Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Dėl gimdymų namuose – išteisinamasis nuosprendis 

2018 birželio 12 d. 14:26
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija / 
Pixabay.com

 Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė, kad kaltinamosios dėl gimdymų namuose yra išteisinamos, tačiau jų veikla buvo neteisėta.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama, ar galima kaltinamosioms taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nes už savo veiklą moterys gaudavo pajamų.

Nors J. I. Švedienės vykdyta veikla nėra uždrausta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji buvo neteisėta.

Viena jų, medikės išsilavinimą turinti Dalia Jakaitė, buvo kaltinama, kad 2004–2011 metais teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas neturėdama šiai veiklai reikalingų licencijų, ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, po gimdymų apžiūrėdavo naujagimius, išduodavo pažymas apie vaikų gimimą, juos patvirtindama individualios įmonės „Sveika šeima“ antspaudu, asmeniniu spaudu ir parašu, už tai gavo piniginių pajamų.

Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismo nutarties klausė šimtai gimdymų namuose šalininkų, jie užtvindė salę ir kitas teismo patalpas.

Šioje byloje kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla buvo pareikšti pribuvėjai Jurgitai Ingai Švedienei ir gydytojos išsilavinimą turinčiai D. Jakaitei. D. Jakaitei byla nutraukta, o J. I. Švedienei paliktas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

Moterys buvo nenuteistos baudžiamąja tvarka todėl, kad nepavyko nustatyti veiklos versliškumo. Be to, teismas paskelbė, kad gimdymas namuose nėra uždraustas nei baudžiamuoju įstatymu, nei kitais teisės aktais, todėl Baudžiamojo kodekso nuostatos J. I. Švedienei ir D. Jakaitei kvalifikuotos netinkamai.

„Nors J. I. Švedienės vykdyta veikla nėra uždrausta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji buvo neteisėta“, – sakė teisėja Dalia Bajerčiūtė. Teisėja pabrėžė, kad imdamasi šios veiklos, J. I. Švedienė neturėjo reikiamo išsilavinimo ir pažeidė Lietuvoje egzistuojantį teisinį reglamentavimą.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pripažino, kad žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai nustatė, jog D. Jakaitė neteisėtai ėmėsi profesinės veiklos teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau, pasak teisėjų kolegijos, baudžiamoji atsakomybė jai pritaikyta nenustačius visų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad D. Jakaitė buvo nuteista teismams padarius išvadą, kad ji neteisėta profesine veikla užsiėmė versliškai, tačiau faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti tokią išvadą, iš esmės nenustatytos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Dėl to vien pripažinimas, kad D. Jakaitė pažeidė nustatytą teisinį reglamentavimą, t. y. užsiėmė profesine veikla neturėdama tam licencijos, nenustačius šios veiklos versliškumo, nėra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti“, – paskelbė teismas.

Septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino J. I. Švedienės veiklą priimant gimdymus namuose uždrausta profesine veikla, už kurią atsakomybė numatyta Baudžiamajame kodekse.

Teismo verdikte – sveikatos priežiūros sistemos aktai, EŽTT sprendimas

Teisėja Dalia Bajerčiūtė nurodė, kad J. I. Švedienei buvo inkriminuotas Sveikatos sistemos įstatymo pažeidimas. Jis numato, kad asmens sveikatos priežiūra yra licencijuota veikla, o teisė ja versti pripažįstama asmenims, gavusiems licenciją ir sertifikatą.

„Šie teisės aktų reikalavimai taikytini veiklai, kuria vertėsi J I. Švedienė“ ,– sakė teisėja D. Bajerčiūtė.

Pasak jos, akušerija reiškia medicinos mokslą apie pagalbos teikimą nėščiosioms ir gimdyvėms. Akušeriai yra medicinos specialistai, jiems keliami reikalavimai yra teisiškai aiškiai sureguliuoti, šiai veiklai reikalinga licencija.

„Visuotinai suprantama, kad tokio asmens ir tokia veikla, kuri reikalauja specialių mokslinių žinių, praktinės patirties, – paslaugos gimdymo proceso metu – yra susijusi su didesne rizika ir grėsmėmis tiek pačios gimdyvės, tiek naujagimio sveikatai ar gyvybei“, – sakė D. Bajrčiūtė.

Teisėja citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2016 metų lapkričio 15 dienos sprendimą dėl gimdymų namuose ribojimų, jame konstatuota, kad tokiu ribojimu siekiama teisėtų tikslų – apsaugoti motinos ir vaiko sveikatą bei užtikrinti saugumą per gimdymą ir po jo.

„Šio teismo sprendime taip pat pažymėta, kad būtina įvertinti specialias žinias ir mokslo duomenis, susijusius su rizika gimdant ligoninėje ir namuose, kad rizika moters ir vaiko sveikatai gimdant namuose yra gerokai didesnė, nei gimdant ligoninėse, kuriose yra visa reikalinga įranga ir medicinos darbuotojai. Be to, gimdant ligoninėje gali būti suteikta bet kokia skubi medicininė pagalba, taip pat ir nenumatyta, neplanuota, kurios namuose, net ir dalyvaujant akušerei, nebūtų įmanoma suteikti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. I. Švedienė, imdamasi tokios veiklos, neturėjo nei licencijos, nei medicininio išsilavinimo“, – paskelbė teisėja.

Ji teigė, kad 2016 metais bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas dėl J. I. Švedienės veiklos teisėtumo, o terminas „pribuvėja“ neapima medicininio išsilavinimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sampratų.

Teisėja D. Bajerčiūtė atkreipė dėmesį, kad už neteisėtą vertimąsi komercine veikla yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė, ribą tarp jų nubrėžia versliškumo požymis.

Beveik prieš metus Vilniaus apygardos teismas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla nuteisė J. I. Švedienę ir D. Jakaitę.

Bylos duomenimis, D. Jakaitė išrašinėdavo pažymas ir apžiūrėdavo gimusius vaikus, o J. I. Švedienė padėdavo priimti gimdymus.

J. I. Švedienei antros instancijos teismas buvo skyręs pusės metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams, moteriai taip pat uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be institucijų žinios.

D. Jakaitei tada buvo paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas, numatantis pusės metų laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąją naktimis būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nagrinėjamoje byloje dėl J. I. Švedienės priėmė skirtingus

2016 metų gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad

Prokuratūros duomenimis, ne visuomet gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų baigčių.

Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011 metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis.

Seimas šiuo metu svarsto Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą įteisinti gimdymus namuose. Pataisos leistų slaugytojams ir akušeriams priimti gimdymus namuose, kai nėra grėsmės gimdyvės naujagimio sveikatai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"