Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Aurelijus Veryga purtosi „draudimų ministro“ etiketės 

2018 spalio 10 d. 10:00
Aurelijus Veryga: "Tai ne draudimai, o taisyklės, pagal kurias visuomenė susitaria gyventi. Ar, pavyzdžiui, Kelių eismo taisykles galima vadinti draudimų rinkiniu?"
Aurelijus Veryga: "Tai ne draudimai, o taisyklės, pagal kurias visuomenė susitaria gyventi. Ar, pavyzdžiui, Kelių eismo taisykles galima vadinti draudimų rinkiniu?"
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per kelerius metus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavardė tapo savotišku draudimų ir ribojimų sinonimu Lietuvoje. Jis turi ir daugiau idėjų, kaip pagerinti mūsų sveikatą, tačiau, kitaip nei didžioji visuomenės dalis, jų nevadina suvaržymais.

Gyventojų sveikatos prasme Lietuva Europos Sąjungoje (ES) atrodo gana prastai. Gyvename trumpiau nei kiti europiečiai, dažniau mirštame nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Blogiausiai atrodome pagal savižudybių, tuberkuliozės ir alkoholio vartojimo rodiklius. A. Veryga sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija imasi priemonių padėčiai keisti.

Be to, ministras įžvelgia ir gerų dalykų. „Jei bandytume save lyginti su kitomis šalimis pagal tai, kiek pinigų skiriame sveikatos priežiūrai ir ką už tai gauname, regis, tvarkomės labai neblogai“, – interviu „Lietuvos žinioms“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuviai nori į ligonines

– Esate vienas labiausiai linksniuojamų ministrų. Kaip manote, kodėl? Kaip dėl to jaučiatės?

– Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad sveikatos apsaugos ministrai visur yra dėmesio centre, nesvarbu, kokią šalį imtume, nes sveikatos problemos žmonėms yra vienos aktualiausių. Jei vyksta koks nors veiksmas, natūralu, kad sveikatos apsaugos ministras atsiduria dėmesio centre. O pas mus to veiksmo yra tikrai nemažai ir, matyt, aš labai natūraliai atsiduriu tame dėmesio centre.

Kaip dėl to jaučiuosi? Visaip būna. Būna sudėtingesnių laikų, kai vienu metu vyksta daug darbų, – tada reikia mobilizuoti jėgas, visiems paaiškinti, išaiškinti, pačiam žinoti daug detalių, įsigilinti. Būna sudėtinga, bet tai priimu kaip savo darbo dalį, to nesureikšminu.

– Kaip vertinate dabartinę mūsų sveikatos apsaugos sistemos būklę? Kokios esminės jos bėdos?

– Jei ją vertintume su niekuo nelygindami, turbūt galėtume kartoti tuos pačius dalykus, kuriuos žmonės įvardija patys: ir laukimo laikas, norint patekti pas specialistus, ir medikamentų kainos. Tačiau daug objektyvesnis tas vertinimas tampa tada, kai galime palyginti save su šalimis, kurios yra bent jau panašios į mus. Čia situacija yra dvejopa. Viena vertus, jei žiūrėtume į ES valstybes, lyg ir mažai kuo galime girtis. Mūsų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių, dideli gyvenimo trukmės tarp vyrų ir moterų skirtumai, didelis mirtingumas nuo išvengiamų širdies ir kraujagyslių ligų. Turime tris sritis, kuriose mus ypač išskiria iš kitų valstybių ir kritikuoja. Tai – labai aukšti savižudybių rodikliai, vis dar didelis tuberkuliozės (ypač atsparios antibiotikams) paplitimas ir didelis alkoholinių gėrimų vartojimas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tačiau yra ir gerų dalykų. Jei bandytume save lyginti su kitomis šalimis pagal tai, kiek pinigų skiriame sveikatos priežiūrai ir ką už tai gauname, regis, tvarkomės neblogai. Nors išleidžiame santykinai nedaug pinigų, turime tikrai neblogą priežiūrą, kurią mūsų gyventojai, paradoksalu, bet paprastai įvertina tada, kai išvažiuoja iš šalies. Neretas išvykęs gyventi į kitas ES valstybes per atostogas vis tik grįžta čia gydytis.

– Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad mūsų šalies gyventojų sveikatos rodikliai, palyginti su ES šalimis, nėra geri: sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra vienas didžiausių, dažniau nei kiti europiečiai esame gydomi ligoninėse, bet sveikatos priežiūrai skirtos išlaidos vienam gyventojui yra gerokai mažesnės nei Bendrijos vidurkis, esame vieni labiausiai nepatenkintų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Kaip tai vertinate?

– Pastebėjimai yra labai teisingi. Juos mes ir patys ne kartą esame minėję, kalbėdami apie gydymo įstaigų pertvarkos būtinybę ar būtinybę reguliuoti vaistų kainas. Tik galbūt nelabai mus girdėdavo, nes tai būdavo priimama su kažkokiu keistu priešiškumu.

Tai ir visuomenės mentaliteto klausimai, susiję ir su gydytojais, jų formuojamu požiūriu į sveikatos priežiūrą. Turbūt nemaža dalis visuomenės iki šiol mano, jog pagulėti ligoninėje yra neblogai, kad tik ilgiau palaikytų. Keista tai girdėti. Tuo ir garsėjame. Daug žmonių siunčiame konsultuotis į antrinį ar tretinį lygį, o tada susiformuoja eilės. Užuot pasitikėję šeimos gydytojais, sugrūdame žmones pas specialistus. Jie ir patys to reikalauja, kartais – net grasindami, skųsdamiesi vyriausiesiems gydytojams, ministerijai. O tuomet pykstame, kad labai ilgai tenka laukti priėmimo. Sugulę į ligonines, prisigaudome įvairių infekcijų, dėl to kyla ir kitokių problemų.

Manau, kad toks požiūris ilgainiui keisis, nes jauni žmonės vis mažiau ir mažiau norės pagulėti ligoninėse. Visa medicina juda link to, kad vis daugiau paslaugų būtų suteikiama per parą, dieną.

– Nors Sveikatos apsaugos ministerija aiškina sprendžianti eilių pas gydytojus, didelių vaistų kainų problemas, padėtis į gera nepasikeitė. Kada galima tikėtis realių pokyčių?

– Su jūsų žodžiais sutikčiau tik iš dalies. Kalbant apie eiles pas gydytojus, išties reikia tam tikrų mechanizmų. Kai kurie nesudėtingi sprendimai jau priimti. Pavyzdžiui, galimybė telefonu prasitęsti vaisto receptą. Tikiuosi, kad nuotolinių paslaugų daugės. Tačiau tam, kad suvaldytume eiles, reikia turėti tinkamai veikiantį mechanizmą. Reikia žinoti, kur susidaro eilės, kiek ir kokių specialistų yra, koks jų darbo laikas, kad nebūtų įvairių spekuliacijų bei manipuliavimo mokamomis ir nemokamomis paslaugomis. Tam nuo kitų metų siekiame turėti atnaujintą išankstinę pacientų registracijos sistemą. Tokią, prie kurios ateityje prisijungtų visos įstaigos. Vien tai, kad pacientui neleidžiama vienu metu registruotis pas kelis specialistus, leis bent iš dalies valdyti eiles.

Diskutuojama, kad nedrausmingiems pacientams (tiems, kurie registruojasi, bet neina pas gydytojus) galbūt net taikyti tam tikras finansines drausminimo priemones. Tačiau, manau, tik pradėjus veikti sistemai realiai pamatysime, kiek iš tiesų yra tokių žmonių. Kai kurių gydymo įstaigų atstovų teigimu, jų gali būti iki 30 procentų.

Kalbamasi ir su šeimos gydytojais, svarstant plėsti jų kompetenciją. Jie ir patys ne kartą yra sakę, kad galėtų išspręsti daug problemų.

Lietuvoje padaryta tikrai labai daug, kad mažėtų vaistų kainos. Anksčiau tokių priemonių nebuvo imtasi, o dabar į mūsų pavyzdį žvelgia ir kaimynai. Pavyzdžiui, latviai tokias pačias priemones norėtų diegti savo šalyje. Juk kainos, ypač generinių vaistų, reikšmingai sumažėjo. Priimtas priemones labai teigiamai įvertino ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pavyzdžiui, buvo numatytos vadinamosios vaistų priemokų lubos. Anksčiau priemoka buvo susijusi su vaisto kaina, dėl to žmonės, kuriems jie buvo brangesni, turėjo mokėti didesnę priemoką – vien dėl to, kad vaistas brangesnis. Dabar sistema pakeista, priemokos sumažėjo. Žinoma, būna ir parodoksalių situacijų. Labai dažnai minimas insulinas ar kiti vaistai, už kuriuos priemokas vaistinės anksčiau nors ir galėdavo imti, bet neimdavo, o dabar pradėjo imti. Tačiau dėl to, ar taikyti priemoką, apsisprendžia pačios vaistinės.

Neretai klausiama, kodėl reikia primokėti, jei vaistas kompensuojamas 100 procentų? Priemoka atitenka vaistinei, kuri turi išlaikyti patalpas, užsakyti, atsigabenti vaistus, juos sandėliuoti, mokėti atlyginimą farmacininkui.

Žada neuždarinėti ligoninių

– Jūsų inicijuotos reformos sukėlė nemažai sumaišties, pasėjo nerimo. Daug aistrų kelia sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka. Kaip bus elgiamasi? Kiek rajoninių ligoninių bus uždaryta?

– Įdomiausias niuansas, kad ministerija nesirengia uždarinėti gydymo įstaigų. Seime priimti pasiūlymai buvo vetuoti prezidentės, dabar jie pakoreguoti ir bus teikiami iš naujo. Tačiau jie skirti ne tam, kad ligonines uždarytume, o tam, kad išsaugotume kokybiškas paslaugas. Regionuose dalis ligoninių jau yra praradusios labai daug pacientų, nes daugelis, kas gali sau leisti, jau ir dabar gydosi didesnėse ligoninėse. Kai kurios įstaigos nepajėgios mokėti atlyginimų gydytojams. Jeigu šios sistemos ir proceso nesuvaldysime, dalis gydymo įstaigų žlugs. Galbūt jos nebankrutuos, bet pasieks tokį lygį, kad nebeturės nei pakankamai gydytojų (tokiu atveju negalės išsaugoti paslaugos licencijos), nei galės uždirbti tiek, kad atlaikytų konkurenciją. Tikrai nenorime, kad situacija taptų nevaldoma.

Neretai minime estų, gerokai anksčiau sutvarkiusių savo gydymo įstaigų tinklą, pavyzdį. Mes, deja, patingėjome, o gal pabijojome, nesusitvarkėme. Dabar matome, kad labai trūksta slaugos, paliatyvios priežiūros paslaugų, nes iki šiol jų neplėtojome. Kartoju, tai nėra ligoninių uždarymo, o jų pertvarkymo klausimas. Tokio pertvarkymo, kad žmonės galėtų gauti jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, o įstaigos nebankrutuotų, neužsidarytų.

Žinoma, iš to smagu daryti politiką. Dar nebūdamas politikoje girdėjau sparnuotą pasakymą, kad geriausias dalykas – suteikti politikui galimybę ką nors ginti. Matau, kad kai kurie opozicijos atstovai kelis mėnesius pasimėgaudami transliuoja žinutę, kad ligoninės bus uždaromos. Paskui gyventojų paklausia, ar jiems tai patinka. Tai – labai neatsakingas manipuliavimas visuomenei jautriais klausimais. Ir medikų bendruomenė „pakabinama“ nežinioje. Pertvarka reikalinga, kad turėtumėme stabiliai veikiantį, aukštos kompetencijos saugų tinklą, o visi gyventojai gautų vienodai kokybiškas paslaugas. Ne taip, kaip dabar, kai vienur – geriau, kitur – blogiau.

– Daug klausimų kelia ir pakeistas moksleivių maitinimas. Kaip jūsų paties vaikai dabar valgo mokykloje? Ką manote apie kilusį ažiotažą?

– Mano vaikai kaip valgė, taip ir valgo. Negirdėjau kokių nors didelių nusiskundimų. Nors, tiesą sakant, Kauno rajone ir anksčiau būta vadinamųjų švediškų stalų, sveikos mitybos iniciatyvų.

Skirtingose savivaldybėse moksleivių maitinimas labai skiriasi. Dėl tų, kas rimtai žiūri į vaikų maitinimą ir tam ruošėsi, nelabai girdėti skundų. Kai kas sugebėjo paruošti tokius valgiaraščius, kad vaikai valgytų ir jiems būtų skanu. Kiti dabar labai garsiai kalba apie tai, kad vaikai mėto maistą, nevalgo, tarsi anksčiau viską iki paskutinio trupinėlio suvalgydavo... Dabar šis klausimas labai eskaluojamas. Kadangi žinome, kad kai kam trūksta fantazijos, kompetencijos, kvalifikacijos, sutarėme su šefais, jog šie padėtų sudaryti valgiaraščius, kad įrodytume, jog sveika mityba nėra neskani.

Kad šioje srityje nebuvo galima delsti, argumentų yra daugiau nei pakankamai: vaikų sveikatos būklė nėra gera, daugėja nutukusių, antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų. Iš kariuomenės girdime signalų, kad nemažai tarnauti tėvynei pakviečiamų jaunuolių pripažįstami netinkami atlikti pareigą. Tokioje situacijoje atsidūrėme neatsitiktinai – dėl to, kad nesirūpinome vaikų sveikata: tiek fiziniu aktyvumu, tiek mityba, tiek kitais dalykais. Dar 15 metų diskutuoti jau nebegalime.

Antialkoholines priemones vertins kitąmet

Esate vienas alkoholio vartojimo ribojimų iniciatorių. Ar Lietuva vis dar daug geria? Ar bus imtasi kokių nors papildomų veiksmų?

– Ne kartą esu minėjęs, kad apie kai kurias priemones, kurias priėmė Seimas (nors tai ir siejama tik su manimi asmeniškai), spręsti dar per anksti. Kol kas galime kalbėti apie akcizo padidinimo poveikį alkoholio vartojimui. Rezultatai, bent jau pirmieji, nėra blogi. Alkoholio vartojimas mažėja. Nuo naujų metų įsigaliojo naujų priemonių paketas – reklamos draudimas, padidintas amžiaus cenzas, nuo kada galima įsigyti alkoholio, prekybos juo laiko sutrumpinimas ir panašiai. Tačiau jų poveikio vertinti dar negalime, nes tikrą sveikatos statistiką turėsime tik kitų metų pavasarį. Tada galėsime pasakyti, kaip iš tiesų yra.

Kalbant apie alkoholio vartojimą, nepakanka žinoti vadinamąjį galvai tenkantį kiekį. Tikrąjį vaizdą atspindi sveikatos rodikliai. Jei mažėja apsinuodijimų alkoholiu, alkoholinių psichozių, mirčių, vadinasi, mažėja ir vartojimas. Spekuliacijos, kad žmogus nuvažiavo ir kitur nusipirko, netinkamos. Jei taip iš tiesų yra, mirčių nemažės. Kiek tenka bendrauti su gydytojais, jie sako, kad mažėja ir psichozių, ir apsinuodijimų alkoholiu. Pastebimo geros tendencijos, tačiau kokios jos apimties, pamatysime vėliau. PSO, kurioje dirba tarptautinio lygio ekspertai, yra pažadėjusi pagalbą Lietuvai vertinant šias priemones.

– Verygos pavardė jau tapo savotišku draudimų, ribojimų sinonimu Lietuvoje. Kokių planų dar turite ketindamas gerinti mūsų sveikatą?

– Manau, tai įdomus fenomenas. Kaip sakau, ant to palinkusio karklo dabar jau visos ožkos labai lengvai lipa. Viskas prie manęs limpa, nesvarbu, ar tai mano sugalvota. Pajuokaudamas galiu pateikti pavyzdį. Su viena rinkėja kalbėjomės sveikatos klausimais. Ji pasakė: „Jūs mažiau drauskite.“ – Jos paklausiau: „O kas jums uždrausta?“ – Ji patikino: „Druską jau uždraudėte, cukrų uždraudėte.“ Kai pradėjome išsamiau aiškintis, moteris pripažino, kad kol kas kalbama, jog galbūt taip bus. Baimės akys, švelniai tariant, per didelės.

Priimtos priemonės (alkoholio vartojimo ar vaikų maitinimo srityse) ir anksčiau Lietuvoje yra buvusios, vėliau panaikintos. Tuomet jų niekas nevadino draudimais. Tai taisyklės, pagal kurias visuomenė susitaria gyventi. Nežinau, ar, pavyzdžiui, Kelių eismo taisykles galima vadinti draudimų rinkiniu.

Kokių nors ypatingų pakeitimų nebeplanuojame. Seime esama įvairiausių iniciatyvų, bet jų skelbti ar prognozuoti negalime. Tačiau patys nesame suplanavę ypatingų draudimų. Maitinimo srities priemonės iš esmės jau įgyvendinamos. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų Lietuvoje nebeliks transriebalų. Tai galima vadinti draudimu, tačiau žmonės net nesupras, kai šių medžiagų maisto produktuose nebeliks, nes maisto skonis nuo to nepasikeis. Tačiau, taip, tai yra draudimas naudoti medžiagas, sukeliančias vėžį ir kitas ligas. Tokių techninių dalykų bus, bet jų draudimais nevadinčiau.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"