Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Augustinas Baušys: „Sveikatos vadyboje trūksta ūkiško požiūrio“ 

2019 vasario 16 d. 11:15
Augustinas Baušys
Augustinas Baušys
lsveikata.lt nuotrauka

„Medicina – pats geriausias darbas, kurį gali žmogus dirbti. Tiesa, finansai ne per labiausiai džiuginantys. Bet ką padarysi – ką nors aukoji, ką nors gauni“, – sako VUL Santaros klinikų vyresnysis pilvo chirurgijos gydytojas rezidentas, naujasis VU MF Rezidentų tarybos pirmininkas Augustinas Baušys (27 m.).

– Pernai jaunieji gydytojai protestavo dėl mažų atlyginimų. Sujungus rezidentų darbo užmokestį ir stipendiją situacija pasikeitė?

– Rezidentų situacija išties gerėja, tačiau atlyginimų klausimas išlieka. Taip, socialinės garantijos sujungus atlyginimą su stipendija kitos, vis dėlto didžiajai daliai rezidentų bendra piniginė suma mėnesio gale yra tokia pati. Ir ji turbūt net nesiekia šalies vidurkio. O didžioji dalis rezidentų visgi koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, kur pragyvenimas yra kiek brangesnis nei regionuose, tad toks atlyginimas varžo žmones. Aišku, rezidentai supranta, kad jų atlyginimas, kaip ir visur kitur, yra kelis kartus mažesnis nei specialisto. Lūkesčiai turi būti adekvatūs, bet dabartinis darbo užmokestis visgi išlieka skaudžia vieta.

– Dėl taip laukiamo etapinių kompetencijų modelio ledai, regis, po truputį taip pat juda...

– Nebūčiau garantuotas, kad šis projektas bus sėkmingas ir apskritai yra reikalingas. Yra šalių, kur etapinės kompetencijos sėkmingai įdiegtos, tačiau yra tokių, kur rezidentai sėkmingai ruošiami ir be to. Išties šis projektas nėra plačiai išdiskutuotas tarp rezidentų. Toks modelis – vienas kelių, kuriuo galima eiti, bet tai nėra panacėja. Manau, kad į bet kokią inovaciją turime žiūrėti kritiškai. Jau labai daug nemalonios patirties sveikatos apsaugos sistemoje turime su e.sveikata – projektas visiškai nesėkmingas. Kartais atrodo, kad mūsų sveikatos apsaugos sistemos aukštojoje vadyboje trūksta ūkiško požiūrio. Kartais sprendžiame problemas, kurių nėra, tikrąsias palikdami nuošalyje...

– Neretai rezidentai skundžiasi esantys lyg pasiuntinukai, klijuojantys lapelius į ligos istoriją. Jei savarankiškai galėtumėte atlikti tam tikras procedūras, jaustumėtės labiau vertinami?

– Etapinės kompetencijos žiūrint iš rezidento pusės gal ir gerai būtų, bet klausimas, kas bus atsakingas atsitikus nesėkmei – rezidentas, daręs procedūrą, komitetas, kuris išdavė kompetencijų pažymėjimą? Kaip bus užtikrinama, kad pažymėjimai yra išduodami tikrai įgijus etapinę kompetenciją? Kaip dėl papildomo atlygio, jei jau rezidentas turės prisiimti daugiau atsakomybės? Chirurgijoje meistro pameistrio santykis yra privalomas, nes tu išmoksti to, ko moko vyresnieji. Natūralu, kad gydytojas tau skiria savo laiką, moko, o tu jiems šiek tiek padedi nuimdamas biurokratinius darbus. Mes prie to pripratę, užsienyje dažnu atveju irgi yra panaši sistema.

– Minėjai, kad esama statistikos, jog chirurgų gyvenimo trukmė trumpesnė už šalies vidurkį. Tai neatbaidė nuo profesijos pasirinkimo?

– Taip, darbo sąlygos nepalankios – daug valandų naktimis, patiri emocinį ir fizinį stresą. Tačiau kartu tai teikia didelį pasitenkinimą. Juk niekas nevaro dirbti tokio darbo (juokiasi).

Turbūt nuo vėlesnių studijų metų sunkiai įsivaizdavau, kad galėčiau dirbti ne chirurgo darbą. Eidavau į vasaros praktikas, kuriose dalyvauti sąlygas sudarydavo universitetas. Ir pilvo chirurgų darbas man pasirodė labai įdomus. Mažiau biurokratijos ir daugiau veiksmo (šypsosi).

Tiesa, dabar vis pasvarstau, kad būtų įdomu pasirinkus bet kokią rezidentūrą. Visos specialybės yra perspektyvios. Galbūt kartais turime per daug specialistų ir tai neperspektyvu Lietuvoje, bet jei esi geras specialistas, visada turėsi ligonių srautą, galimybes plėtoti mokslinę veiklą.

– Čia kalta, kaip mėgstama sakyti, „mistinė“ medikų poreikio nustatymo sistema šalyje?

– Turime didelę problemą dėl to, kad niekas nežino, kiek tų gydytojų išties reikia ir kiek reikės. Girdime prieštaringą informaciją, kad regionuose gydytojų trūksta, tačiau kartu Lietuva Europoje pirmauja pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų. Tad kyla klausimas, kur tie gydytojai yra? Gal ne ten, kur reikia, ne tokie, kokie reikia? Savo ruožtu studentų srautas nuolatos auga. Aišku, gal ir mes patys turėtume labiau domėtis savo ateitimi, darbine aplinka...

– Jau pajutai, kuri sritis pilvo chirurgijoje tau įdomiausia?

– Dabar dar domina viskas ir mokytis bandau visko. Galbūt labiau domina chirurginė onkologija. Daugelio onkologinių ligų atveju chirurgija yra viltis, suteikianti žmonėms galimybę pasveikti. Taip pat aktyviai dalyvauju Europos chirurgų onkologų draugijos veikloje, ypač jaunųjų chirurgų ir alumnų klube. Tai tokia organizacija, kur jauni žmonės turi galimybes prisidėti plėtojant chirurginę onkologiją. Esu šio klubo atstovas Lietuvoje.

– Aktyviai dalyvauji ir akademinėje veikloje – jau dėstai studentams. Kaip jie reaguoja prieš save matydami bendraamžį?

– Tai daugiau kaip hobis, kartą per savaitę vedu pratybas patologinės fiziologijos tema. Man patinka dirbti su studentais ir, atrodo, kad jiems irgi patinka. Tai leidžia tiek atitrūkti nuo pagrindinio darbo, tiek pačiam „atsišviežinti“ žinias, sekti naujienas. Man patinka akademinė medicina. Nors tai reikalauja daug darbo ir nesuteikia solidaus papildomo finansinio atlygio, teikia daug moralinio pasitenkinimo. Mano srities rezidentūroje įprasta, kad rezidentai dirba akademinį-mokslinį darbą, tam yra sudarytos labai geros galimybės. Turime programą, pagal kurią išvažiuojame stažuotis į užsienį. Pamatai, kaip atrodo darbas lyderiaujančiuose Vakarų šalių universitetuose, kokia rezidentūros sistema. Pats buvau išvykęs į Gracą, Austrijoje, truputį daugiau nei vieneriems metams. Ar ten tikrai geriau? Sunkus klausimas. Matyt, viskas priklauso nuo to, ko tikiesi. Ten kitokia rezidentūros sistema. Daug žmonių išvažiuoja į mažesnes ligonines, bet tie, kurie lieka universitetinėse, didelę laiko dalį skiria moksliniams tyrimams. Gyvenimas ten turi savų pliusų ir minusų. Trumpam laikui išvažiuoti labai gerai, tačiau vis tiek lieki emigrantas, nežinau, ar pasirinkčiau visam laikui išvažiuoti.

Dosjė

2016 m. – medicinos magistras, VU MF. Nuo 2016 m. – Abdominalinės chirurgijos rezidentūra, VU MF.

2017–2018 m. – klinikinis ir mokslinis bendradarbis, Graco Medicinos Universitetas, Pilvo ir Transplant-chirurgijos centras.

Nuo 2017 m. – Europos Chirurgų Onkologų Draugijos Jaunųjų Chirurgų ir Alumnų Klubo atstovas Lietuvai.

Nuo 2016 m. – lektorius,VU MF, Patologijos, Teismo Medicinos ir Farmakologijos katedra.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika