Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Audrys Antanaitis: modernizuokime savo kalbą ir ženkime koja kojon su laiku 

2018 lapkričio 19 d. 10:42
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvių kalbos modernizavimas nepakenks jos archaiškumui, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Lietuvių kalba yra archajiška ir moderni kalba. Šios sąvokos viena kitai neprieštarauja. Vengčiau žodžio – liberalizavimas. Modernizavimas lietuvių kalbos archajiškumui, gramatikai ir struktūrai neturi kenkti, o turi vystyti. Modernizuokime savo kalbą ir ženkime koja kojon su laiku“, – pirmadienį per spaudos konferenciją teigė VLKK pirmininkas.

Pasak A. Antanaičio, kaip modernizuoti kalbą, privalu susitarti ir kalbininkams, ir visuomenei.

Seime pirmadienį minimas lietuvių kalbos valstybinio statuso atkūrimo 30-metis.

Prieš 30 metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną, Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometinė sovietinė Konstitucija papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.

Šiai progai paminėti Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija surengė konferenciją, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pasak Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės, turime unikalią kalbą, kurią privalome vertinti ir puoselėti.

„Turime ne tik didžiuotis, kad įteisinome lietuvių kalbą kaip valstybinę, bet žvelgiant į ateitį ir į praeitį, suprasti reikšmingumą“, – žurnalistams Seime sakė I. Degutienė.

Spaudos konferencijoje Seime dalyvavęs Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas atkreipė dėmesį į naujųjų technologijų įtaką kalbai ir kalbos vartojimą tarp jaunimo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Mes turime daryti įtaką jaunimui, kad rašydami trumpąsias žinutes, jie naudotų lietuviškus ženklus. Atrodo, kelių simbolių buvimas ar nebuvimas, bet tai labai daro įtaką ir kuria naują kalbinę kultūra. Ir nesinorėtų, kad tai smarkiai paveiktų lietuvių kalbą“, – sakė A. Jakubauskas.

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 metais. Steigiamasis Seimas šią nuostatą įrašė į Lietuvos Konstituciją, ji pakartota 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose.

Sovietų okupacijos metu valstybinės kalbos samprata buvo panaikinta, vykdyta planinga rusinimo politika. Sovietų valdžia stengėsi lietuvių kalbą išstumti iš oficialaus valstybės gyvenimo, įstaigose, įmonėse, mokyklose įtvirtinti rusų kalbą ir dvikalbystę.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisiškai šį lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 metų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o galutinai nustatė dabar galiojanti 1992 metų Konstitucija.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"