Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Dėl pavardžių rašymo neapsisprendžia Seimas – mokame mes visi 

2017 rugsėjo 28 d. 09:22
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Delsimas Seime įteisinti originalią pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis ne tik sudaro sunkumų žmonėms, apkrauna teismų darbą, tačiau jau lemia ir finansinius nuostolius valstybei, teigia premjeras Saulius Skvernelis.

„Techniškai jau šiandien tos raidės yra naudojamos mūsų institucijų dokumentuose. Yra teismų sprendimai, yra jau daugybė, kur įpareigojami migracijos padaliniai rašyti pavardes originalo kalba ir dar daugiau – jau tiekiami ieškiniai šiuo atveju policijai kaip institucijai, kad būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos. Tai mes turime daug įveltų žmonių į teisminį procesą, apkrautus teismus, nepatogumus žmonėms ir dar patiriame finansinę žalą kaip valstybė“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Todėl, anot Vyriausybės vadovo, šis sprendimas Seime yra subrendęs ir „turi šansą būti priimtas“, nepaisant to, kad ir didžiausioje valdančiojoje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje tebesama ryškių nuomonių skirtumų.

Vilniuje viešėjęs Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis antradienį sakydamas kalbą Lietuvos parlamente prašė paremti įstatymo projektą, kuris leistų originalią pavardžių rašybą asmens dokumentuose naudojant nelietuviškus rašmenis.

„Stovėdamas prieš jus, Lietuvos parlamente, kaip Lenkijos Seimo pirmininkas, norėčiau prašyti Seimo narių, kad jūs priimdami sprendimą dėl Lietuvos respublikos piliečių, kurie yra lenkų kilmės, atsižvelgtumėt į jų reikalavimus ir jūsų bendrus interesus, taip pat geopolitinius“, – sakė M. Kuchcinskis.

„Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus, prašydamas drąsos, kurios turėjo mūsų seneliai, prašydamas geros valios ir palankumo“, – kalbėjo Lenkijos Seimo maršalka.

Anot premjero, susitikime su Lenkijos parlamento vadovu „abi šalys sutarėme, kad tie konfliktai ir nesusipratimai, kurie dažnai dirbtinai padaryti, yra naudingi tik didžiąjai mūsų kaimynei“.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.

Seimui yra pateikti du įstatymų projektai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Pagal vieną jų, Lietuvos piliečio vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje, jeigu to norintis asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį. Tokią galimybę turėtų ir užsieniečio pavardę po santuokos perėmę lietuviai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Antrasis projektas numato, kad vardas ir pavardė nelietuviškais rašmenimis turėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje arba antrojo tapatybės kortelės pusėje. Vyriausybė šiam projektui nepritarė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su w ar x, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai sako, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"