyse. Tarp toliausiai nuo Lietuvos nutolusių mūsų šalies atstovybių – esančios Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, PAR.

Taip pat mūsų šalis turi šešias nuolatines atstovybes prie įvairių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, NATO, UNESCO ir panašiai.

Šešiuose miestuose – San Paule, Čikagoje, Niujorke, Los Andžele, Almatoje, Sankt Peterburge, taip pat Kaliningrade veikia Lietuvos generaliniai konsulatai. Dar trijuose užsienio valstybių miestuose – Seinuose, Sovetske ir Valensijoje – dirba mūsų šalies konsulatai, o Ramaloje – Lietuvos ryšių su Palestina biuras.

Uždarė tris ambasadas

Diplomatinio atstovavimo tinklą revizuoja beveik kiekviena Vyriausybė. Pavyzdžiui, Andriaus Kubiliaus vadovauto ministrų kabineto sprendimu 2012 metais buvo uždaryta ambasada Argentinoje. Praėjusios kadencijos ministrų kabinetas 2014 metų viduryje uždarė mūsų šalies ambasadas Slovėnijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje. Aiškinta, kad šiose šalyse lietuvių bendruomenės yra nedidelės, prekybos mastas mažas, konsulinių paslaugų poreikis – minimalus, šios valstybės neturi diplomatinių atstovybių Vilniuje, o aukščiausių valstybės pareigūnų vizitai rengiami retai. Išlaikyti Lietuvos ambasadą Bulgarijoje kasmet kainuodavo apie 248 tūkst. eurų, Portugalijoje – apie 138 tūkst. eurų, Slovėnijoje – 195 tūkst. eurų.

2013 metais buvo atidarytas Lietuvos generalinis konsulatas San Paule, o 2014-aisiais Pretorijoje duris atvėrė mūsų šalies ambasada PAR.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"