Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Demokratija – ne vien daugumos valdžia 

2019 vasario 5 d. 10:05
Mažvydas Jastramskis: "Jei Lietuvoje ir vyktų fundamentalūs pokyčiai, tai greičiausiai būtų demokratijos erozija – laipsniškas jos nykimas."
Mažvydas Jastramskis: "Jei Lietuvoje ir vyktų fundamentalūs pokyčiai, tai greičiausiai būtų demokratijos erozija – laipsniškas jos nykimas."
Alinos Ožič nuotrauka

„Valstiečių“ pergalė 2016-ųjų Seimo rinkimuose – rekordas, kurio nei jie patys, nei oponentai artimiausiuose keleriuose rinkimuose nepakartos. Tačiau net ir ši rekordinė pergalė nėra pakankamas pagrindas konstitucinei pertvarkai. Taip politikos ekspertas ramina tuos, kas įžvelgia grėsmę Lietuvos demokratijai.

Žinomas valstybininkas Albinas Januška neseniai viešai pareiškė, kad „užbaigta keturių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikų valdžios piramidė keltų nerimą dėl demokratijos būklės“. Panašią nuomonę viešai bei privačiai yra išsakę ir daugiau diplomatų, politikų bei intelektualų.

Mūsų šalies šviesuomenei ypač pavojingas atrodo „valstiečių“ ryžtas nepaisyti Konstitucijos. Apie tai, ar demokratiją Lietuvoje galėtų pakeisti kitokia valdymo forma, „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto dėstytoju politologu Mažvydu Jastramskiu.

Žmonės patenkinti demokratija

– Ar pagrįstas toks nerimas?

– Vienareikšmiškai vertinti šią situaciją sunku. Mūsų Konstitucija numato pusiau prezidentinę demokratijos formą. Turime ir tiesiogiai rinktą prezidentą, ir premjerą. Jie dalijasi vykdomąja valdžia ir turi skirtingus mandatus. Premjeras įgaliojimus įgyja iš parlamento, prezidentas – tiesiogiai iš žmonių. Tokia politinė sistema išryškina labiau iš amerikietiškos tradicijos kylančią horizontalią valdžios tarpusavio atskaitomybę, stabdžių ir atsvarų sistemą. Viena valdžia neturi įsigalėti kitos atžvilgiu. Tačiau tokių sistemų minusas yra tai, kad stabdžiai ir atsvaros kartais gali nuvesti į aklavietę. Pavyzdžiui, Donaldas Trumpas atstovauja vienai partijai, bet Kongrese dominuoja kita, todėl kyla sunkumų tvirtinant valstybės biudžetą.

Nepaisant to, jog 2016-ųjų Seimo rinkimų rezultatas daugeliui atrodė netikėtas, būtent po šių rinkimų demokratija patenkintų žmonių buvo daugiausia per pastaruosius 15 metų.

Lietuvoje esame įpratę, kad prezidentai yra nepartiniai ir neina į atvirą konfliktą su parlamentine dauguma. Vis dėlto nėra akivaizdu, kas geriau – aiški opozicija tarp prezidento ir parlamento ar vadinamoji valdžios vertikalė.

– Tuomet kodėl valdančiąją partiją bent jau dalis žmonių mato kaip nedemokratišką?

– Sunku pasakyti, ar tokią ją mato žmonės, ar politiniai oponentai.

– Jie – taip pat žmonės.

– Tačiau kyla klausimas, ar kalbame apie tris, ar apie penkiolika, ar apie tūkstančius žmonių. Jei pažvelgtume į visuomenės vertinimus (pasitenkinimą demokratija), pamatytume, kad nepaisant to, jog 2016-ųjų Seimo rinkimų rezultatas daugeliui atrodė netikėtas (o daliai viešosios erdvės – nemaloniai netikėtas), būtent po šių rinkimų demokratija patenkintų žmonių buvo daugiausia per pastaruosius 15 metų. Tai rodo 2016 metų lapkričio Eurobarometro apklausa.

– Ar galime daryti išvadą, kad tie rinkimai žmonių įvertinti kaip demokratijos kulminacija?

– Lietuvoje visada būna daugiau nepatenkintų demokratija žmonių nei patenkintų. Tačiau skirtumas tarp šių dviejų grupių būtent toje apklausoje buvo mažiausias per pastaruosius 15 metų. Paskui patenkintų vėl sumažėjo, grįžome į 2014–2015 metų ribas. Dabar Lietuvoje apie 30 proc. žmonių teigia esantys patenkinti demokratija.

Vertinant ilgesnėje perspektyvoje reikia pažymėti, kad iš keliasdešimties posovietinio bloko valstybių nepriklausomos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, „Freedom House“, tik nedaugelį pripažįsta konsoliduotomis demokratijomis. Mes esame tarp tų nedaugelio.

Bizūno problemos

– Taigi demokratijos problemų Lietuvoje visai nėra?

– Matau problemą, būdingą ne tik dabartiniams valdantiesiems, bet ir kitoms partijoms. Štai „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius per Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimą Ramūnui Karbauskiui kaip dovaną įteikė bizūną, matyt, tvarkai ir teisingumui frakcijoje bei koalicijoje užtikrinti. Tai toks įdomus požiūris, galbūt kokios nors „valdomos demokratijos“ vizija. Valdančiųjų retorikos lygmenyje matau pavyzdžių, kai demokratija suvokiama siaurai – vien kaip daugumos valdžia. Tai procedūrinis demokratijos suvokimas, kai partijos – elito grupės – varžosi dėl piliečių mandato, kurį įgijusios gali valdyti nevaržomos.

Vis dėlto esama ir kitų demokratijos elementų, egzistuoja politinės ir pilietinės teisės, visų pirma – žiniasklaidos laisvė. Sunaikintas Vyriausybės posėdžio įrašas ir kiti ženklai rodo, kad čia galbūt yra problemų. „Neliberalią“ daugumos demokratiją gerai iliustruoja vienas paveikslėlis, kurį kartais naudoju paskaitose. Kai susiduria avis ir ją suėsti norintis vilkas ir jie balsuoja, balsai pasiskirsto po lygiai. Bet jei prieitų antras vilkas, būtų balsuojama už tai, kad avis būtų suėsta. Tai nėra gerai, šiuolaikiniu demokratijos suvokimu vienodai svarbūs visi trys elementai: daugumos valdžia, politinės bei pilietinės teisės ir horizontali atskaitomybė.

– Vadinasi, Lietuvoje trūksta būtent tokio – visaverčio demokratijos suvokimo?

– Taip. Labai trūksta. Mums labai padėjo greita integracija į Vakarus, kai turėjome priimti tam tikras žaidimo taisykles. Labai akivaizdus skirtumas tarp valstybių, kurios pateko į ES traukinį, ir tų, kurioms nepasisekė.

– Ar sakote, kad jei ne integracija į Vakarus, galbūt mūsų valstybė nebūtų demokratinė?

– Pažvelkite į valstybes, ne ES nares. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kaip mūsų politinis elitas ir visuomenė suvokia demokratiją: arba kalbama apie daugumos valdžią ir jau minėtas tokio suvokimo problemas, arba įsivaizduojama labai delegatyvi demokratija (kai išsirenki lyderį, ir jis padaro tvarką apeidamas daugelį procedūrinių taisyklių bei teisių ir laisvių). Todėl manau, kad taip – demokratija Lietuvoje nebūtinai turėjo įsitvirtinti. Dabar mus saugo ES stogas ir lygiavimasis į Vakarus.

Profesionalų Vyriausybė – nei šis, nei tas

– O vadinamoji profesionalų Vyriausybė? Ar tai – demokratijai būdingas reiškinys?

– Tai susiję ir su požiūriu į partijas. Esama požiūrio, kad šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje ideologinė erdvė susitraukusi, nėra tokių skirtumų, kokie egzistuoja tarp socializmo ir laisvosios rinkos. Dauguma valstybių funkcionuoja mišrios rinkos sąlygomis ir vyriausybėms svarbiausia – profesionalumas.

Tačiau tokiu atveju partijų programose turėtų būti pateikti konkretūs pasiūlymai, kas naudinga valstybei įvairiose srityse. Rinkimus turėtų laimėti profesionaliausia programa. Šiuo požiūriu Lietuvos padėtis nei bloga, nei gera. Nepartinių žmonių sureikšminimą iš dalies lemia pats pusiau prezidentinis valstybės modelis: nepartinis prezidentas visada daro įtaką personalinei vyriausybės sudėčiai. Vis dėlto šiek tiek keistoka, kad dauguma dabartinių ministrų yra paimti „iš šono“: nėra ilgai priklausę partijai, nėra partijos „kareiviai“, išėję mokyklą kitose partijos grandyse, rengę programas, dalyvavę rinkimuose, turintys palaikymą partijoje. Tokie ministrai neturi kuo remtis Seime – buvusios švietimo ministrės atveju tai buvo galima aiškiai matyti.

– Ar sutiktumėte, kad toks Vyriausybės formavimas nėra būdingas senosioms demokratijoms?

– Taip, tai nėra parlamentinės demokratijos kelias. Šiuo atveju parlamento padėtis neaiški. Seimas turėtų ne tik paskirti Vyriausybę, bet ir remti jos vykdomą politiką. O dabar – nei šis, nei tas: Vyriausybę bandoma iš viso atriboti nuo Seimo, bet tampa akivaizdu, kad tas pakviestas profesionalas negali normaliai dirbti, jeigu jo neremia jį delegavusi valdančioji dauguma.

„Valstiečiai“ labai aktyviai bandė parodyti, kad politikos nereikia, pakanka profesionalų. Bet dabar patys mato, kad politikos reikia, ir kitaip nebus.

Čia galima įžvelgti technokratinį požiūrį, kad politika ir rinkimai apskritai būtų nereikalingi, jei būtų galima tiesiog skirti atsakingus žmones, kurie gerai išmano tam tikras sritis. Akivaizdu, kad Lietuvoje jis nepasitvirtina, nes ir negali niekur pasitvirtinti. „Valstiečiai“ labai aktyviai bandė parodyti, kad politikos nereikia, pakanka profesionalų. Bet dabar patys mato, kad politikos reikia, ir kitaip nebus.

Dauguma „ant plauko“ Konstitucijos nepakeis

– Kodėl „valstiečių“ politikams atrodo taip svarbu pakeisti Konstituciją?

– Galbūt dėl to, kad Konstitucija turi ypatingą svorį, Konstituciniu Teismu pasitikima labiau negu parlamentu. Galbūt siekiama savo veiksmams suteikti daugiau prasmės ir legitimumo. Juk jei keiti įstatymą, tai tik šiaip kai ką kaitalioji, bet jei sugebi pakeisti Konstituciją, galbūt net ir teisybė tavo pusėje. Iš dalies tai gali būti neišmanymas, šioje kadencijoje – net 58 proc. parlamentarų yra visiški naujokai.

– Kiek tikėtina, kad Konstituciją pavyks pakeisti? Kuris iš siūlomų pakeitimų jums atrodo realiausias?

– Nė vienas jų neatrodo itin realus. Valdančioji „socialdarbiečių“ ir „valstiečių“ dauguma yra „ant plauko“. Žinoma, pridedama „tvarkiečių“ ir „lenkų“ parama. Bet jie deleguotų ministrų neturi, todėl gali remti, o gali ir neremti. Tokiomis sąlygomis labai sunku surinkti konstitucinę daugumą.

– O referendumui teikiamos pataisos?

– Lietuvoje referendumai apskritai sunkiai vyksta. Referendumas dėl narystės ES šiuo požiūriu reta išimtis. Sėkmingam referendumui reikia ir piliečių aktyvumo, ir kad visi balsuotų palaikydami vieną ar kitą pusę.

– Vadinasi, mano supratimu, visuomenėje populiarus įsitikinimas, kad žmonės mielai subėgs mažinti Seimo narių skaičiaus, gali būti klaidingas?

Lietuvos atveju abejoju, kad Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimas išjudins žmones, kurie yra įpratę tiesiog nebalsuoti.

– Juo labai abejoju. XX amžiaus pradžioje net keli referendumai vyko JAV Kolorado valstijoje. Viename referendume siūlyta leisti atšaukti išrinktus pareigūnus. Kito referendumo objektas buvo partiškumo pašalinimas iš rinkimų biuletenių, siūlyta biuleteniuose palikti tik kandidatų pavardes, nenurodant jų partinės priklausomybės. Trečias referendumas vyko dėl prohibicijos (vadinamojo sausojo įstatymo). Būtent jame balsavo dvigubai daugiau rinkėjų nei pirmuose dviejuose. Todėl ir Lietuvos atveju abejoju, kad Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimas išjudins žmones, kurie yra įpratę tiesiog nebalsuoti.

– Tai, ką jūs kalbate, skamba raminamai. Vis dėlto jei paaiškėtų, kad nerimas dėl demokratijos nėra visai be pagrindo, kaip reikėtų pavadinti tai, link ko juda Lietuva? Kokia demokratijai alternatyvi santvarka čia realiai galėtų įsitvirtinti?

– Dėl demokratijos reikia nerimauti, aš ir pats nerimauju. Bet jei pas mus ir vyktų fundamentalūs pokyčiai, tai greičiausiai būtų demokratijos erozija – laipsniškas jos nykimas. Vis dėlto, jei atmesime paviršutiniškus apsižodžiavimus ir vertinsime vien pagrindinius rodiklius, kol kas nėra ženklų, kad Lietuvoje demokratija substanciškai kistų. Lietuvos partinė sistema yra labai fragmentuota. Nematau jokių prielaidų, kad kuri nors partija galėtų įgyti konstitucinę daugumą parlamente, kaip įvyko Vengrijoje. O tos 56 vietos Seime, kurias „valstiečiai“ laimėjo 2016-aisiais, turėtų būti pastarųjų kelerių rinkimų ir dar kelerių ateities rinkimų rekordas. Šiuo požiūriu susiskaldymas ir daugiapartiškumas mums tik į naudą. Tikiuosi, kad tai mus ir apsaugos.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika