Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Atsisveikinta su Sąjūdžio pirmeiviu 

2015 balandžio 9 d. 16:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus Antakalnio kapinėse ketvirtadienį amžino poilsio atgulė vienas iš Sąjūdžio pirmeivių, Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. 

Po sunkios ligos balandžio 6-ąją mirusio politiko, filosofo, pedagogo palaikai urnoje į kapines atgabenti iš Lietuvos mokslų akademijos salės, kur 1988 metų birželio 3 d. buvo nutarta steigti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę. R. Ozolas buvo vienas iš 35 į ją išrinktų žmonių, taip pat Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas.

Kitas LPS iniciatyvinės grupės narys, signataras prof. Bronislovas Genzelis, sakydamas atsisveikinimo kalbą, apgailestavo, kad tikrieji Sąjūdžio pirmeiviai lieka šešėlyje, o lyderiais šiandien skelbiami tie, kurie beveik nedalyvavo. R. Ozolas priklauso prie tų, kurie neparašė nė vieno žodžio netiesos, nesakė nieko, ko negalvojo, nepriklausomai nuo užimamų postų, bendražygį prisiminė B. Genzelis. Dar jis išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad prieš keletą dienų Seimas nepritarė Tautos atminties įstatymo projektui. „Mane pritrenkė, kad prieš porą dienų atmestas R. Ozolo parengtas įstatymas, – kalbėjo signataras. – Romai, idėjos, už kurias tu kovojai, bus įgyvendintos ir viskas stos į savo vietas“.

Romualdo Ozolo laidotuvės

Atkūrus Nepriklausomybę velionis dvi kadencijas iš eilės nuo 1992 metų buvo išrinktas į LR Seimą, 2002 m. – į Varėnos rajono savivaldybės tarybą. Dabartinė parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė Antakalnio kapinėse teigė, jog visais savo darbais ir sprendimais R. Ozolas saugojo tautą. Taip pat pabrėžė, kad jis pagrįstai vadinamas vienu Sąjūdžio lyderiu. „Jis buvo iš tų, kurių prigimtyje užfiksuotas laisvės genas, atmetantis savanaudiškumą“, – kalbėjo Seimo vadovė. Kaip didžiausią indėlį į visuomenės tautinės dvasios kėlimą ji įvardijo laikraštį „Atgimimas“, kurio steigėju ir vyriausiuoju redaktoriumi buvo Joniškėlyje 1939 metais gimęs R. Ozolas. Nuo 2012 metų jis redagavo žurnalą „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Pasak L. Graužinienės, ateities kartos paveldi laikui nepavaldžią jo išmintį.

„Stovint prie Romualdo Ozolo kapo galima ilgai vardinti jo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai, bet jis buvo žmogus, norėjęs kad būtų kalbama iš esmės“, – savo viešą pasisakymą pradėjo kitas velionio bendražygis, taip pat LPS iniciatyvinės grupės narys, filosofas prof. Vytautas Radžvilas. Toji esmės, kaip teigė jis, yra žmogaus rangas. Ne jo sukauptas turtas, užimta visuomeninė padėtis ar eitos politinės pareigos, o pasiekta dvasinė aukštuma. Kiekvienoje tautoje atsiranda saujelė tų, kurie turi „stebuklingą galią steigti pasaulius“, kalbėjo V. Radžvilas: „Ypatingas R. Ozolo rangas ir yra toks, kad visą savo gyvenimą jis steigė savo brangiausią kūdikį – Lietuvą. Todėl šis ne tik politikas, bet ir vizionierius, pirmiausia buvo mokytojas. Dar labai seniai jis buvo vienas iš nedaugelio, pradėjusių neapsakomai sunkų darbą, kurį kažkam reikėjo nuveikti po to, kai Lietuva buvo sunaikinta“.

Romualdo Ozolo laidotuvės

Anot filosofo, R. Ozolas pats sunkiai mokėsi ir kitus mokė įvardinti Lietuvą. Dėl to jo kalba daug kam atrodo sudėtinga, tačiau tai esą natūralu, nes velionis „Lietuvos mintį ir žodį kūrė beveik absoliučioje vienatvėje“. R. Ozolas, bendražygio V. Radžvilo teigimu, buvęs ir didis strategas bei vadas, „aštriu kaip skustuvas protu“ rasdavęs išeitis, tikslius žodžius įvardinti tam, ką reikia daryti: „Todėl galiausiai mes atėjome į savo svajonių tašką – nepriklausomą Lietuvą“. Kitaip nei daugeliui, R. Ozolui buvo aišku, kam reikalinga valstybė, kalbėjo filosofas, tai skydas tautai ginti. Pasak jo, R. Ozolas išgyveno, kad tauta tirpsta, tačiau tikėjo, kad „besiblaškanti ir pasimetusi Lietuva sugrįš į save“. V. Radžvilo teigimu, kiekvienas doras Lietuvos žmogus gedi ir ilgisi mirusio signataro, nes iš jo švytėjusi laisvė.

„Reikėtų labai aiškiai postuluoti nacionalizmą kaip alternatyvą liberalizmui, ir išaiškinti, kad tai nėra nusikalstamas dalykas, o vienintelė šiame pasaulyje dabar susiklosčiusioje situacijoje humaniškumo ir galimybės žmogui būti žmogumi priebėga. Tiktai. Jeigu galvosime apie struktūras, kurias gali sukurti nacionalinių interesų gynimo labui susitelkę žmonės“, – interviu „Lietuvos žinioms“ 2014 metais sakė R. Ozolas, paklaustas apie Lietuvai siūlomą kelią.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"