Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Be diplomo – ne valdininkas 

2018 rugsėjo 20 d. 08:20
Kiek valdininkų neatitiks valstybės tarnautojo statuso, spręs kiekvienoje valstybės institucijoje ar įstaigoje iki spalio 1 dienos sudaryta komisija. / 
Kiek valdininkų neatitiks valstybės tarnautojo statuso, spręs kiekvienoje valstybės institucijoje ar įstaigoje iki spalio 1 dienos sudaryta komisija. / 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai nuo kitų metų turės jį įgyti per penkerius metus. To nepadariusieji privalės palikti valstybės tarnybą.

Tai numatyta birželio pabaigoje Seimo priimtame naujajame Valstybės tarnybos įstatyme. Skaičiuojama, kad ši naujovė palies per 2 tūkst. dabartinių valstybės tarnautojų, bet kiek jų pradės mokslus aukštosiose mokyklose – kol kas neaišku, nes dalis valdininkų iki 2024 metų arba spės išeiti į pensiją, arba jų einamos valstybės tarnautojų pareigybės bus paverstos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėmis.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 valstybės tarnautojų, kurių išsilavinimas neatitiks naujojo Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų.

Anot Valstybės tarnybos departamento vyriausiosios specialistės Linos Biekštaitės, pagal naująją Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, kuri įsigalios nuo kitų metų, aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai turės jį įgyti, o tokio išsilavinimo neįgiję, tarnautojo pareigas galės eiti ne ilgiau kaip iki 2024 metų sausio 1 dienos. „Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nurodytas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, aukštesnysis išsilavinimas bei iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas nebus pakankamas valstybės tarnautojo pareigoms“, – pabrėžė L. Biekštaitė. Pasak jos, Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad aukštasis išsilavinimas gali būti įgytas universitete arba kolegijoje.

Valstybės tarnybos „rėtis“

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 valstybės tarnautojų, kurių išsilavinimas neatitiks naujojo Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų. „Tikėtina, kad dalis jų einamų pareigybių nuo sausio 1 dienos bus panaikintos ir vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės“, – sakė L. Biekštaitė.

Valstybės tarnybos departamento vyriausioji specialistė priminė, kad naujajame įstatyme išgryninta valstybės tarnybos sąvoka. Todėl funkcijos, kurios nėra susijusios su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla valstybės arba savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, laikytinos ūkinio bei techninio pobūdžio funkcijomis. Tokios funkcijos galėtų būti, pavyzdžiui, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, darbo užmokesčio skaičiavimas, turto apskaita, duomenų į informacines sistemas, programas ar registrus suvedimas ir tvarkymas, duomenų registravimas, statistinių ataskaitų rengimas, dokumentų registravimas, sisteminimas, kaupimas ir tvarkymas, perdavimas archyvams, dokumentų suvedimas ar įkėlimas į naudojamas informacines sistemas, registrus, dokumentų nukreipimas, paskirstymas, perdavimas, išsiuntimas, dokumentų ir tekstų redagavimas, informacinių sistemų techninė priežiūra ir tvarkymas, posėdžių, susitikimų ir pasitarimų organizavimas ir aptarnavimas, turto priežiūra ir remontas bei kitos panašios funkcijos. Šiuo metu tokias funkcijas atliekantys darbuotojai nuo 2019-ųjų turėtų netekti valstybės tarnautojo statuso.

Kiek bus tokių valdininkų, spręs kiekviena valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga. Iki spalio 1 dienos jose turi būti sudarytos komisijos, į kurias įtraukiami toje valstybės, savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai arba darbo tarybos atstovai. Šios komisijos privalo įvertinti savo įstaigos valstybės tarnautojų pareigybes ir nustatyti, ar jos atitinka naująją valstybės tarnybos apibrėžtį bei nuspręsti, kurios pareigybės turėtų būti naikinamos.

Nerimas dėl ateities

Ketvirtį amžiaus vienoje šalies merijoje dirbanti Irena (redakcijai tikrasis pokalbininkės vardas žinomas) neslėpė, kad naujas Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimas jai tapo didžiuliu galvos skausmu. Jau daugiau kaip du dešimtmečius moteris dirba valstybės tarnautoja, nors aukštojo išsilavinimo neturi. Ji tikino, kad tuo metu, kai įsidarbino savivaldybės administracijoje, turinčiųjų aukštojo mokslo diplomą jų rajone buvo ne itin daug. Ir tarnautojos darbas gana paprastas – atsakingų sprendimų jai netenka priimti, o tvarkyti dokumentus ji yra įgudusi. Iš pradžių darbuotoja buvo priimta dirbti pagal darbo sutartį, o jau daugiau kaip du dešimtmečius ji – valstybės tarnautoja.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Kalbėjausi su savo vadovais. Jie tikino, kad nors mano darbas yra daugiau techninio pobūdžio, tačiau ir po naujųjų metų mano einamos pareigos liks priskirtos valstybės tarnybos pareigoms. Todėl tikiuosi, kad galėsiu dirbti, tik mokytis jau nesirengiu – ne tie metai“, – svarstė savivaldybės valdininkė. Anot jos, iki pensijos likus šešeriems metams – galvoje jau nebe studijos aukštojoje mokykloje.

„Tikiuosi, kad man bus leista dirbti iki pat pensijos, nors ir nesu „aukštamokslė“. Jei ne – būsiu bedarbė, nes darbą susirasti provincijoje, sulaukus tokio amžiaus, nėra jokių galimybių“, – atvirai kalbėjo savivaldybės darbuotoja.

Merijų galvos skausmas

Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis „Lietuvos žinioms“ teigė kol kas nežinantis, kiek darbuotojų teks nerimauti dėl ateities, nes jie neturi reikalaujamo aukštojo išsilavinimo. „Bus tokių, kurie nėra baigę aukštosios mokyklos. Tačiau dauguma yra įgiję aukštąjį išsilavinimą“, – pabrėžė K. Podolskis.

Karolis Podolskis: „Prireikus tarnautojai vienas kitą pavaduoja. Todėl būtų neteisinga vieną darbuotoją palikti eiti valstybės tarnautojo pareigų, o kitą priversti dirbti pagal darbo sutartį.“

Pasak jo, tikslesnis valstybės tarnautojų, kuriems teks susirūpinti dėl savo išsilavinimo, skaičius paaiškės, kai bus žinoma, kiek dabartinių valstybės tarnautojų pareigybių bus panaikinta įsteigiant darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes. Kol kas ši valstybės tarnybos pertvarkos dalis Marijampolėje nebaigta.

„Kol kas svarstome, vertiname, nes norime, kad mažinant valstybės tarnautojų pareigybių jų skaičius liktų optimalus. Juk nė viename skyriuje nėra taip, kad skyriuose vienas darbuotojas atliktų tik technines funkcijas, o kitas – tik viešojo administravimo. Juk prireikus darbuotojai vienas kitą pavaduoja. Todėl nemanau, kad būtų teisinga vieną darbuotoją palikti eiti valstybės tarnautojo pareigų, o kitą priversti dirbti pagal darbo sutartį. Kaip diferencijuoti, kuris darbuotojas vertas būti valstybės tarnautojo pareigų, o kuris – ne?“ – svarstė K. Podolskis ir neslėpė, kad merijai naudingiau turėti daugiau valstybės tarnautojų.

Problemų neįžvelgia

Šiuo metu valstybės ir savivaldybių įstaigose dirba per 29 tūkst. valstybės tarnautojų. Pastaraisiais metais jų skaičius po truputį mažėja, o kiek liks po pertvarkos – dar neaišku. Tai bus žinoma tik spalio pradžioje, kai visos įstaigos parengs pertvarkos planus. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga (LVTBVĮDPS), anot jos pirmininkės Irenos Petraitienės, pripažįsta, kad pertvarka reikalinga, tačiau ją laiko skubota ir gerai neapgalvota. Be to, pertvarka nebuvo derinta su valstybės tarnautojais, su profsąjungomis.

„Valstybės tarnybos pertvarkai mes nepritariame, bet tikrai nieko blogo, kad keliamas reikalavimas valstybės tarnautojams turėti aukštąjį išsilavinimą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ir LVTBVĮDPS pirmininkės pavaduotoja, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Gražinienė. Pasak jos, muitinės sistemoje toks reikalavimas buvo taikomas ir anksčiau – darbuotojai buvo skatinami mokytis. Todėl nebaigusiųjų aukštojo mokslo beveik nebeliko.

„Jei norime, kad valstybės tarnyba būtų prestižinė, tai būtinai į ją turi būti priimami asmenys tik turintys tinkamą išsilavinimą“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė kitas LVTBVĮDPS pirmininkės pavaduotojas, Rokiškio rajono valstybės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Jonas Katinauskas. Jo nuomone, daugelyje šalies savivaldybių valstybės pareigūnų, neturinčių aukštojo išsilavinimo, belikę vienas kitas, belaukiantis pensijos.

„Alytaus miesto merijoje buvo keli B kategorijos valstybės tarnautojai, neturintys aukštojo išsilavinimo. Tačiau jie buvo perkelti dirbti į socialinių paslaugų centrą“, – pasakojo ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos profesinės sąjungos pirmininkas Adomas Andrušaitis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"