Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Dažniausiai baudžiama už kyšį kelių policininkui 

2016 vasario 10 d. 09:15
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dažniausiai už kyšio davimą Lietuvoje baudžiami gyventojai, siūlę kyšį kelių policininkui, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta 2006–2013 m. kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizė.

Tyrime nagrinėtose bylose dažniausiai siekta papirkti policijos pareigūnus (98 proc.), itin retai – muitinės darbuotojus (1 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,6 proc.) ar savivaldybių administracijų darbuotojus (0,3 proc.). Tarp nagrinėtų bylų yra tik viena politiko papirkimo byla ir nė vienos – gydytojo.

Už kyšininkavimą, papirkimą ir prekybą poveikiu dažniausiai nuteisiami kyšių davėjai (95 proc.), tik retai – kyšių gavėjai (5 proc.).

Dažniausiai nuteisiami eiliniai gyventojai (94 proc. visų bylų), ženkliai rečiau – policijos pareigūnai (2 proc.), valstybės tarnautojams prilyginti asmenys (1 proc. bylų), muitinės pareigūnai (0,6 proc.) ar verslininkai (0,4 proc.).

„Palyginę šio tyrimo rezultatus su kyšininkavimo lygiu Lietuvoje, turime klausti, ar mūsų šalyje Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai, nes panašu, kad kai kurios asmenų grupės yra iš esmės neliečiamos. Siūlau galų gale pažvelgti tiesai į akis ir pradėti ieškoti kitų būdų kyšininkavimo problemai sveikatos apsaugoje ir savivaldoje spręsti. Žinoma, visų pirma tam būtinas šių sričių atstovų noras tai daryti“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Dažniausiai už kyšininkavimą ar papirkinėjimą baudžiama pinigine bauda. Ji skiriama 72 proc. nuteistų už papirkinėjimą ir 2,7 proc. – už kyšininkavimą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Kas dešimtas nuteistasis (9 proc. atvejų) gauna laisvės apribojimo bausmę (pavyzdžiui, be teismo žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, naktimis ar savaitgaliais būti namie, užsiregistruoti darbo biržoje, kt.). Ji vidutiniškai trunka 6 mėnesius.

Laisvės atėmimo bausmę gauna 7 proc. nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22 proc. – kyšininkavimo bylose. Tokia bausmė vidutiniškai trunka kiek daugiau nei pusantrų metų.

Tyrimo metu TILS išnagrinėjo 1427 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinamieji pripažinti kaltais, nuosprendžius iš 3141, atrinkto paprastąja atsitiktine atranka. TILS išanalizavo bylas pagal LR Baudžiamojo kodekso straipsnius – 225 str. (kyšininkavimas), 226 str. (tarpininko kyšininkavimas/prekyba poveikiu) ir 227 str. (papirkimas).

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"