Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Buvęs Lietuvos komunistų partijos vienas vadų, Vladislavas Švedas, nori kito advokato 

2018 sausio 22 d. 13:40
Vladislavas Švedas./
Vladislavas Švedas./
lrs.lt nuotrauka

Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje, buvęs vienas Lietuvos komunistų partijos vadovų Vladislavas Švedas teismui pranešė atsisakantis jam skirto advokato, nes jį papiktino viešai gynėjo išreikšta nuomonė apie byloje minimus įvykius.

Kaltinamasis paprašė jam skirti kitą advokatą.

V. Švedas bylos nagrinėjame Vilniaus apygardos teisme, kaip ir daugelis kitų kaltinamųjų, nedalyvauja. Kaltinamiesiems atstovauja valstybės skirti gynėjai, keletas kaltinamųjų yra patys pasisamdę advokatus. V. Švedui kaip kitiems buvo skirti du advokatai, vienas – nuolat dalyvauti procese, kitas – atsarginis.

„Aš kaltinamas karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Manau, kad šiurkščiausiu būdu pažeidžiamos teisės į mano objektyvią gynybą“, – rašoma V. Švedo pareiškime.

Jį pirmadienį vykusiame posėdyje paskelbė teismas.

V. Švedas rašo, kad jam buvo skirta advokatė Renata Janušytė, jis su ja bendravo elektroniniais laiškais. Tačiau pernai rugpjūtį gavo žinią, kad jam atstovaus advokatas Karolis Jonušas. V. Švedas teismui skundžiasi, kad šis gynėjas sąmoningai vengia kontakto. Be to, ne kartą viešai išsakė nuomonę apie Sausio 13-ąją, kuri, pasak V. Švedo, prieštarauja jo pozicijai dėl pateikto kaltinimo.

Kaltinamojo manymu, K. Jovaišas kaip advokatas kalbėdamas viešai naudojasi Sausio 13-osios bylos medžiaga. Teisiamasis nurodė, kad jį labai papiktino advokato viešas komentaras „Kremliaus melas apie Sausio 13-ąją ne toks bjaurus. Jis daug bjauresnis“.

Kaltinamasis teismui pasiskundė, kad K. Jonušas šioje publikacijoje išdėstė „itin šališką ir politizuotą poziciją“. Anot jo, tai parodo, kad jis palaiko kaltinimo pusę. V. Švedas paprašė skirti jam kitą advokatą. Rusijoje gyvenančio kaltinamojo pozicijai pritarė ir kitų kaltinamųjų advokatai, taip pat prokuratūros atstovai.

Kadangi teismo salėje buvo kita V. Švedui skirta advokatė Marija Bartaševičiūtė, teisėja nusprendė, jog kaltinamojo gynyba užtikrinta, todėl byla bus nagrinėjama toliau.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

V. Švedas per apklausą pareigūnams yra pasakojęs, kad buvo parengtas Lietuvos valdžios nuvertimo planas, jis buvo sukurtas ne Lietuvoje.

1990–1991 metų Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos komunistų partijos buvęs antrasis sekretorius Lietuvos teisėsaugos buvo apklaustas 1991 metų spalį.

„Apie jokį Lietuvos valdžios pakeitimo planą sausį nežinojau. Jeigu toks planas buvo sudarytas, jis sudarytas ne Vilniuje“, – yra sakęs V. Švedas.

Jo tvirtinimu, Lietuvoje sukurti tokį planą būtų buvę per sudėtinga, nebuvę kam.

V. Švedas tuomet pasakojo 1991 metų sausio pradžioje lankęsis Maskvoje, iš kur tikėjosi išvykti į komandiruotę Paryžiuje. Čia jis ketino pristatyti savo parengtą dokumentą apie „žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje“. Tačiau kelionė neįvyko, o pats V. Švedas skubiai kariniu lėktuvu su tuometiniu prosovietinės Lietuvos komunistų partijos vadovu Mykolu Burokevičiumi grįžo į Vilnių, nes ten vyko mitingai dėl kainų padidinimo. Ką tuo metu Maskvoje veikė M. Burokevičius, V. Švedas tikino nesidomėjęs, tik girdėjęs, kad dalyvavo darbiniame pasitarime.

V. Švedas per apklausas ne kartą minėjo, kad tiek iš M. Burokevičiaus, tiek iš Vilniuje viešėjusių įvairių Maskvos veikėjų supratęs, jog tuometinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ketina Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą.

„Aš nelabai tikėjau, kad bus įvestas prezidentinis valdymas, bet apie tokio valdymo įvedimą viešai kalbėjo M. Burokevičius“, – liudijo V. Švedas.

Kitoje apklausoje jis tvirtino iki 1990 metų gruodžio palaikęs idėją dėl prezidentinio valdymo, bet tuo laiku persigalvojęs.

„Prezidentinio valdymo idėjos atsisakiau 1990 metų gruodį, nes jis remiasi karine jėga. (...) Buvau karinės jėgos priešininkas“, – tikino V. Švedas.

Jis pats neigė palaikęs kokius nors tiesioginius ryšius su tuometiniais Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų, kitų jėgos struktūrų vadovais, tačiau bendraudavęs su jų į Vilnių atsiųstais patikėtiniais. Šie esą domėdavosi situacija Lietuvoje.

V. Švedas tvirtino apie kruvinuosius 1991 metų įvykius sužinojo tik išgirdęs šūvius, bandęs skambinti M. Burokevičiui paklausti, kas vyksta, bet šis nekėlė telefono ragelio.

„Kad kariškiai pasielgs taip kvailai, aš nesitikėjau“, – yra teigęs V. Švedas.

Jis tvirtino apie rusų kariuomenės judėjimą, planus Vilniuje nežinojęs, kad iš Pskovo čia permesti desantininkai esą sužinojęs jau po kruvinųjų Sausio įvykių, kai vėl buvo Maskvoje. Lietuvos pareigūnų apklausiamas komunistų veikėjas tikino net prašęs buvusio sovietų armijos Vilniaus garnizono vado Viktoro Uschopčiko vengti kruvinų susirėmimų su civiliais.

Kita vertus, tuometinius įvykius jis vadino natūraliais ir stebėjosi, kodėl už tai galėtų būti teisiamas. V. Švedas per apklausą prisipažino, kad 1990–1991 metais buvo saugomas asmens sargybinių iš Maskvos.

1992 metais V. Švedas išvyko iš Lietuvos, gyveno ir dirbo Baltarusijoje, Rusijoje.

Vilniaus apygardos teismas dvejus metus nagrinėja Sausio 13-osios bylą. Tai viena didžiausių teisėsaugos bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Joje daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G. Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J. Melis laikomas suimtas.

Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, šios atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"