Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Atgimė politikų svajonė pirkti „sparnus“ 

2018 lapkričio 21 d. 06:00
Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ šiomis dienomis nuvylė du kartus.
Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ šiomis dienomis nuvylė du kartus.
Scanpix nuotrauka

Orlaiviui „Spartan“ per dvi dienas dusyk sugedus ir sujaukus valstybės vadovų planus, atsinaujino kalbos apie būtinybę Lietuvai turėti lėktuvą, skirtą mūsų šalies delegacijoms skraidinti. Nors tai svarstoma nebe pirmą kartą, nė vienas ankstesnis pasiūlymas įsigyti arba nuomotis vyriausybinį lėktuvą kūnu netapo.

Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ šiomis dienomis nuvylė du kartus. Sekmadienį į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos šimtmečio iškilmėse, dėl orlaivio gedimo neišskrido prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmadienį dėl to paties orlaivio gedimo Briuselyje įstrigo premjeras Saulius Skvernelis. Vakar popiet grįžęs po užsitęsusios komandiruotės jis pareiškė, kad skraidyti nuolat gendančiais kariuomenės lėktuvais nesaugu, o valstybės vadovams, politikams reikia specialaus orlaivio.

Ieško variantų

S. Skvernelio nuomone, mūsų šaliai reikia daugiafunkcio lėktuvo, kuriuo galėtų skraidyti prezidentas, Vyriausybės, Seimo delegacijos, kariškiai. „Turėti tokį lėktuvą yra būtinybė. Net ir vakar būnant Briuselyje, kur vyko gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimas, matėme lėktuvus, kurie yra Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Slovėnijos, Makedonijos ir kitų valstybių, išskyrus Lietuvos“, – kalbėjo premjeras.

S. Skvernelio teigimu, Krašto apsaugos ministerija (KAM) seniai ieško variantų, kokį lėktuvą būtų galima įsigyti arba nuomotis.

Prezidentūra vakar irgi paragino „ieškoti kitų variantų“ šalies vadovams skraidinti.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis aiškino, kad orlaivių „Spartan“ gedimai atitinka technines normas. „Tikrai tie „Spartan“ yra darbiniai arkliukai, kurie dirba kiekvieną dieną ir kurių užimtumas tikrai didelis. Gedimai atitinka technines normas“, – tikino jis.

Kartu R. Karoblis pažymėjo, kad orlaivių užimtumas yra didelis, jie nuolat skraidina karius ir karinius krovinius. „Skraidome ne tik ten, kur žiniasklaida labiausiai mato. Jie vykdo nuolatinius skrydžius tiek Europoje, tiek už jos ribų pagal savo tiesioginę paskirtį – gabena karius ir karinius krovinius. „Spartan“ – karinis transporto lėktuvas, pritaikytas būtent kariams ir kroviniams skraidinti. Jis mažiau pritaikytas aukštiems pareigūnams. Tai tikrai nėra verslo klasės laineris ar orlaiviai, kurie skraido tarptautinėmis linijomis ir kurių pagrindinis tikslas yra keleiviai“, – sakė ministras.

Ne prabanga

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Buvęs premjeras, parlamentaras Algirdas Butkevičius teigė orlaiviu „Spartan“ skraidydavęs labai retai, esant išskirtinei būtinybei. Pasak jo, vis būdavo girdėti, kad šie lėktuvai dažnai genda, o į užsienio vizitus norėta nuskristi laiku. „Daugiausia skraidydavau užsakomaisiais reisais“, – pasakojo Seimo narys.

A. Butkevičiaus prisiminė, kad anksčiau buvo atlikti skaičiavimai dėl to, ar geriau pirkti, ar nuomotis vyriausybinį lėktuvą. Tąsyk priimtinesnis pasirodė nuomos variantas. „Jeigu būtų pirkimas, reikėtų galvoti, kur būtų galima papildomai naudoti tą lėktuvą. Jeigu jis nebūtų nuolat naudojamas, eksploatacijos išlaidos būtų didelės. Nebent būtų galima galvoti apie lėktuvo nuomą kitiems, pavyzdžiui, krepšininkams“, – dėstė jis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis mano, kad reikia specialaus lėktuvo mūsų valstybės vadovams ir delegacijoms skraidinti. „Dabar yra tiesiog apsileidimas“, – situaciją įvertino jis.

A. Ažubalis pažymėjo, kad valstybės vadovams ir kitiems atsakingiems pareigūnams labai svarbu laiku atvykti į vizitus, susitikimus, būti puikios formos, o ne nuvargusiems po skrydžių su keliais persėdimais, kaip neretai būna. „Yra skirtumas, kai prie derybų stalo ar į diskusiją ateini iškentęs du lėktuvus ir kai ateini šviežia galva, pailsėjęs. Fizinis pasirengimas yra labai svarbus. Sportininkams prieš atsakingas varžybas užsakomi specialūs reisai, nes norima, kad jie būtų pailsėję ir atiduotų maksimumą. Tad tai nėra prabangos dalykas, o, sakyčiau, politinio ir valstybės administravimo kokybės reikalas“, – įsitikinęs buvęs užsienio reikalų ministras.

Idėjos atsisakė

Diskusijos dėl prezidento ir kitų svarbių asmenų kelionėms skirto orlaivio pirkimo Lietuvoje prasidėjo vos atkūrus nepriklausomybę. Kol kas vienintelis prezidentinis lėktuvas – 21 metų senumo devynių vietų „Jet Star-731“ – buvo įsigytas Algirdo Brazausko prezidentavimo laikais. Šio politiko rėmėjo Simo Velonskio pastangomis orlaivis nupirktas už beveik 10 mln. litų. Nuolat gendantis lėktuvas buvo parduotas 2000-aisiais už maždaug 8 mln. litų.

Diskusija dėl vyriausybinio lėktuvo poreikio itin sustiprėjo 2007 metais, kai vos nežlugo prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Portugaliją. Tąkart iki paskutinės akimirkos buvo neaišku, ar pavyks rasti orlaivį, kuriuo galėtų skristi delegacija. Skubiai organizuotas skrydis Lietuvai atsiėjo 0,5 mln. litų.

Seimo URK tuo metu rekomendavo Vyriausybei 2008 metų valstybės biudžete numatyti lėšų vyriausybiniam lėktuvui įsigyti. Susisiekimo ministerijai, kuriai tuomet vadovavo A. Butkevičius, buvo nurodyta išsiaiškinti visas tokio orlaivio nuomos arba pirkimo galimybes. Sudaryta speciali darbo grupė po kurio laiko pasiūlė pirkti naują lėktuvą, o kol tai bus padaryta – orlaivį nuomotis.

Manyta, jog naujas orlaivis šaliai kainuos 30–60 mln. dolerių (tuometėmis kainomis). Lėktuvo nuoma, per metus skraidant ne mažiau kaip 300 valandų, – apie 7 mln. litų kasmet (jo priežiūra – dar kone 4 mln. litų). Tačiau 2008-ųjų balandį ministrų kabinetas apsisprendė: ir pirkti, ir nuomotis vyriausybinį lėktuvą pernelyg brangu. Per metus tai kainuotų kur kas daugiau, negu išleidžiama prezidento, Seimo ir Vyriausybės vadovų kelionėms į užsienį kartu sudėjus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"