Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

CŽV kalėjimas Lietuvoje: už jį buvo dosniai atlyginta 

Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.  EŽTT taip pat skelbia, kad už bendradarbiavimą CŽV mokėjo milijonus dolerių valstybėms, kuriose buvo įkurti kalėjimai. 

„Teismas priėjo išvados, kad Lietuvoje nuo 2005 metų vasario iki 2006 metų kovo veikė slaptas CŽV kalėjimas, kad ponas Husaynas buvo ten laikomas, o vietos valdžia žinojo, kad CŽV su juo elgsis taip, kaip draudžia Konvencija“, – rašoma teismo pranešime. Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, kurios draudžia kankinimą, garantuoja teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Buvo nustatyta, kaip judėjo lėktuvai, kurie atveždavo ir išveždavo kalintus žmones ir tai, kad CŽV mokėjo šalių, kuriose buvo jų įkalinimo įstaigos, valdžios atstovams.

EŽTT teisme dirbantis teisėjas Egidijus Kūris sako, kad šis sprendimas – stigma Lietuvai, kurios mūsų valstybė ilgai nenusikratys.

„Toks sprendimas Lietuvai reiškia daug. Tai – stigma ilgiems metams. Įstaiga, kurioje laikyti žmonės – buvo, pats dirbau su įrodymais, kaip ir mano kolegos. Šiandien neturiu abejonių, kad visa tai buvo“, – sakė EŽTT teisėjas nagrinėjęs šią bylą. Anot jo, teismas nustatė, jog buvo pažeista „eilė Konvencijos straipsnių“ ir surašė apie 300 puslapių teismo nutarties.

EŽTT pranešime detaliai rašoma, kad Abu Zubaydah prieš atsidurdamas Lietuvoje nuo 2002 metų buvo kalinamas Tailande ir Lenkijoje, vėliau – Gvantaname ir Maroke, o Lietuvą pasiekė 2005 metų vasario 17–18 dienomis. Pasak Abu Zubaydah (pilnas vardas – Zaynas Al-Abidinas Muhammadas Husaynas), kalinimo įvairiose valstybėse metu jis buvo kankinamas: marinamas badu, mušamas, laikomas nuogas šaltoje patalpoje bei kankinamas garsia muzika, bemiegėmis naktimis. JAV Senato žvalgybos komiteto paskelbtoje pažymoje rašoma, kad Lietuvos teritorijoje esančiame kalėjime „mažiausiai 17 sulaikytųjų buvo taikomos sustiprintos tardymo priemonės be CŽV būstinės leidimo“. Taip pat patikslinama, kokios būtent jos buvo: kaliniai buvo kankinami vandeniu, ledinėmis voniomis, klizmavimo procedūromis bei grupiniais kankinimais.

2009 metais šalyje jau buvo kilęs skandalas dėl CŽV kalinimo įstaigos buvimo Lietuvoje. Tą kartą buvo atliktas parlamentinis tyrimas, kuris nustatė, kad 2004 –2006 metais Lietuvoje leidosi CŽV lėktuvai ir, kad CŽV ir Lietuvos saugumo tarnybos kartu rekonstravo du pastatus.

Parlamentinis tyrimas tuo metu nenustatė ar tuose pastatuose išties buvo kalinti žmonės, o lėktuvuose, kurie leidosi – buvo kalinių. Taip pat nustatyta, kad šalies vadovai tik „bendrais bruožais“ žinojo apie CŽV veiklą Lietuvoje.

EŽTT tirdama Abu Zubaydah skundą nagrinėjo daugybę įrodymų, kurių mozaika padėjo susidaryti bendrą vaizdą. Buvo nustatyta, kaip judėjo lėktuvai, kurie atveždavo ir išveždavo kalintus žmones ir tai, kad CŽV mokėjo šalių, kuriose buvo jų įkalinimo įstaigos, valdžios atstovams.

Šias detales EŽTT surinko iš individualių apklausų, parlamentinio tyrimo vykdyto Lietuvoje, o taip pat – JAV Senato žvalgybos komiteto tyrimo, kuris nagrinėjo CŽV kalinių ir kankinimų atvejus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Būtent iš Senato komiteto tyrimo ataskaitos buvo gautos datos, laikai, tardymų kalendoriai ir net apytikslės pinigų sumos, kurios buvo sumokėtos šalių, kuriose buvo kalinami ir kankinami CŽV kaliniai, valdžios atstovams.

Ten minimas centro „Violetinis“ steigimas ir pinigų mokėjimai. Mes tirdami matėme kažkokius pėdsakus (pinigų), bet neturėjome įrodymų ir neįrodėme, kad kokie nors pinigai tuo metu buvo sumokėti ir negalime pasakyti, kam jie buvo mokėti

„Galima aiškiai matyti bendradarbiavimą su vietos valdžios atstovais ir tai, kaip jie gauna milijonus dolerių už paramą CŽV „perdavimo“ programai. Faktinė suma ir konkretūs gavėjai JAV senato raporte buvo užslėpti, bet kruopštus raporto skaitymas EŽTT leido padaryti išvadą, kad Lietuvoje buvo įsikūręs sulaikymo centras „Violetinis“. Ir tai buvo centras, kuriame laikytas Abu Zubaydah“, – rašoma EŽTT teismo pranešime spaudai.

Teismas nustatė, kad CŽV sulaikymo centras Lietuvoje egzistavo tarp 2005 vasario ir 2006 kovo mėnesių. Taip pat, kad ten buvo laikytas Abu Zubaydah, o Lietuvos valdžia tai žinojo ir bendradarbiavo su CŽV. Taip pat yra įtarimų, kad Lietuvoje buvusioje CŽV slaptavietėje buvo laikyta daugiau nei vienas asmuo.

Tyrė, bet neturėjo įrodymų

Konservatorius Arvydas Anušauskas, 2009 metais vadovavęs parlamentiniam tyrimui, kuris tyrė galimą CŽV kalėjimo buvimą Lietuvoje sako, kad: „Šiame teisme Lietuvos valstybė turėjo pristatyti savo argumentus, kurie įtikintų teismą, kad ji (valstybė) ėmėsi visų veiksmų, jog ištirtų kaltinimus, esą kažkas pateko į Lietuvos teritoriją mūsų institucijoms nežinant ir čia buvo laikomas. EŽTT teismas dar naudojosi trijų liudininkų parodymais ir išslaptintais JAV Senato žvalgybos komiteto dokumentais. Tai buvo pagrindiniai šaltiniai ir galiu konstatuoti, kad Lietuvos valstybei nepavyko apsiginti ir įrodyti savo tiesos. Aš priminsiu, kad parlamentinio tyrimo metu mes neradome kokio nors konkretaus žmogaus sulaikymo, bet konstatavome, kad sąlygos tam – buvo“, – sakė A. Anušauskas.

Anot politiko, parlamentinio tyrimo komisija 2009 metais nustatė, kad pora VSD (Valstybės saugumo departamento) pareigūnų dalyvaudami bendroje operacijoje su CŽV neinformavo Lietuvos politikų, prezidento apie veiksmus, vykusius Lietuvos teritorijoje.

„Faktas, kad buvo mokami pinigai buvo paviešintas prieš ketverius metus, kai buvo išslaptinti JAV Senato žvalgybos komiteto dokumentai. Ten minimas centro „Violetinis“ steigimas ir pinigų mokėjimai. Mes tirdami matėme kažkokius pėdsakus (pinigų), bet neturėjome įrodymų ir neįrodėme, kad kokie nors pinigai tuo metu buvo sumokėti ir negalime pasakyti, kam jie buvo mokėti“, – sakė politikas. Anot jo, tam tikrų liudijimų (dėl pinigų mokėjimo) – buvo, tačiau patvirtinti to neįmanoma.

A. Anušauskas sako, kad savo laiku jie kėlė tikslą, jog mūsų specialiosios tarnybos bendraudamos su sąjungininkų analogiškomis tarnybomis informuotų politikus, kurie yra atsakingi ir išrinkti žmonių. „Svarbu, kad politikai žinotų, kas vyksta valstybėje, kokios atsakomybės jos vardu yra prisiimamos, kokių pasekmių galima tikėtis. Mes pasiekėme, kad bent jau informuotumo lygis šiuo metu yra padidėjęs“, – sakė politikas.

Jis tvirtino peržiūrėjęs (teisinį) ieškinį ir argumentus ir spėja, kad ataskaitose apie kalėjimo buvimą Lietuvoje mūsų šalies valdžios atstovais įvardijami VSD direktorius ir pavaduotojas.

„Lenkija, Rumunija, Makedonija pralaimėjo analogiškus ieškinius. Galime konstatuoti, kad tokio pavidalo pralaimėtas ieškinys liudija, jog savo laiku žmonės, manę galintys valdyti valstybę „nuo užpakalinės sėdynės“ ir nepalikti jokių pėdsakų – suklydo. Pėdsakų liko ir dabar valstybei atsiranda ieškiniai. Viliuosi, kad tokia situacija nepasikartos“, – aiškino A. Anušauskas.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

Tarptautinės teisės specialistė ir Mykolo Riomerio universiteto profesorė Lyra Jakulevičienė sako, kad EŽTT sprendimas turės pasekmių ne tik Lietuvai. „Šis sprendimas kelia fundamentalius klausimus: kaip suderinti valstybės ir visuomenės apsaugą ir žmogaus teises tada, kai kyla terorizmo pavojus ir valstybė siekia apsaugoti savo piliečius.

Kažkuriuo metu buvo manoma, kad galbūt galima imtis specialiųjų priemonių. Laikas parodė, kad specialiosios priemonės neturi pažeisti pagrindinių teisių. Tai kelia balanso tarp valstybės, visuomenės saugumo ir žmogaus teisių užtikrinimo klausimą“, – sakė teisininkė. Anot jos, kyla nemažai klausimų dėl demokratinės kontrolės, o sprendimo pasekmės ir EŽTT žinia labai aiški – tai negeras dalykas valstybei.

Viena valstybė negali sumokėti kitai valstybei tam, kad laikytų (savo) kalinius ar priimtų pabėgėlius, kurių valstybė nepageidauja. Atsakomybė, jei pažeistos asmenų teisės, atitenka abiems valstybėms – tai kuri moka ir tai kuri tokius mokesčius priima

„EŽTT abejonių dėl nustatytų faktų nekilo ir to nereikėtų ginčyti, bet patys įrodymai, kuriais buvo remiamasi (išslaptintos ataskaitos, liudijimai) teigia, jog tiesioginių įrodymų nebuvo. Tuo abejoti nereikėtų, tačiau programos buvo slaptos ir informacijos apie jas nėra daug, todėl žinoti ar buvo mokama ir kiek buvo mokama šiai dienai būtų sudėtinga.

Valstybių praktikoje pasitaiko atvejų, kai valstybės susitaria dėl tam tikrų tikslų. Kompensaciniai mechanizmai yra kritikuojami ir jie neatleidžia valstybės nuo atsakomybės. Viena valstybė negali sumokėti kitai valstybei tam, kad laikytų kalinius ar priimtų pabėgėlius, kurių valstybė nepageidauja. Atsakomybė, jei pažeistos asmenų teisės, atitenka abiems valstybėms – tai kuri moka ir tai kuri tokius mokesčius priima“, – sakė tarptautinės teisės profesorė.

Teisininkė taip pat aiškino, kad iš teisinės pusės žiūrint valstybės vadovų tikinimas, jog šie nežinojo vieno ar kito dalyko nėra esminis momentas.

„Valstybė privalo užtikrinti, kad tokių atvejų (kankinimo) jos teritorijoje/jurisdikcijoje – nebūtų. Žinojimo ir nežinojimo klausimas svarbus nacionaliniame lygmenyje, EŽTT teismas pakvietė Lietuvą užbaigti tyrimą, kuris iki šiol nėra baigtas, kad būtų nustatyti kalti asmenys“, – sakė L. Jakulevičienė. Visgi tai, kad Lietuva nebaigė tyrimo ir neįvardijo kaltųjų neužkerta kelio EŽTT konstatuoti, jog valstybė padarė pažeidimą.

CŽV kalėjimo „įkurtuvių“ metu Lietuvoje vyko prezidento Rolando Pakso apkalta, vėliau šalį laikinai valdė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, o 2004 metų liepą Valdas Adamkus buvo antrą kartą išrinktas prezidentu.

***

Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose, JAV žiniasklaidoje pasirodė 2005 metais. Tai paneigė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, tuometinis prezidentas Valdas Adamkus ir tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas, taip pat Europos Parlamento narys Rolandas Paksas.

2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykdyti 2003–2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė 2010 metais. Komentuodamas sprendimą, prokuroras Antanas Stepučinskas tuomet sakė, kad „negauta jokių duomenų apie tai, jog su JAV CŽV siejamais orlaiviais į Lietuvos Respubliką būtų neteisėtai atgabenti ar išgabenti kokie nors asmenys“.

Tais pačiais metais R.Paksas Lietuvos parlamentiniam tyrimui liudijo, kad jam būnant prezidentu „noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo“, tačiau jis esą kategoriškai nesutikęs. Kiek vėliau jis net paragino EP atnaujinti tyrimą.

2011 metais žmogaus teisių gynimo organizacija „Interights“ apskundė Lietuvą EŽTT slaptame kalėjime kalinto palestiniečio Abu Zubaydah vardu.

2013 metais Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti naują ikiteisminį tyrimą, nevyriausybininkai šį sprendimą apskundė teismui.

2014 metais JAV Senatas paviešino ataskaitą, kurioje teigiama, kad Lietuvoje galėjo kalėti mažiausiai du kaliniai, tarp kurių su Lietuva EŽTT bylinėjęsis palestinietis Abu Zubaydah. Į tai reaguodamas tuometinis ministras pirmininkas A. Butkevičius pareiškė, kad ši informacija turi būti tiriama parlamente. Tuometinis VSD vadovas Vaidotas Girna ir toliau laikėsi pozicijos, jog tyrimui pagrindo nėra.

Tais pačiais metais Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuratūra nepagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

2015 metais prokuratūra tyrimą atnaujino. Tais pačiais metais metais Europos Parlamentas nusprendė atnaujinti tyrimą dėl CŽV kalėjimų. Metais vėliau Lietuvos vyriausybė pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, netoli Vilniaus kuriant žvalgybos paramos centrą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"